„Santaka“ / Gyvosios grandinės gyva atmintis: ką tą dieną veikė E. Jakilaitis, V. Radzevičius ir N. Marčėnaitė? / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka žemės ūkio paskirties žemės (pageidautina Klampučių, Stolaukio, Gražiškių, Virbalio, Bartninkų, Užbalių vietovėse). Galima siūlyti ir kitose vietovėse, bet ne mažiau kaip 5 ha. Tel. 8 647 00 978.
Galioja iki: 2020-06-11 10:46:10

Automobilių remontas (variklio, važiuoklės, kėbulo virinimo darbai, tepalų, filtrų keitimas, ratų montavimas ir balansavimas, kompiuterinė diagnostika). Tel.: 8 681 90 927, 8 644 45 275.
Galioja iki: 2020-06-12 13:53:33



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


V. Radzevičius kartu su redakcijos „Kupiškėnų mintys“ kolektyvu.

Gyvosios grandinės gyva atmintis: ką tą dieną veikė E. Jakilaitis, V. Radzevičius ir N. Marčėnaitė?

Nuo be galo stiprių emocijų iki buitinių detalių ir begalinės rimties – taip į atmintį šiandien visoje Lietuvoje žinomiems žmonėms įsirėžė prieš 30 metų tris tautas suvienijęs Baltijos kelias. Laisvės dvasia, tautos valia, žmonių atkaklumas ir organizuotumas abejingų nepalieka iki šiol.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio, keliautojo ir žurnalisto Vytaro Radzevičius, menininkės Nomedos Marčėnaitės istorinės dienos atsiminimus ir liudijimus pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

Edmundas Jakilaitis: susilaukiau daug pagyrų dėl savo tautinio kaklaraiščio

E. Jakilaitis prisimena, kad iš Kauno išvažiavo su tėvų garažo kaimyno moskvičiumi ir link Ukmergės važiavo lėtai, mažiausiai trimis eilėmis.

„Kadangi tuomet man buvo vos 12 metų, labiau pamenu ne ideologinius ar vertybinius dalykus, o buitines detales, pavyzdžiui, kad neturėjau Lietuvos vėliavos, bet sulaukiau daug pagyrų dėl savo tautinės juostos kaklaraiščio. Mašinos stovėjo keturiomis, o žmonės – dviem eilėmis, mes ir turėjome stotis į antrą žmonių eilę, kurios pradžios ir galo net nesimatė. Pamenu, kad nuoširdžiai buvo gaila tų, kurių žiguliukai įstrigo šalikelėse, nes „užvirė“ nuo ilgo stovėjimo kamštyje, bet tai nesutrukdė žmonėms jungtis į gyvą grandinę. Atrodo, kad mačiau ir „kukurūzniką“, skridusį virš Baltijos kelio, nors gal tai jau ir šimtus kartų matytų archyvų vaizdų poveikis“, – prisiminimais dalijasi žinomas žurnalistas ir televizijos prodiuseris.

Po savaitės atėjęs į mokyklą Edmundas buvo nustebęs, kad Baltijos kelias turėjo ir atšakų – vieni susikibo ties Jonava, kiti kažkur tarp Jonavos ir Ukmergės.

„Vertinant Baltijos kelią iš šiandieninės perspektyvos, akivaizdu, kad tokio įvykio pakartoti nepavyktų jokiai iniciatyvai. Nebent susiklostytų tam tikros istorinės aplinkybės, nes tokią energiją gali sukurti tik istorija, o ne žmonės“, – sako E. Jakilaitis.

Keliautojas Vytaras Radzevičius: atrodė, kad palietė elektros srovė

Tuo metu 21-erių žurnalistikos studentas Vytaras Radzevičius prisimena, kad 1989-ųjų vasarą buvo apsistojęs pas močiutę Kupiškyje, kur atliko praktiką laikraštyje „Kupiškėnų mintys“.

Šeimą ir žmoną palikęs Vilniuje, su visa redakcija autobusu pajudėjo tiesiai iš darbo ir į gyvą grandinę įsijungė kelyje ties Raguva.

„Sustoję į eilę dainavome visas tuo metu mitinguose populiarias dainas, tokias kaip „Lietuva brangi“. Pamenu labai džiaugsmingus, šypsenų pilnus žmonių veidus, o tuo momentu, kai susikibome rankomis, atrodė, kad būtų tekėjusi elektros srovė. Juk 1989-aisiais, rodos, visi alsavo tuo pačiu laisvės troškuliu, todėl atvirai reikia prisipažinti, kad tais laikais dažnai užspausdavo gerklę ne tik moterims, bet ir vyrams. Nors formaliai dar nebuvome išsilaisvinę, bet rugpjūčio 23-iąją visi pajuto, kad esame laisvi ir patys nuspręsime, kaip mums gyventi. Baltijos kelias nebuvo vienadienis projektas, bet drąsiai pareikšta visos tautos valia“, – prisimena V. Radzevičius.

Jo teigimu, būtent tokiomis akimirkomis tapo akivaizdu, kokia galinga ir telkianti jėga gali būti žiniasklaida.

„Tuomet nebuvo nei interneto nei mobiliųjų telefonų, tačiau žinios sklido ir visa komunikacija sklandžiai įvyko per tradicines priemones – spaudą, televiziją, radiją. Apie Baltijos kelią žinojo visi“, – sako V. Radzevičius

Nomeda Marčėnaitė: staiga iš savo namų užpakalius pakėlė visi

N. Marčėnaitė į Baltijos kelio grandinę stojo kartu su šeima, būdama 24-erių. Kaip ir daugelis, vykdami, kooperavosi su draugais, ir visi sutilpę į mažą „žiguliuką“ iš Vilniaus važiavo tol, kol kelyje rado laisvesnę atkarpą.

„Kad atrastume tuštesnę vietą autostradoje, reikėjo labai pasistengti. Dažnai pagalvoju, kokiu gi būdu vieni kitiems perdavėme žinią, kad staiga iš savo namų užpakalius pakėlė ir atvažiavo visi – ir seni, ir jauni, ir sergantys, ir žmonės su negalia... Laikui bėgant prisiminimai tampa sentimentalūs, tačiau kalbant apie Baltijos kelią tai negalioja. Nes viskas taip ir buvo, be jokio perdėjimo ar pagražinimų. Tiesą sakant, nelabai pamenu, kas buvo prieš ir kas vyko po to, atmintyje išliko tik tas unikalus, stebuklingas jausmas“, – prisiminimais dalijasi N. Marčėnaitė.

Pasak jos, atmintyje įstrigo ir žmonių ramybė, užtikrintumas.

„Mėgstu sakyti, kad stebuklai, kaip ir tikra laimė, mėgsta tylą. Gal todėl Baltijos kelyje niekas aplinkui nerėkavo, nesidraskė, nebuvo ir kažkokios perdėtos euforijos. Kai susikibome rankomis, visi stovėjome tarsi persmelkti pakylėjimo, buvome patys nustebę ir nuščiuvę nuo tokio jausmo“, – sako menininkė.

Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ – tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų inspiravusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo 30-metis
* Kunigas Vytautas Kajokas: „Nepamirškime padėkoti Dievui už tai, ką turime“
* Ūkį įprasmina rimtas darbas ir tvirti šeimos santykiai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip Lietuvoje kovojama su koronavirusu?
Gana gerai.
Ribojimai buvo pavėluoti ir per švelnūs.
Su suvaržymais perlenkta lazda.
Koronavirusas – tik išpūstas burbulas.



Kalbos patarimai

Pridedame, prisegame ar prikabiname?
Tiek prie elektroninio, tiek prie tradiciniu paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame ir ne prikabiname . Ir būtent priedus, o ne prisegtukus .



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas