Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-01 08:35

---

Apie pažangiausius žemės dirbimo būdus ir priemones bei naujausias augalininkystės technologijas ūkininkams aiškino Žemės ūkio universiteto docentas V.Liakas (dešinėje).

Romo ČĖPLOS nuotr.

UAB „Linas ir viza“ pakvietė rajono ūkininkus į seminarą „2005 metų augalininkystės programos, naujausios auginimo technologijos ir tikslaus ūkininkavimo pamokos“. Ne visi rajono ūkininkai apie šį seminarą žinojo ir galėjo jame dalyvauti. Ir tai ne seminaro organizatorių klaida, o nauja bendrovės darbo ir bendradarbiavimo su klientais tvarka.

Konsultacijos nekainuoja

Bendrovė „Linas ir viza“ ne tik respublikoje esančiuose trijuose bendrovės grūdų elevatoriuose superka iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių užaugintus grūdus, bet ir sudaro su žemdirbiais žemės ūkio produkcijos auginimo sutartis. Tai ūkininkams nieko nekainuoja.

„Linas ir viza“ konsultantai pataria, kaip auginti javus, cukrinius runkelius ar kitus augalus, rekomenduoja kokias pirkti sėklas, trąšas, augalų apsaugos priemones, pamoko kaip dirbti žemę, tvarkyti derlių. Ūkininkas įsipareigoja užaugintą produkciją parduoti UAB „Linas ir viza“. Produkcijos supirkimo kainas nustato rinka.

Konferencijos pradžioje kalbėjęs UAB „Linas ir viza“ vadybininkas-konsultantas Raimondas Švabas priminė, kad pernai pagal sutartis su „Linas ir viza“ produkciją augino ir pardavė 70 rajono ūkininkų. Juos ir naujai su „Linas ir viza“ sudariusius sutartis ūkininkus bendrovė pakvietė į šiemet pirmąjį seminarą, surengtą vienoje kavinėje.

– Mes mylime ir gerbiame visus žemdirbius, bet su savo klientais norime pabendrauti artimiau ir dalykiškiau, – sakė R.Švabas kviesdamas pakelti simbolinę draugystės taurę.

„Linas ir viza“ konsultantas priminė, kad jų bendrovė gali konsultuoti žemdirbius pagal 11 programų. Rajono žemdirbiai dalyvauja šešiose programose: žieminių rapsų, žieminių kviečių, vasarinių rapsų, vasarinių kviečių, salyklinių miežių ir cukrinių runkelių auginimo. Pernai rajono žemdirbiai užaugino ir pristatė į naująjį „Linas ir viza“ grūdų centrą Giedriuose netoli 13 tūkst. t kviečių, 2500 t rapsų, 2000 t pašarinių miežių, 355 t salyklinių miežių. Juos aplenkė tik Šakių, Joniškio, Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonų javų augintojai.



Vadybininkai konsultuoja, gamta koreguoja

– Javų augintojams įstrigo atmintin 2003 metai, kai vasara buvo saulėta bei šilta ir be didesnių pastangų padedant gamtai buvo pasiekta labai gerų rezultatų – didžioji dalis grūdų buvo ekstra arba I klasės, – priminė R.Švabas.

Ta pati gamta sužaidė taip, kad gerokai nuniokojo javus kitose valstybėse. Tų metų derliaus grūdų kainos šoktelėjo iki 400–500 Lt už toną.

2004 metų vasara buvo kitokia – dažni lietūs, mažiau saulės, lietinga javapjūtė. Tiesa, derlius buvo rekordinis, ūkininkai kūlė po 7 t/ha ir daugiau grūdų. Tačiau buvo žymiai blogesnė grūdų kokybė. Rajono ūkininkai į Vilkaviškio grūdų centrą pristatė 5 proc. ekstra, 17 proc. I, 48 proc. II, 22 proc. III ir 8 proc. IV klasės grūdų. Dėl blogesnės grūdų kokybės sumažėjo ir jų kainos.

Konsultantas pagyrė ūkininkus, pradėjusius auginti daugiau žieminių ir vasarinių rapsų. Ši kultūra turi paklausą tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Pastoviai brangstant pramoniniams degalams, šalies verslininkai turės ryžtis gaminti daugiau biodyzelino iš rapsų.

R.Švabas apgailestavo, kad rajone dar nedaug auginama salyklinių miežių. Šiais metais Švenčionėliuose pradės veikti nauja salyklidė, planuojanti per metus pateikti 22 tūkst. t salyklo. Apyvartą didina ir Panevėžyje veikianti „Viking Malt“ salyklo gamykla.

Nemažai salyklinių miežių sunaudoja Petrogrado srityje veikianti didelė salyklinė. „Linas ir viza“ paruošusi salyklinių miežių auginimo programą, kuri šiemet jau bus pradėta taikyti ir mūsų rajone. Konsultantai kviečia rajono ūkininkus aktyviau įsijungti į bendrovės siūlomas augalininkystės programas.



Bendradarbiavimas grįstas pasitikėjimu

Seminare kalbėjęs Vilkaviškio grūdų centro vadovas Darius Povilauskas teigė, jog siekiant tvirčiau bendradarbiauti su žemdirbiais „Linas ir viza“ tobulina darbo metodus, organizacinę struktūrą. Benrovė išplėtė vadybininkų-konsultantų tinklą, šiandien visuose Lietuvos agrariniuose rajonuose „Linas ir viza“ atstovauja patyrę agronomijos specialistai, konsultuojantys žemdirbius visais augalininkystės klausimais.

– Visus vienija bendras tikslas – subrandinti ir palaikyti su klientais glaudžius, pasitikėjimu pagrįstus santykius, – tvirtino grūdų centro vadovas.

„Linas ir viza“ glaudžiai bendradarbiauja su mokslo atstovais, sėklas, trąšas, augalų apsaugos priemones, žemės ūkio techniką parduodančiomis įmonėmis ir organizacijomis.

Ir į šį seminarą bendrovės vadybininkai pasikvietė Žemės ūkio universiteto (ŽŪU) docentą V.Liaką, UAB „Agrochema“ konsultantus V.Pranevičių ir dr. G.Šidlauską. Jie ne tik gyvu žodžiu, bet mokomųjų videoprojektų dėka paaiškino seminaro dalyviams naujausius mokslo ir žemdirbius aptarnaujančios pramonės pasiekimus. Buvo parodyta mokomoji videomedžiaga, kurioje žemdirbius konsultavo UAB „Linas ir viza“ augalininkystės programų vadovas D.Malinauskas, UAB „Arvi ir ko“ atstovas V.Paltanavičius, UAB „Dotnuvos projektai“ vadybininkai S.Augus ir R.Miliūnas.



Tręškime tik derlingą dirvą

Įdomią ir dalykišką informaciją ūkininkams pateikė ŽŪU doc. V.Liakas. Docentas savo paskaitą pradėjo anekdotiniu nutikimu. Keliaujant autobusu greta susėdo vienuolis ir jauna vienuolė. Kelionė ilga, nuobodi...Vienuolio ranka nuslydo ant moters kelių. „Tėve, ar pamenate 118 psalmę?“ – šyptelėjo bendrakeleivė. Vienuolis buvo daug skaitęs šventų raštų, bet šios vietos neprisiminė. Klusniai atsiėmė ranką ir nuobodžiai siūbavo toliau. Grįžęs atsivertė raštą, kad prisimintų, kas ten parašyta. „Kilkite aukščiau ir rasite tiesą“, – skelbė eilutės.

– Nebūtina ieškoti keliauninkų nuotykių, tačiau visuose reikaluose nereikėtų sustoti pusiaukelėje, o kopti aukštyn. Ne išimtis ir žemdirbystė, – tvirtino mokslininkas.

Docentas dalykiškai aiškino ūkininkams apie žemės dirbimo būdus, priemones, apie augalų įsitvirtinimą įvairiose dirvose ir kitas dar nežinomas ar jau primirštas gudrybes. Kiekvieną teiginį mokslininkas stengėsi pagrįsti ekonominiais skaičiavimais.

Gal pirmą kartą dauguma dalyvių išgirdo, kad neverta gausiau tręšti išplėštą užsistovėjusį dirvoną, nes 2–3 metus išbertos trąšos papildomo derliaus neduos. Pirmiausiai toje vietoje turi susiformuoti kultūriniams augalams tinkama dirvos struktūra ir tik vėliau daugiau patręšus galima tikėtis gausesnio derliaus. Papildomai tręšti apsimoka tik derlingą žemę. Tą žinojo senieji ūkininkai, tačiau mėgino paneigti kolūkinių laikų šeimininkai. Vagonus trąšų jie supildavo į Vištyčio ir Pajevonio kalnelius, tačiau daugiau 10 cnt/ha neprikuldavo. Docentas propagavo beariminį žemės naudojimą. Jo teigimu užarta ražiena, šiaudai tik pablogina žemės kokybę. Pakanka tinkamomis priemonėmis susmulkinti šiaudus, supurenti 5–7 cm gyliu ražieną ar iš rudens nesuartą runkelieną ir galima drąsiai berti sėklą. Taip daug sutaupoma tradiciniam žemės dirbimui išleidžiamų pinigų.

Tai tik keli iš dešimčių doc. V.Liako pasiūlytų rekomendacijų bei patarimų.



Ginasi ir kenkėjai

Apie naujoviškas trąšas, augalų apsaugos priemones ūkininkams aiškino UAB „Agrochema“ konsultantas dr. G.Šidlauskas. Konsultantas rekomendavo ūkininkams daugiau naudoti skystų trąšų. Jos lygiau paskleidžiamos, tokias trąšas augalai geriau įsisavina.

Žemdirbiai turėtų prisiminti, kad ne tik augalų apsaugos priemonės (chemikalai) naikina ligas ir kenkėjus, bet iš šie prisitaiko prie naikinimo priemonių. Todėl pramonė nuolat pasiūlo naujų gynimosi nuo ligų ir kenkėjų priemonių ir būdų.

Po seminaro „Linas ir viza“ vadybininkai pakvietė savo klientus pietų. Ūkininkai tvirtino, kad tokios sueigos jiems labai naudingos ir reikalingos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---