„Santaka“ / Rajono žmonės dalyvavo Baltijos tautų vienybės ir laisvės šventėje / Čia – mūsų namai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Čia – mūsų namai

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečiai susikibo tautinės juostos pagalba.

Autorės nuotr.


Rajono žmonės dalyvavo Baltijos tautų vienybės ir laisvės šventėje


Kai penktadienį visa Lietuva minėjo ypatingą dieną – Baltijos kelio jubiliejų, gyvojoje grandinėje stovėjo ir vilkaviškiečiai.

Į gyvąją grandinę – su visais

Praėjo lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai trijų Baltijos šalių gyventojai sustojo į gyvąją žmonių grandinę ir sujungė Vilnių, Rygą bei Taliną, taip išreikšdami protestą dėl nepriklausomybės panaikinimo. 1989-ųjų pilietinei manifestacijai paminėti visoje Lietuvoje vyko daugiau nei 150 renginių, skirtų Baltijos tautų vienybės ir laisvės šventei.

Vilkaviškiečiai taip pat įsitraukė į vieną iš jų – Etninės kultūros globos tarybos bei Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo organizuojamą gyvąją grandinę. Organizatoriai stengėsi atkurti simbolinį Baltijos kelią, norėdami šia akcija sujungti tuos, kurie prieš 30 metų stovėjo šiame kelyje, ir tuos, kurie tada dar nebuvo gimę.

Jubiliejus atgaivino prisiminimus

Į Baltijos kelio 30-mečiui skirtus renginius penktadienį organizuotai išvyko per 60 rajono gyventojų. Autobusais jie pajudėjo dviem kryptimis: vieni – Ukmergės link, kiti – į Vilnių. Nors į sostinę pasiryžo keliauti gerokai mažiau žmonių nei į Ukmergės plentą, kalbos autobuse netilo ir dauguma dalijosi prisiminimais bei mintimis apie Baltijos kelią prieš trisdešimt metų.



„Buvo sunkus metas Lietuvai, tad ir be žodžių tapo aišku, kad reikia važiuoti į Baltijos kelio manifestaciją. Net nemoku nusakyti, kaip lietuviai troško laisvės. Pati esu tremtinė, todėl ši diena man buvo atgaiva širdžiai. Prisimenu tą įspūdį, kai įvažiavome į autostradą ir pamatėme, kiek žmonių susirinko palaikyti idėjos. Visi stovėjo susikibę už rankų, gaudė kiekvieną žinutę, sklindančią iš radijo imtuvų. Praskrido lėktuvas ir ant kelio nusidriekė kardelių žiedų bei žvakių girlianda. Tai nepamirštama patirtis“, – trijų dešimčių metų senumo įspūdžius prisiminė vilkaviškietė Zita Vaškevičienė.

Vilma Brazauskienė, kuriai tada buvo tik penkiolika metų, visų tos kelionės detalių neprisimena, tačiau patirtas stiprus dvasinis ryšys tarp žmonių, ištroškusių laisvės, atmintyje išlikęs, lyg būtų išgyventas vakar.

„Visi automobiliais judėjo gyvosios grandinės link. Šie buvo perpildyti, tačiau niekam nerūpėjo nei saugumas, nei baudos, žinojome, kad drauge mes esame stipri jėga. Tuomet važiavau kartu su parapijos nariais, visas jaunimas autobuse traukė liaudies ir tremties dainas“, – pasakojo to meto įvykių liudininkė.

Į kelionę penktadienį vyko įvairaus amžiaus žmonės – nuo pradinukų iki garbingo amžiaus senjorų. Z. Vaškevičienė, su savimi šįsyk pasiėmusi ir anūkę, sakė, jog patriotizmo jausmą mažajai norinti įskiepyti nuo vaikystės, tad dalyvauti tokiose šventėse jaunimui yra būtinybė.



Prie vilkaviškiečių pastatyto kryžiaus

Didesnioji dalis į kelionę išsiruošusių žmonių nuvyko į Ukmergės plento atkarpą, kur 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją susikibę rankomis stovėjo gausus būrys mūsų rajono atstovų. Ten akcijos dalyviai aplankė Baltijos keliui įamžinti vilkaviškiečių ant kalvelės pastatytą kryžių, vėliau dalyvavo jubiliejiniame renginyje, kuris vyko Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamame Alfonso Svarinsko parku.

Čia susitikti su rajono atstovais atvyko ir Savivaldybės meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Jis visus kraštiečius pasveikino ir kiekvienam dalyviui įteikė Baltijos kelio simbolį – baltą kardelio žiedą.

Pakeliui į namus vilkaviškiečiai aplankė Prezidento Kazio Griniaus paminklą Mondžgirėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Ištiesė tautinę juostą

Vilniuje į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė nuo Valdovų rūmų link Ukmergės plento, Vilkaviškio krašto atstovai sustojo ties Neries krantine. Jie nusprendė grandinę pratęsti laikydamiesi ne už rankų, o ištiesdami tautinę juostą. Visi, įkvėpti patriotizmo, traukė lietuviškas dainas ir giedojo himną. Prie nedidelio būrelio prisijungė dar keli Vilniuje gyvenantys vilkaviškiečiai bei Seimo narys Algirdas Butkevičius.



Vėliau vilkaviškiečiai patraukė į Katedros aikštę. Ten susirinkusiųjų laukė šventinis koncertas simboliniu pavadinimu „Vienybės banga“. Per Lietuvos žmonių padovanotus radijo imtuvus, sujungtus į vieną rekordinę instaliaciją, suskambėjo legendinis kūrinys „Bunda jau Baltija“, nuaidėjo specialiai šiam koncertui sukurta daina „Vienybės banga“ bei daugelis kitų, kurias atliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainininkai bei muzikantai. Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė specialios muzikinės sąšaukos.

Baltijos kelio 30-mečio koncerte dalyvavo ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Jie tarė sveikinimo žodžius ir atskleidė savo sužadėtuvių istoriją, vykusią būtent istoriniame Baltijos kelyje. Atvyko ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nešina senu radijo imtuvu, o šis irgi tapo rekordinės radijo transliacijos dalimi.

Šventiniame renginyje aikštėje stovėjo minia patriotizmo įkvėptų žmonių. Plevėsavo trispalvės, kone kiekvienas sutiktasis buvo pasipuošęs lietuviška atributika, rankose laikė kardelių žiedus, atskiri būreliai lietuvaičių vilkėjo tautinius drabužius. Virš Vilniaus miesto ir jo širdyje – Katedros aikštėje susirinkusiųjų galvų lėktuvas praskraidino didžiulę Lietuvos vėliavą. Ore tvyrojo jaudulys ir pakili nuotaika.

Po didingos šventės vilkaviškiečiai išvyko namų link, o mintyse sukosi patirti nauji įspūdžiai, įsiterpsiantys į nepamirštamas prieš tris dešimtmečius išgyventos Baltijos kelio istorijos akimirkas.



Rugilė AUGUSTAITYTĖ



Galerija: Baltijos kelias




Publikuota: 2019-08-26 14:58:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai