|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė apgailestavo, kad greta pavyzdingai prižiūrimų laukų daug kur pakelėse veša didelės piktžolės.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Važiuojant rajono keliais nesunku pastebėti pavyzdingai ūkininkų dirbamus laukus. Deja, tik nedaugelis žemdirbių rūpinasi ir prie savo plotų esančių pakelių priežiūra. Jose žolės vietomis didesnės net už žmogų.
Gerėja, bet nepakankamai
Nusišienauti prie savo laukų esančias pakeles žemdirbiai raginami ne vienus metus. Tai nuolat primenama tradiciniuose Ūkininko dienos renginiuose, įvairiuose pasitarimuose ir net spaudoje. Nors situacija po truputį gerėja, tačiau vis dar nepakankamai. Rajono seniūnai ir toliau apgailestauja, kad pakeles nusišienauja tik pavieniai ūkininkai.
„Seniau problemų dėl to būdavo šiek tiek daugiau, bet ir šiandien jų yra užtektinai. Nors kartais jau tenka girdėti, kaip vieni kaimynai paragina ir kitus nusišienauti pakeles, o dėl apsileidimo švelniai vienas kitą patraukia per dantį. Ne visada, bet sykiais tai duoda teigiamų rezultatų“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.
Jos teigimu, šiais metais nešienautų pakelių problemos išryškėjo dėl specifinių oro sąlygų. Nemažai žemdirbių pavasarį vietas palei kelius apipjovė, tačiau vėliau atslinkusi šiluma ir lietūs sudarė puikias sąlygas žolėms greitai atželti. Dėl šios priežasties nemažai rajono pakelių šiandien atrodo visiškai neprižiūrėtos ir apleistos.
„Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, vietinių kelių priežiūra rūpintis privalo seniūnijos. Neatsakingus ūkininkus jos net gali bausti administracinėmis nuobaudomis, tačiau tokių atvejų dar nėra pasitaikę. Dažniausiai bandoma tartis gražiuoju. Naujausias pavyzdys – Pilviškių seniūnija. Joje dėl nešienautų pakelių buvo itin daug problemų. Neapsikentę seniūnijos darbuotojai patys nušienavo ten augančias žoles. Aišku, ne visos seniūnijos turi tokių galimybių“, – kalbėjo V. Galinaitienė.
Neprižiūri net specialistai
Nešienautų pakelių galima pamatyti visame rajone. Nemažai jų yra ir Bartninkų seniūnijoje. Itin prasta padėtis susidariusi aplink Vartų, Grajauskų, Piliakalnių kaimus bei vykstant link Uosijos miško.
Šios seniūnijos vadovė Violeta Raulinaitienė teigė pastebėjusi tendenciją, kad mažiausiai pakelių priežiūra rūpinasi seniūnijoje negyvenantys, tačiau čia žemę nuomojantys ūkininkai. Su jais susitarti būna praktiškai neįmanoma, nes vietinė tvarka jiems beveik nerūpi.
V. Raulinaitienės teigimu, seniūnija neturi galimybių apipjauti visos teritorijos pakelių, todėl nuolat prašo žemdirbių elgtis supratingai, rūpintis ne vien savo dirbamais plotais.
„Blogiausia, jog situacijos rimtumo nesupranta net tie asmenys, kurie kaip niekas kitas turėtų išmanyti šienavimo prasmę. Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje žemę dirba vienas Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas. Jo laukai – tvarkingi, tačiau prie šių esančiose pakelėse žolės didesnės už žmogų, jau pradėję augti ir krūmynai. Tai rodo, kad žolė čia nepjaunama ne vienus metus“, – apgailestavo V. Raulinaitienė.
Ji neslėpė apmaudo, jog susitarti su ūkininkais pavyksta toli gražu ne visada. Tik nedidelė jų dalis supranta, kad nešienautos pakelės teršia ne tik svetimus, bet ir jų pačių laukus.
„Šienauti prie savo laukų esančias pakeles turėtų būti kiekvieno ūkininko prestižo reikalas. Apleistos pakelės sukelia įvairių problemų. Pavyzdžiui, žiemą dėl didelių žolių dažniau užpustomi keliai, o šiltuoju laikotarpiu nuo šalimais augančių krūmų krentanti drėgmė gadina važiuojamosios dalies būklę“, – pastebėjimais dalijosi Bartninkų seniūnė.
Nešienauja, bet priekaištauja
Neseniai Pajevonio seniūne pradėjusi dirbti Gintauta Žaliniakienė teigė, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje ši problema taip pat yra gana opi. Seniūnė teigė ūkininkus nušienauti pakeles raginanti įvairiais būdais: tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais.
„Tikrai seniūnijoje turime pavyzdingų žemdirbių, kurie net kelis kartus per metus nusišienauja prie savo valdų esančias pakeles. Mes patys to padaryti negalime, nes net neturime prie traktoriaus kabinamos šienapjovės. Gaila, bet yra ir tokių ūkininkų, kurie nuolat priekaištauja dėl netvarkomų kelių, tačiau patys nesugeba nusišienauti prie savo žemių esančių pakelių, į viską žiūri gana aplaidžiai“, – apgailestavo G. Žaliniakienė.
Gižų seniūnijos seniūnas Romas Kučiauskas taip pat neslėpė apmaudo, kad jo prižiūrimoje teritorijoje tik nedidelė dalis ūkininkų nusišienauja prie savo žemės plotų esančias pakeles.
„Nėra ko slėpti. Seniūnijoje yra gal tik trys ūkininkai, kurie kasmet sąžiningai tvarkosi aplink savo valdas. Tai – Maksvyčiai, Navickai ir Dirmeikiai. Visų kitų nusišienauti pakeles prašome ir žodžiu, ir siuntinėjame žinutes, tačiau į tai sureaguoja vos keletas. Ir tai dažniausiai jie apipjauna tik labiausiai matomas pakeles, o kitose žolės kaip augo, taip auga. Norėtųsi, jog mūsų rajono ūkininkai pamažu taptų supratingesni, imtų jausti atsakomybę tiek už save, tiek už savo kraštą“, – kalbėjo R. Kučiauskas.
Anot jo, labiausiai problemos išryškėja rudenėjant, kai dauguma piktžolių subrandina sėklas ir vėjas jas ima nešioti ne vieno kilometro spinduliu.
Seniūno teigimu, ūkininkų garbės reikalas turėtų būti ne tik nušienauti prie savo valdų esančias pakeles, bet ir pakanales, kurios dažnai taip pat būna paliktos likimo valiai.
Tiek R. Kučiauskas, tiek kiti pašnekovai svarstė, kad pakeisti situaciją padėtų tam tikrų įstatymų koregavimas. Kaip vieną iš variantų Gižų seniūnas siūlė neatsakingiems ūkininkams mažinti tiesiogines išmokas.
„Manau, situacija iš karto pagerėtų. Jei Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo klausimu suteiktų galimybę tarti žodį ir seniūnijoms, nešienautų pakelių kaipmat neliktų, o bendras Lietuvos kraštovaizdis neabejotinai pagražėtų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Tiesa, Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė kol kas tokio siūlymo nesvarstantys.
Važiuojant rajono keliais nesunku pastebėti pavyzdingai ūkininkų dirbamus laukus. Deja, tik nedaugelis žemdirbių rūpinasi ir prie savo plotų esančių pakelių priežiūra. Jose žolės vietomis didesnės net už žmogų. |
Nusišienauti prie savo laukų esančias pakeles žemdirbiai raginami ne vienus metus. Tai nuolat primenama tradiciniuose Ūkininko dienos renginiuose, įvairiuose pasitarimuose ir net spaudoje. Nors situacija po truputį gerėja, tačiau vis dar nepakankamai. Rajono seniūnai ir toliau apgailestauja, kad pakeles nusišienauja tik pavieniai ūkininkai.
„Seniau problemų dėl to būdavo šiek tiek daugiau, bet ir šiandien jų yra užtektinai. Nors kartais jau tenka girdėti, kaip vieni kaimynai paragina ir kitus nusišienauti pakeles, o dėl apsileidimo švelniai vienas kitą patraukia per dantį. Ne visada, bet sykiais tai duoda teigiamų rezultatų“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.
Jos teigimu, šiais metais nešienautų pakelių problemos išryškėjo dėl specifinių oro sąlygų. Nemažai žemdirbių pavasarį vietas palei kelius apipjovė, tačiau vėliau atslinkusi šiluma ir lietūs sudarė puikias sąlygas žolėms greitai atželti. Dėl šios priežasties nemažai rajono pakelių šiandien atrodo visiškai neprižiūrėtos ir apleistos.
„Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, vietinių kelių priežiūra rūpintis privalo seniūnijos. Neatsakingus ūkininkus jos net gali bausti administracinėmis nuobaudomis, tačiau tokių atvejų dar nėra pasitaikę. Dažniausiai bandoma tartis gražiuoju. Naujausias pavyzdys – Pilviškių seniūnija. Joje dėl nešienautų pakelių buvo itin daug problemų. Neapsikentę seniūnijos darbuotojai patys nušienavo ten augančias žoles. Aišku, ne visos seniūnijos turi tokių galimybių“, – kalbėjo V. Galinaitienė.
Nešienautų pakelių galima pamatyti visame rajone. Nemažai jų yra ir Bartninkų seniūnijoje. Itin prasta padėtis susidariusi aplink Vartų, Grajauskų, Piliakalnių kaimus bei vykstant link Uosijos miško.
Šios seniūnijos vadovė Violeta Raulinaitienė teigė pastebėjusi tendenciją, kad mažiausiai pakelių priežiūra rūpinasi seniūnijoje negyvenantys, tačiau čia žemę nuomojantys ūkininkai. Su jais susitarti būna praktiškai neįmanoma, nes vietinė tvarka jiems beveik nerūpi.
V. Raulinaitienės teigimu, seniūnija neturi galimybių apipjauti visos teritorijos pakelių, todėl nuolat prašo žemdirbių elgtis supratingai, rūpintis ne vien savo dirbamais plotais.
„Blogiausia, jog situacijos rimtumo nesupranta net tie asmenys, kurie kaip niekas kitas turėtų išmanyti šienavimo prasmę. Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje žemę dirba vienas Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas. Jo laukai – tvarkingi, tačiau prie šių esančiose pakelėse žolės didesnės už žmogų, jau pradėję augti ir krūmynai. Tai rodo, kad žolė čia nepjaunama ne vienus metus“, – apgailestavo V. Raulinaitienė.
Ji neslėpė apmaudo, jog susitarti su ūkininkais pavyksta toli gražu ne visada. Tik nedidelė jų dalis supranta, kad nešienautos pakelės teršia ne tik svetimus, bet ir jų pačių laukus.
„Šienauti prie savo laukų esančias pakeles turėtų būti kiekvieno ūkininko prestižo reikalas. Apleistos pakelės sukelia įvairių problemų. Pavyzdžiui, žiemą dėl didelių žolių dažniau užpustomi keliai, o šiltuoju laikotarpiu nuo šalimais augančių krūmų krentanti drėgmė gadina važiuojamosios dalies būklę“, – pastebėjimais dalijosi Bartninkų seniūnė.
Neseniai Pajevonio seniūne pradėjusi dirbti Gintauta Žaliniakienė teigė, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje ši problema taip pat yra gana opi. Seniūnė teigė ūkininkus nušienauti pakeles raginanti įvairiais būdais: tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais.
„Tikrai seniūnijoje turime pavyzdingų žemdirbių, kurie net kelis kartus per metus nusišienauja prie savo valdų esančias pakeles. Mes patys to padaryti negalime, nes net neturime prie traktoriaus kabinamos šienapjovės. Gaila, bet yra ir tokių ūkininkų, kurie nuolat priekaištauja dėl netvarkomų kelių, tačiau patys nesugeba nusišienauti prie savo žemių esančių pakelių, į viską žiūri gana aplaidžiai“, – apgailestavo G. Žaliniakienė.
Gižų seniūnijos seniūnas Romas Kučiauskas taip pat neslėpė apmaudo, kad jo prižiūrimoje teritorijoje tik nedidelė dalis ūkininkų nusišienauja prie savo žemės plotų esančias pakeles.
„Nėra ko slėpti. Seniūnijoje yra gal tik trys ūkininkai, kurie kasmet sąžiningai tvarkosi aplink savo valdas. Tai – Maksvyčiai, Navickai ir Dirmeikiai. Visų kitų nusišienauti pakeles prašome ir žodžiu, ir siuntinėjame žinutes, tačiau į tai sureaguoja vos keletas. Ir tai dažniausiai jie apipjauna tik labiausiai matomas pakeles, o kitose žolės kaip augo, taip auga. Norėtųsi, jog mūsų rajono ūkininkai pamažu taptų supratingesni, imtų jausti atsakomybę tiek už save, tiek už savo kraštą“, – kalbėjo R. Kučiauskas.
Anot jo, labiausiai problemos išryškėja rudenėjant, kai dauguma piktžolių subrandina sėklas ir vėjas jas ima nešioti ne vieno kilometro spinduliu.
Seniūno teigimu, ūkininkų garbės reikalas turėtų būti ne tik nušienauti prie savo valdų esančias pakeles, bet ir pakanales, kurios dažnai taip pat būna paliktos likimo valiai.
Tiek R. Kučiauskas, tiek kiti pašnekovai svarstė, kad pakeisti situaciją padėtų tam tikrų įstatymų koregavimas. Kaip vieną iš variantų Gižų seniūnas siūlė neatsakingiems ūkininkams mažinti tiesiogines išmokas.
„Manau, situacija iš karto pagerėtų. Jei Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo klausimu suteiktų galimybę tarti žodį ir seniūnijoms, nešienautų pakelių kaipmat neliktų, o bendras Lietuvos kraštovaizdis neabejotinai pagražėtų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Tiesa, Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė kol kas tokio siūlymo nesvarstantys.
Publikuota: 2019-08-30 10:06:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|