|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kelionės
Nacionaliniame Plitvicos parke atsiveriantys vaizdai tiesiog gniaužia kvapą.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Agentūrų organizuotos ir savarankiškos kelionės – du skirtingi keliavimo būdai. Abu jie turi savų privalumų ir trūkumų, todėl žmonės patys renkasi, kuris būdas jiems yra priimtinesnis. Naudojantis kelionių agentūros paslaugomis, nereikia niekuo rūpintis, išskyrus tai, kad išvykus negalima pasimesti nuo grupės ar nuklysti toliau nei kiti bendrakeleiviai. Bene didžiausias tokios kelionės trūkumas – laisvės pojūčio nebuvimas. Tuo metu keliaujant savarankiškai galima sustoti ten, kur nori, valgyti tai, ką nori, kur nori ir kada nori, kiekvienam objektui skirti tiek laiko, kiek reikia. Aišku, siekiant kelionėje išvengti bereikalingo erzelio, būtina viską iš anksto gerai apgalvoti ir susiplanuoti. Be abejo, tai užima šiek tiek laiko, kurio šiuolaikiniame pasaulyje kartais labai pasigendame. Šiais metais per atostogas nusprendėme aplankyti Kroatiją. Posakis, jog Dievas kurdamas pasaulį visas žemes išdalijo įvairioms tautoms, o Kroatiją pasiliko sau, privertė suklusti. Iki šiol apie šią šalį girdėjome daugybę gražių atsiliepimų, o nuolatiniai pažįstamų vizitai į ją paskatino ir mus pagalvoti apie tokią atostogų kryptį. Pamažu ėmėme dėlioti maršrutą. Apie Kroatiją pradėjome galvoti likus daugiau nei pusmečiui iki išvykos. Pirmiausia teko nuspręsti, kokios kelionės norime: pasyvios, gulint prie jūros, ar aktyvios, aplankant kuo daugiau miestų ir juose esančių objektų. Pasirinkome tarpinį variantą. Daug keliavome, tačiau radome laiko kasdien bent po keletą valandų atsipalaiduoti prie šilto ir švaraus Adrijos jūros vandens. Kelionės maršrutą stengėmės planuoti atsakingai. Domėjomės, kuriuos objektus labiausiai verta aplankyti, ir atsižvelgdami į tai pasidarėme atostogų planą. Jame buvo surašyti ne tik turistiniai objektai, bet ir kaip juos pasiekti, kokiais keliais ten nuvykti, iš anksto stengėmės išsiaiškinti, kiek laiko užtruksime važiuodami iki pasirinkto tikslo ir pan. Į būsimą maršrutą netgi įtraukėme nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles, kurias surasti, nepažįstant vietinės aplinkos, greičiausiai būtų buvusi gana kebli užduotis. Visos kelionės metu stengėmės nuosekliai laikytis savo plano, todėl ne tik daug pamatėme, bet ir gerai pailsėjome. Bene svarbiausia užduotis prieš išvyką buvo pasirūpinti laikino apsigyvenimo vietomis bei transportu. Darant tai iš anksto, galima nemažai sutaupyti. Be to, ir pasirinkimo galimybės viską planuojant bent pusmetį prieš kelionę yra nepalyginamai didesnės. Renkantis apgyvendinimo vietas reikia atsižvelgti į keletą niuansų. Jei planuojate laiką leisti aktyviai ir daug keliauti, viešbučiui ar apartamentams didelių reikalavimų kelti nereikėtų. Svarbu, jog gyvenamoji vieta nebūtų pernelyg nutolusi nuo pagrindinių objektų, lengvai pasiekiama. Aišku, jeigu kelionės tikslas yra tiesiog pailsėti prie jūros, tokiais atvejais patartina rinktis gerą viešbutį su maitinimu bei arti paplūdimio. Į Kroatiją vykome šešiese. Kadangi įprastame lengvajame automobilyje visi vargiai būtume sutilpę, nusprendėme išsinuomoti devynvietį mikroautobusą. Šiuo sprendimu likome labai patenkinti. Važiuojant visi keleiviai jautėsi komfortiškai, o daugybė daiktų nesunkiai rado vietą erdvioje bagažinėje. Prieš pasiimant automobilį iš nuomos punkto patariama jį nufotografuoti iš visų pusių, kad vėliau nekiltų kokių nors neaiškumų dėl būto ar nebūto įbrėžimo, stiklo įskilimo ir pan. Be to, būtina perskaityti nuomos sutartį, nes kartais joje būna įrašyti tik transporto priemonės savininkui naudingi punktai. Prieš tolimas keliones verta pasidomėti ir užsienio valstybių kelių mokesčiais bei degalų kainomis. Pavyzdžiui, mes keliaudami į Kroatiją stengėmės išvengti Austrijos degalinių, kuriose benzino ir dyzelino litro kainos – bent 30 euro centų didesnės nei kitose valstybėse. Keliaujant po užsienį negalima pamiršti sumokėti už vietinius kelius. To nepadarius, gali tekti pakloti kelių šimtų eurų baudą. Susimokėti už kelius ir įsigyti ant priekinio automobilio stiklo klijuojamus lipdukus galima visose pasienio degalinėse. Vykstant į Kroatiją, teko mokėti už Austrijos ir Slovėnijos kelius. Pačioje Kroatijoje mokamos tik autostrados. Tiesa, važiuojant per Lenkiją ir matant, kiek ši šalis investuoja į savo kelių infrastruktūrą, bei stebint vilnijančius nesibaigiančius automobilių srautus, apima nuojauta, jog artimiausiu metu mūsų kaimynė taip pat apmokestins važiavimą per jos teritoriją. Pakeliui į Kroatiją bei grįždami iš jos aplankėme Čekijos Brno bei Austrijos Graco ir Vienos miestus. Susipažinti su jais skyrėme ne po vieną valandą. Kad ir kokie gražūs būtų šie miestai, jie nė iš tolo negali prilygti tiems vaizdams, kuriuos išvydome Kroatijoje. Po kelionės tapo aišku, kodėl žmonės į šią Balkanų valstybę vėl grįžta. Puikus klimatas, nuostabi gamta, skanūs prinokę vaisiai bei daržovės, pernelyg nesikandžiojančios kainos – visa tai galima rasti būtent Kroatijoje. Keliaujant siaurais kalnų keliukais ir nuostabiomis jūros pakrantėmis matomi įspūdingi vaizdai nejučia ima kelti lengvą pavydą. Nori nenori imi galvoti, kokie laimingi žmonės yra kroatai, turėdami tokias nepaprastas gamtos dovanas. Viena iš gražiausių šios šalies vietų – Plitvicos nacionalinis parkas. Apie jį tikriausiai yra girdėję net dauguma tų, kurie apskritai nesidomėjo Kroatija. Aplankyti šį rojaus kampelį tiesiog būtina! Daugybė kvapą gniaužiančių krioklių, kalnų, ežerų, kuriuose telkšo smaragdo spalvos vanduo, žydinčių augalų įvairovė – visa tai puošia Plitvicos nacionalinį parką ir daro jį išskirtinį. Nepaisant to, kad suaugusiajam įėjimas kainuoja apie 30 eurų, vos ten patekęs supranti, jog ši pinigų suma yra niekis, palyginti su vaizdu, kuris atsiveria prieš akis. Apsilankymui Plitvicos parke verta skirti visą dieną. Tiesa, tam taip pat reikia iš anksto šiek tiek pasiruošti. Nors dalį kelionės per parką plaukiama laivu ir važiuojama autobusu, vis dėlto ne vieną kilometrą tenka įveikti pėsčiomis. Dėl šios priežasties būtina pasirūpinti vandens ir maisto atsargomis, nes kavinių ten beveik nėra. Kadangi kelias parke ilgas ir ne visuomet lygus, reikia pagalvoti ir apie patogią avalynę. Kroatija taip pat garsėja ir savo pliažais. Vieną iš jų – Brelos miestelyje esantį „Punta Rata“ paplūdimį amerikiečių žurnalas „Forbes“ netgi įtraukė į dešimties gražiausių pasaulio paplūdimių sąrašą. Verta atkreipti dėmesį, jog didžioji dalis šios šalies paplūdimių – akmenuoti, o vandenyje gausu jūrų ežių. Dėl šios priežasties nepatartina eiti maudytis be vandens batų. Tiesa, net ir jie ne visada padeda apsisaugoti nuo skaudžių jūrų ežių dūrių. Šio straipsnio autorius tuo pats įsitikino. Per kelionę teko pažinti tik dalį Kroatijos. Aplankyti Zadaro, Splito, Trogiro, Makarsko, Karlovaco bei kai kurie kiti miestai ir kaimeliai paliko aibę neišdildomų įspūdžių. Vargu ar susižavėjimas šia šalimi būtų toks pat didelis, jei išvyką būtume organizavę ne patys. Įprastai kasmet per atostogas stengiamės aplankyti vis kitas valstybes, tačiau dabar akivaizdu, kad į Kroatiją dar sugrįšime. Publikuota: 2019-08-16 09:50:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|