|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-30 08:59
|
|
|
Karpinių autorė Onutė Birutė Surdokienė (dešinėje) su parodos lankytoja Onute Maksvytiene.
Gražią baltą pasaką Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos galerijai „Žalia-geltona“ padovanojo marijampolietė menininkė Onutė Birutė Surdokienė.
Parodos autorė susitikime su mokiniais, mokytojais, kaimo žmonėmis pasisakė, kad esanti iš Pasakos, iš savo Dienoraščio, kuriame pasakojanti apie visus mylimus žmones, susitikimus su jais.
Sielos polėkiu, romantika, ažūro subtilumu alsuojantys Onos Birutės Surdokienės karpiniai nustebino to dar nemačiusius parodos lankytojus. Jos rankos, galinčios taip elgtis su popieriumi, susitikimo metu traukė mokinių žvilgsnius, lankytojų sielos atsiplėšė nuo žemės ir skrido drauge su menininkės pasakojimu.
Įvairių klasių mokiniai, lankę parodą, pirmiausia susipažino su karpinių menu, kuris gimė Rytų šalyse. „Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kad pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių”, – kalbėjo darbų autorė.
Lietuvoje šis menas atsirado XVI amžiuje. Popieriaus karpiniai buvo labai populiarūs interjero puošyboje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais: miesto, o ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų rėmus, užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas, jaunavedžių vietas.
Marijampolietės menininkės karpiniai – ne tradiciniai: daugiaplaniai, turtingi įvairiausių faktūrų (iškarpyta, perpinta, susukinėta, iškalinėta), įvairiausių popieriaus plastinių galimybių panaudojimo. Gausu architektūros, augalijos motyvų. Ažūrinės detalės tokios smulkios: mažiausi žiedlapiai, tvoros statiniai, langai, plytos, suklijuotos ir sunertos smulkiausios grandinėlės... Atrodo, kruopščiausia mezgėja darbavosi. Šalia gėlių darželius, lietuviškas sodybas, architektūros statinius vaizduojančių realistinių karpinių atsiranda ir simbolistiniai – galbūt iš sapnų, pasakų, Kupolės ar slapčiausių svajonių atklydę paukščiai, žiedai, medžiai.
Visų apsilankiusiųjų parodoje laukė netikėtumas – relikvijoriai. Tai dėželės brangenybėms – relikvijoms – saugoti. Jie vienspalviai (monochrominiai) – balti ar iš tamsaus popieriaus ir kelių spalvų (polichrominiai). Juose puikiai dera stiklas, įvairiaspalviai pajūrio akmenėliai, plunksnelės, „sukupoliauti“ augalėliai...
Dabar, kai už lango niūrus, apsiniaukęs dangus ir nesiliaujantys vėjai, ši paroda mūsų galerijoje – lyg mažas šviesos ir vilties kristalas, žavintis švara, tyru jausmu ir žiemiška paslaptimi.
Janina MAILAITĖ,
Virginija ARMANAVIČIENĖ
Gižų K.Baršausko pagrindinės mokyklos mokytojos
Gražią baltą pasaką Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos galerijai „Žalia-geltona“ padovanojo marijampolietė menininkė Onutė Birutė Surdokienė. |
Parodos autorė susitikime su mokiniais, mokytojais, kaimo žmonėmis pasisakė, kad esanti iš Pasakos, iš savo Dienoraščio, kuriame pasakojanti apie visus mylimus žmones, susitikimus su jais.
Sielos polėkiu, romantika, ažūro subtilumu alsuojantys Onos Birutės Surdokienės karpiniai nustebino to dar nemačiusius parodos lankytojus. Jos rankos, galinčios taip elgtis su popieriumi, susitikimo metu traukė mokinių žvilgsnius, lankytojų sielos atsiplėšė nuo žemės ir skrido drauge su menininkės pasakojimu.
Įvairių klasių mokiniai, lankę parodą, pirmiausia susipažino su karpinių menu, kuris gimė Rytų šalyse. „Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kad pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių”, – kalbėjo darbų autorė.
Lietuvoje šis menas atsirado XVI amžiuje. Popieriaus karpiniai buvo labai populiarūs interjero puošyboje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais: miesto, o ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų rėmus, užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas, jaunavedžių vietas.
Marijampolietės menininkės karpiniai – ne tradiciniai: daugiaplaniai, turtingi įvairiausių faktūrų (iškarpyta, perpinta, susukinėta, iškalinėta), įvairiausių popieriaus plastinių galimybių panaudojimo. Gausu architektūros, augalijos motyvų. Ažūrinės detalės tokios smulkios: mažiausi žiedlapiai, tvoros statiniai, langai, plytos, suklijuotos ir sunertos smulkiausios grandinėlės... Atrodo, kruopščiausia mezgėja darbavosi. Šalia gėlių darželius, lietuviškas sodybas, architektūros statinius vaizduojančių realistinių karpinių atsiranda ir simbolistiniai – galbūt iš sapnų, pasakų, Kupolės ar slapčiausių svajonių atklydę paukščiai, žiedai, medžiai.
Visų apsilankiusiųjų parodoje laukė netikėtumas – relikvijoriai. Tai dėželės brangenybėms – relikvijoms – saugoti. Jie vienspalviai (monochrominiai) – balti ar iš tamsaus popieriaus ir kelių spalvų (polichrominiai). Juose puikiai dera stiklas, įvairiaspalviai pajūrio akmenėliai, plunksnelės, „sukupoliauti“ augalėliai...
Dabar, kai už lango niūrus, apsiniaukęs dangus ir nesiliaujantys vėjai, ši paroda mūsų galerijoje – lyg mažas šviesos ir vilties kristalas, žavintis švara, tyru jausmu ir žiemiška paslaptimi.
Janina MAILAITĖ,
Virginija ARMANAVIČIENĖ
Gižų K.Baršausko pagrindinės mokyklos mokytojos
Publikuota: 2007-01-30 08:59:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|