„Santaka“ / Rūpintis globos reikalingu artimuoju (ne)privaloma / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų 1 kambario butą su baldais Vilkaviškyje (pageidautina I–II a.). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-11-18 13:09:08

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., dyzelis, TA, draudimas, geros būklės, 650 Eur). Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-11-25 14:04:25



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Dienas slaugos namuose leidžiančiais airiais intensyviai rūpinamasi ištisą parą.

Autorės nuotr.


Rūpintis globos reikalingu artimuoju (ne)privaloma

Raukšlės, išvagojusios senolio veidą, saugo jo istoriją. Jos įskaityti negali niekas. To padaryti negali net ir pats senolis, kad ir kaip jis norėtų, nes atėjo laikas, kai žmogus tiesiog prarado gebėjimą atsiminti. Gražų amžių nugyvenusio žmogaus istorija lyg brangiausias lobis taip ir lieka glūdėti po jo gyvenimo raukšlėmis...



Išeitis – slaugos namai

Su tokia akistata susidūriau, aštuonias savaites praleidusi Donaghadee miestelio „Edgewater“ slaugos namuose, Šiaurės Airijoje. Čia dienas leidžia seneliai, kurie jau nebegali savarankiškai tvarkytis ir jiems reikalinga nuolatinė globa.

Senoliai kasdien bando prisiminti, kas jie tokie, kuo buvo, ką čia veikia... O jeigu ir pavyksta kažką prisiminti, raukšlėtą veidą tuojau pat padengia liūdesio skraistė. Čia gyvenantys žmonės dažniausiai prisimena savo namus, kuriuos kūrė daugybę metų ir į kuriuos kelio jau nebeatsimena. Skaudu matyti senelius, raudančius bejėge nusivylimo rauda, nes jie slaugos namuose jau niekada nepasijus taip, kaip savo, nors visą laiką yra apsupti globos ir dėmesio.

Aštuoniolika metų čia dirbanti slaugė Cecile Calvo pasakojo, kad kaskart atsikrausčius naujam gyventojui kolektyvas stengiasi sužinoti, koks žmogus buvo prieš atvykdamas, kuo domėjosi. Antai Artūras, 87 metų senelis, dirbo inžinieriumi Indijoje. „Šie slaugos namai jam – tik trumpalaikė stotelė, nes į juos atvyko reabilitacijos tikslais. Vis dėlto dažniausiai žmonės atsikrausto čia su mintimi niekada iš jų nebeišeiti“, – sakė slaugė C. Calvo.

Viena iš tokių gyventojų yra veterinarė Muriel. Moteris visą gyvenimą buvo savarankiška, tačiau neturėjo šeimos, kuri būtų galėjusi ja pasirūpinti. Savo laiką moteris dovanojo gyvūnams, pati augino tris didelius šunis, su kuriais mėgo aktyviai leisti laisvalaikį. Dabar jai pačiai reikia globos. „Muriel kiekvieną dieną vis labiau silpsta. Jai reikalinga nuolatinė pagalba: pavalgydinti, aprengti, nuprausti“, – apie savo skyriaus gyventoją pasakojo slaugas Dario Lemos.

Beje, persikraustymo procesas būna nelengvas ir šių žmonių artimiesiems. Muriel sesuo Catherine pasakojo, kad iš pradžių, kai tik pablogėjo Muriel sveikata, pati dar bandė seserimi rūpintis. Tačiau jos gyvena gana toli viena nuo kitos ir Catherine ne visada suspėdavo atvykti laiku, jei kas nors atsitikdavo. „Vieną rytą paskambinau Muriel paklausti, kaip sekasi, o ji pasakė, jog neatsimena, kaip išsivirti arbatos. Man teko jai vardyti kiekvieną žingsnį, kaip virti arbatą, bet sesuo netikėtai kažkur dingo. Aš telefone jos nebegirdėjau. Labai išsigandau, o Muriel, pasirodo, tiesiog pamiršo, kad kalba su manimi telefonu. Pati turiu šeimą ir namus, kuriais reikia rūpintis, todėl persikraustyti pas seserį negalėjau. Beliko vienintelė išeitis – slaugos namai“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi Catherine.

Intensyvi specialistų priežiūra

Skirtingai nei Lietuvoje, Šiaurės Airijoje kiekvienas, net ir mažiausias, miestelis turi savo slaugos namus, o kartais – ir dvejus. Todėl populiariausias darbo pasiūlymas šioje šalyje – dirbti slaugo padėjėju, kuriam nereikalingas joks išsilavinimas.

Slaugos namuose gyvenimas verda milžinišku tempu. Senolius prižiūrintys žmonės čia dirba dviem pamainomis – dieninėje ir naktinėje, tad darbas vyksta ištisą parą. Gyventojais yra rūpinamasi be perstojo.

Ypač intensyvi veikla slaugos skyriuose vyksta dieną. Ryte globotinius reikia nuprausti ir aprengti, per pusryčius – padėti pavalgyti arba tiesiog pavalgydinti. Vėliau seneliai išvežami į svetainę, kur jie geria arbatą. Paskui vyksta pirmasis sauskelnių keitimas, netrukus – pietūs, antrasis arbatos laikas, antrasis sauskelnių keitimas, vakarienė, guldymas į lovas, naktipiečiai, trečiasis sauskelnių keitimas ir naktinis 2 val. sauskelnių keitimas...

Šiame darbų sūkuryje sukasi slaugo padėjėjai. Pats slaugas atsakingas už vaistus ir senelių sveikatos būklę, stebi jų mitybą, skysčių kiekį kiekvieną dieną. Jei pastebi kažką įtartino, visada gali pasikonsultuoti su gydytoju ir keisti vaistus ar gauti reikiamų greičiau, nei to tenka laukti pacientui ligoninėje.

„Mes esame čia visą laiką. Jei senelis nualps ar eidamas paslys, greitai pastebėsime, žinosime, kaip reaguoti, ir suteiksime pirmąją pagalbą. Žmonėms, kurie rūpinasi seneliais ar neįgaliais artimaisiais namuose, yra milijoną kartų sudėtingiau tai padaryti, nes jie neturi žinių ir specialiųjų priemonių. Pavyzdžiui, lovų, kurias galima pakelti arba nuleisti, specialaus transportavimo įrenginio, kuris palengvina darbą ir saugo mus, darbuotojus, nuo nugaros traumų“, – paklausta, ar palaiko artimųjų sprendimą perleisti globą specialistams, atsakė slaugė C. Calvo.

Poreikis tik augs

Lietuvoje sprendimą savo senus tėvus ar kitą artimą žmogų, kuriam reikalinga nuolatinė globa bei medicininė priežiūra, atiduoti į slaugos namus žmonės priima vis dar sunkiai. O slaugos bei globos namų mūsų šalyje yra labai nedaug ir eilės patekti į juos išties didelės. Tikėtina, jog ateityje šių įstaigų poreikis tik augs, nes ir vidutinis gyventojų amžius valstybėje didėja – visuomenė sensta.

Mokslininkai prognozuoja, kad jau 2021-aisiais metais, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, priešpensinio amžiaus (60–64 m.) gyventojų skaičius išaugs net apie 17 proc. O dar vėliau? Po dešimties ar dvidešimties metų? Ar pajėgsime vieni kitais pasirūpinti?

Gerai, jog ir Lietuvoje jau vis dažniau keliama senų, ligotų žmonių priežiūros problema, vis plačiau apie tai kalbama. Šį klausimą neseniai akcentavo ir buvusi Seimo narė Agnė Zuokienė, kuri teigė matanti daug spragų slaugos srityje ir siūlė jas taisyti. Didesnė atsakomybė organizuojant senų, neįgalių žmonių slaugos paslaugas, kuriant globos įstaigas, anot jos, turėtų gulti ant savivaldybių pečių.







Gailė MEDELYTĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rajono ūkininkai prisijungė prie „Žaliųjų kryžių“ akcijos
* Pagrindinėje gatvėje valdžia vairuotojams rengia pastabumo testus
* Rajone sumažėjus notarų teko perskirstyti teritorijas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į ūkininkų protestą dėl mokesčių ir dyzelino kainų didinimo?
Dalyvauju „Žaliųjų kryžių“ akcijoje.
Aš – žemdirbių pusėje.
Esu prieš privilegijas ūkininkams.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „štakietas“?
Štakietas – nevartotina senoji svetimybė. Dabar teikiamas žodis (tvoros) statinis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas