„Santaka“ / Programuotoju banke dirbančiam vilkaviškiečiui pirkti kostiumo neprireikė / Karjera

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 8 a sklypą Paupio g. 38, Vilkaviškyje (150 m iki ežero, visi inžineriniai tinklai). Tel. 8 662 97 286.
Galioja iki: 2020-08-17 15:43:12

Dovanoja gražius 3 mėn. kačiukus. Tel. 8 615 34 429.
Galioja iki: 2020-08-21 12:57:32

Reikalingi žmonės skinti ir rinkti obuolius. Tel. 8 652 53 428.
Galioja iki: 2020-08-22 09:14:57



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karjera

Dalinkitės:  


Jau nuo antro kurso Martynas Narijauskas puikiai sugebėjo derinti studijas su darbu.

Nuotrauka iš asmeninio albumo.


Programuotoju banke dirbančiam vilkaviškiečiui pirkti kostiumo neprireikė

Nors vilkaviškietis Martynas Narijauskas tuoj pradės ketvirtus programavimo studijų metus, jis tiki, kad didžiulė dalis žinių atkeliauja dirbant. Būtent dėl to vaikinas jau kelerius metus kompiuterio klaviatūra „groja“ Vilniuje įsikūrusiose rimtose įmonėse.

Su Martynu kalbėjomės apie darbą „kostiumuotųjų imperijoje“ – banke, studijas ir dirbtinį intelektą.

– Studijuoji programų sistemas. Išversk į žmonių kalbą – kas tai?

– Tai viena iš Vilniaus universiteto siūlomų studijų programų, susijusių su programavimu. Čia siekiama studentus išmokyti ne tik rašyti kodą arba, kitaip tariant, programuoti, bet kartu ir planuoti būsimas sistemas. Parašyti veikiančią kompiuterinę programą, ypač kalbant apie didesnes įmones, nebeužtenka. Turi būti viskas suplanuota, kaip ir statant namą: pirma turi būti paruoštas brėžinys, o tik po to statomas pastatas. Taip pat ir programavime sistemos projektuotojai turi nuspręsti, kokia bus jos architektūra, kokie įrankiai rašant kodą bus naudojami. Svarbu atsižvelgti ir į kitus faktorius, pavyzdžiui, naudotojų skaičių, sutartą planą, sukurtus standartus, kokiu būdu ir kaip reikia rašyti kodą, kad kitiems komandos nariams būtų paprasčiau jį skaityti. Tai dažniausiai atlieka sistemų projektuotojai, o programų sistemų studijų programa būtent tokius žmones ir ruošia.

– Jau nuo antro kurso pradėjai dirbti. Kaip sekasi suderinti studijų grafiką su darbu?

– Iš pradžių dirbau puse etato laisvu grafiku. Vis dėlto po truputį pradėjau praleidinėti paskaitas ir atsirinkti, kurios yra svarbesnės, į kurias reikia nueiti, o kurias praleidęs nieko neprarasiu. Taikydamas tokią sistemą supratau, jog įdedant truputį darbo bei pastangų įmanoma į paskaitas vaikščioti minimaliai ir turėti pakankamai gerus rezultatus. Trečiame kurse įsidarbinau SEB banke ir pradėjau dirbti visu etatu. O šiais metais suderinti darbą su mokslais sekėsi itin gerai. Dėl to noriu pagirti savo universitetą, nes jame paskaitų lankomumas nėra privalomas. Užtenka ateiti ir atsiskaityti už visas užduotis.

Kodėl pradėjau dirbti dar studijuodamas? Todėl, kad dauguma mano kurso draugų darbo, praktikos pradėjo ieškotis jau pirmame kurse. Baigiantis mokslo metams pastebėjau, jog tie, kurie pradėjo dirbti, turi daug daugiau praktinių žinių, jas gali pritaikyti universitete ir jau yra geresni nei visi 540 programų sistemų studentų, kuriuos rengia Vilniaus ir Kauno universitetai, kartu sudėjus. Nusprendžiau neatsilikti ir bandyti kuo greičiau pradėti rinkti patirtį programavime.

– Viešojoje erdvėje gana populiari nuomonė, kad programuotojui diplomas apskritai nereikalingas. Pritari?

– Turiu pažįstamą, užimantį komandos lyderio pareigas vienoje rimtoje įmonėje. Jis sustabdė studijas antrame kurse, bet tapo aukšto lygio programuotoju. Viską, ką dabar yra pasiekęs, jis padarė be diplomo. Manau, jog įmonės šiuo metu daug labiau vertina gabius, patirties turinčius programuotojus nei tuos, kurie studijavo tik tam, kad gautų diplomą.

– Dirbi programuotoju gana solidžiame – bankų – sektoriuje. Ar teko susidurti su stereotipais, kad banke dirba tik kostiumuoti ir labai rimti žmonės?

– Prisimenu, kai gavęs darbo pasiūlymą atėjau į SEB banką pasirašyti sutarties, visame aukšte vaikščiojo „kostiumuotieji“. Galvojau, jog man irgi teks nusipirkti kostiumą ir eiti į darbą taip formaliai atrodant. Ir iš tiesų nusipirkau juodas kelnes – pirmomis dienomis atrodžiau gana solidžiai. Tačiau vėliau kolektyvas tarsi susiskaidė į dvi dalis: programuotojus ir „biznio“ žmones. Programuotojams kostiumų vilkėti nereikėjo, todėl dabar mes rengiamės tai, ką norime.

O po kostiumais, pasirodo, slepiasi ne tik kompetentingi specialistai, bet ir draugiški, šilti žmonės, mėgstantys ir smagiai pajuokauti. Dirbome su tokiu rimtu verslo žmogumi iš Latvijos Rinaldsu. Jis nuolat nustebindavo įdomiais ar juokingais posakiais. Pavyzdžiui, kai aš jam parašiau, jog kažko padaryti neįmanoma, jis atrašė, kad neįmanoma tik palaižyti savo alkūnės. Su kolegomis padarėme jo „TOP 10“ posakių lentą.

– Kaip atrodo programuotojo darbas banke?

– Darbas prasideda 10 valandą komandos susirinkimu, per kurį kiekvienas pasakome, ką nuveikėme vakar, kokios problemos kilo ir ką planuojame padaryti šiandien. Tokius susitikimus turime kiekvieną dieną. Po jų tiesiog pasirenkame vieną iš suplanuotų užduočių (planavimas vyksta kartą per dvi savaites) ir jas atliekame. Užduotys dažniausiai būna dviejų tipų: tos, kurių vartotojai nemato, ir tos, kurios daro įtaką vartotojams. Aš dirbu mobiliosios programėlės komandoje, esu atsakingas ir už tai, ką žmonės mato savo programėlėse, todėl į mano darbų sąrašą patenka ir naujų langų kūrimas, klaidų taisymas.

– Vis garsiau pasigirsta svarstymų, kad įvairių sričių darbuotojus netrukus pakeis dirbtinis intelektas. Kaip pats tai vertini?

– Dirbtinis intelektas tobulėja labai greitai. Štai jau ir Vilkaviškio „Maximoje“ veikia automatinės kasos, kuriose nereikia kasininkų, nes žmonės patys gali nusiskenuoti prekes ir už jas atsiskaityti. Tikėtina, kad automatai netrukus visiškai pakeis kasininkus.

Arba kitas pavyzdys – Vilniuje atidarytas pirmasis automatas, kuris kepa picas. Žmogui tereikia įmesti pinigus į automatą, o šis vietoje iškepa šviežią picą. Dirbtinis intelektas ir toliau automatizuos žmonių darbus, tad visuomenei teks tai kažkaip priimti. Juk panašiai buvo ir prasidėjus pramonės perversmui, kai atsirado elektra, varikliai: pradžioje visuomenę ištiko sukrėtimas, tačiau vėliau žmonės su tuo susigyveno.

– Šiuo metu gyveni Vilniuje. Kaip manai, ar Tavo specialybei svarbu miestas, jo dydis?

– Programuotojui pradėti karjerą geriau dideliame mieste, nes čia yra daugiau įvairaus lygio įmonių, galima palaipsniui kopti karjeros laiptais. Pavyzdžiui, Vilniuje veikia visame pasaulyje plačiai žinomų įmonių, tokių kaip „Uber“, „Wix“, „Vinted“, padaliniai, kurie turbūt yra kiekvieno programuotojo siekiamybė. O šiaip šios srities specialistai turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu (iš namų), bet aš to dar truputį vengiu, nes noriu mokytis iš patyrusių programuotojų ir įgyti daugiau kompetencijų.

– Ką veiki, kai nesimokai ir nedirbi?

– Tokio laiko turiu labai nedaug. Savaitgaliais stengiuosi visiškai atsiriboti nuo programavimo ir labai dažnai grįžtu į Vilkaviškį. Čia laiką leidžiu su šeima, drauge ir bičiuliais.

Mėgstu keliauti, tad, radęs pigių skrydžio bilietų, kraunuosi lagaminus ir kur nors vykstu. Kai atšyla oras, smagu po darbo su draugais lauke pažaisti krepšinį, o tai po ilgo sėdėjimo prie kompiuterio labai gerai prapučia smegenis.

– Ką galėtum šiandien patarti sau ir kitiems?

– Stengtis neapriboti savęs vien programavimu. Net jeigu pasirinkau fiziką ir informatiką, nereikėtų pamiršti, jog ir visi kiti dalykai yra svarbūs. Ar tai būtų fotografija, ar dailė – viskuo reikia domėtis, kad būtum įdomesnis žmogus. Patarčiau mažiau veltis į įvairias kvailas dramas, bendrauti su žmonėmis, kurie tave įkvepia ir motyvuoja, kuo daugiau dalyvauti jaunimo mainų projektuose ir, žinoma, keliauti.





Aušrinė VAŠČĖGAITĖ




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rajono abiturientai išlydėti į naują gyvenimo etapą
* Neįgalaus sūnaus mirtis motinai sukėlė abejonių ligoninės medikais
* Ramybę sodyboje saugo lėktuvas, stogastulpis ir... savanoris Kazys
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jūsų šeimoje jau ruošiamasi mokslo metams?
Taip, gyvename šiais rūpesčiais.
Ruoštis dar nepradėjome.
Jau esame pasiruošę.
Mums tai neaktualu.



Kalbos patarimai

Žolinė ar Žolinės?
Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė. Daugiskaitos forma pavartojama dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Joninės). Kirčiuojant pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei (Žol̀inė), tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas (Žõlinė).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas