|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Turizmas
|
|
|
Šiltajam sezonui įsibegėjus, vis dažniau girdime apie įvairių prabangių kruizinių laivų apsilankymą Klaipėdos jūrų uoste. Nors lietuviai dažniau renkasi keliones oro transportu, kruizai yra itin populiarūs tarp užsienio keliautojų…
Ar Lietuva yra patraukli kruizų keliautojamas ir su kokiomis problemomis susiduria uostamiestis, pasitinkantis turistus, domėjosi Lietuvos turizmo asociacija.
Uostamiesčio patrauklumas užsienio atžvilgiu auga: „Klaipėdos miestas bei uostas deda didžiules pastangas pritraukiant kruizines linijas į Lietuvą. Galime pasidžiaugti, jog į Klaipėdą atvyksta laivai, priklausantys beveik visoms pasaulio kruizinėms linijoms” – minėjo Romena Savickienė, Klaipėdos TIC direktorė. „Vizito metu turistams pristatoma tai, kas yra gražiausia Klaipėdos regione – Klaipėdos miestas, Kuršių Nerija, Palanga, Kretinga, Šilutės kraštas bei Plateliuose įsikūręs Šaltojo karo muziejus. Remiantis kruizinių turistų apklausomis, juos labai žavi Lietuvos gamta, žmonių geranoriškumas, galimybė komunikuoti su vietiniais gyventojais įvairiomis kalbomis, skanus maistas ir sąlyginai nebrangios paslaugos. Klaipėdos uoste kruizinis laivas stovi ne daugiau nei 8 val, todėl viską, ką galime pasiūlyti turistams, yra sudedama į labai aiškias, tikslias programas.”
Nors Klaipėdoje prognozuojama sulaukti virš 70 tūkstančių turistų, iš 52 laivų, yra pastebima, jog ne visi turistai palieka laivą ir aplanko patį miestą: „Į sausumą dažniausiai išlipa 80-90% keleivių. Vieni jų aplanko miestą ir apylinkes savarankiškai, o kiti (apie 30-50% keleivių vyksta į ekskursijas)” – minėjo UAB "Krantas Travel" turizmo vadybininkas Marius Serapinas. „Reikalinga daugiau įdomių objektų, galerijų, renginių mieste, edukacijų, pramogų, sutvarkyto senamiesčio; senamiesčio grindinys pritaikytas neįgaliesiems. Reikalingas papildomas keltas į Kuršių Neriją, nes esami trys keltai nebepajėgūs perkelti didėjančio autobusų srauto, juolab kai buvo panaikintos lengvatos, pirmenybinis įleidimas į keltą.” – sprendimo būdus didinant turistų išsilaipinimą uostamiestyje pažymėjo M. Serapinas.
Augantis kruizinių turistų skaičius Lietuvoje džiugina, tačiau tuo pat metu iškelia iššūkius uostamiesčiui. Pasak M. Serapino, nors užsienio turistai itin palankiai atsiliepia apie galimybę aplankyti žmogaus beveik nepaliestą gamtą Klaipėdoje, Lietuva kruizinių laivų kelionėse dar turi kur tobulėti: „Trūksta įdomių, unikalių objektų, lankomų vietų Vakarų Lietuvoje. Kuršių Nerija, kuri yra pagrindinis traukos taškas, visiškai nėra suinteresuota priimti kruizinių laivų turistus (Neringos savivaldybė didina mokesčius autobusams, tačiau surinktos lėšos nesprendžia autobusų parkavimo problemos ant Didžiosios kopos ir prie Mirusių kopų; kitais būdais nesistengiama skatinti kruizinių turistų atvykimo į Kuršių Neriją)”. Turizmo ekspertas minėjo, jog Vakarų Lietuvoje taip pat trūksta gidų vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis, pastebimas kokybiškų autobusų trūkumas bei Klaipėdos uoste neužtenka vietos laivams švartuoti.
Tačiau Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė minėjo, jog Klaipėda pasiekia aukštus rezultatus skatindama turizmą: „Tarp Baltijos jūros kruizų vietovių Klaipėda yra vertinama kaip vieta, kurioje parduodamas pakankamai didelis ekskursijų skaičius. Statistiškai iš laivo, ilgesnio nei 200 m į organizuotas ekskursijas išvažiuoja apie 50-60 proc. svečių, iš mažesnių – beveik 90 proc. Ir tai yra vienas iš geresnių Baltijos kruizų rezultatų. Siekiant dar labiau padidinti išlipančių skaičių, savivaldybė kuria ir įgyvendina įvairius infrastruktūrinius projektus – 2018 metais įkurtas ir atidarytas naujas muziejus "39/45", tvarkomos viešosios erdvės, remiamas liaudies amatų mugių organizavimas centrinėje Klaipėdos aikštėje ir t.t. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras yra parengęs maršrutus po Klaipėdos miestą (skulptūrų maršrutas, gintaro maršrutas, pažintis su Unesco paveldo teritorija Smiltynėje, pasivaikščiojimas po miestą ir t.t. , informacinė medžiaga svečiams pateikiama 8 kalbom. Labai džiaugiamės gaudami padėkas iš laivų kapitonų, kruizinių linijų atstovų dėl saugumo mieste, dėl saugios laivybos uoste užtikrinimo, visokeriopos pagalbos. “
Lietuvos turizmo asociacija skatina remti kruizinį turizmą Lietuvoje ir palaikyti naujų idėjų įgyvendinimą vieninteliame jūrų uoste Lietuvoje – Klaipėdoje.
Šiltajam sezonui įsibegėjus, vis dažniau girdime apie įvairių prabangių kruizinių laivų apsilankymą Klaipėdos jūrų uoste. Nors lietuviai dažniau renkasi keliones oro transportu, kruizai yra itin populiarūs tarp užsienio keliautojų… |
Ar Lietuva yra patraukli kruizų keliautojamas ir su kokiomis problemomis susiduria uostamiestis, pasitinkantis turistus, domėjosi Lietuvos turizmo asociacija.
Uostamiesčio patrauklumas užsienio atžvilgiu auga: „Klaipėdos miestas bei uostas deda didžiules pastangas pritraukiant kruizines linijas į Lietuvą. Galime pasidžiaugti, jog į Klaipėdą atvyksta laivai, priklausantys beveik visoms pasaulio kruizinėms linijoms” – minėjo Romena Savickienė, Klaipėdos TIC direktorė. „Vizito metu turistams pristatoma tai, kas yra gražiausia Klaipėdos regione – Klaipėdos miestas, Kuršių Nerija, Palanga, Kretinga, Šilutės kraštas bei Plateliuose įsikūręs Šaltojo karo muziejus. Remiantis kruizinių turistų apklausomis, juos labai žavi Lietuvos gamta, žmonių geranoriškumas, galimybė komunikuoti su vietiniais gyventojais įvairiomis kalbomis, skanus maistas ir sąlyginai nebrangios paslaugos. Klaipėdos uoste kruizinis laivas stovi ne daugiau nei 8 val, todėl viską, ką galime pasiūlyti turistams, yra sudedama į labai aiškias, tikslias programas.”
Nors Klaipėdoje prognozuojama sulaukti virš 70 tūkstančių turistų, iš 52 laivų, yra pastebima, jog ne visi turistai palieka laivą ir aplanko patį miestą: „Į sausumą dažniausiai išlipa 80-90% keleivių. Vieni jų aplanko miestą ir apylinkes savarankiškai, o kiti (apie 30-50% keleivių vyksta į ekskursijas)” – minėjo UAB "Krantas Travel" turizmo vadybininkas Marius Serapinas. „Reikalinga daugiau įdomių objektų, galerijų, renginių mieste, edukacijų, pramogų, sutvarkyto senamiesčio; senamiesčio grindinys pritaikytas neįgaliesiems. Reikalingas papildomas keltas į Kuršių Neriją, nes esami trys keltai nebepajėgūs perkelti didėjančio autobusų srauto, juolab kai buvo panaikintos lengvatos, pirmenybinis įleidimas į keltą.” – sprendimo būdus didinant turistų išsilaipinimą uostamiestyje pažymėjo M. Serapinas.
Augantis kruizinių turistų skaičius Lietuvoje džiugina, tačiau tuo pat metu iškelia iššūkius uostamiesčiui. Pasak M. Serapino, nors užsienio turistai itin palankiai atsiliepia apie galimybę aplankyti žmogaus beveik nepaliestą gamtą Klaipėdoje, Lietuva kruizinių laivų kelionėse dar turi kur tobulėti: „Trūksta įdomių, unikalių objektų, lankomų vietų Vakarų Lietuvoje. Kuršių Nerija, kuri yra pagrindinis traukos taškas, visiškai nėra suinteresuota priimti kruizinių laivų turistus (Neringos savivaldybė didina mokesčius autobusams, tačiau surinktos lėšos nesprendžia autobusų parkavimo problemos ant Didžiosios kopos ir prie Mirusių kopų; kitais būdais nesistengiama skatinti kruizinių turistų atvykimo į Kuršių Neriją)”. Turizmo ekspertas minėjo, jog Vakarų Lietuvoje taip pat trūksta gidų vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis, pastebimas kokybiškų autobusų trūkumas bei Klaipėdos uoste neužtenka vietos laivams švartuoti.
Tačiau Klaipėdos TIC direktorė Romena Savickienė minėjo, jog Klaipėda pasiekia aukštus rezultatus skatindama turizmą: „Tarp Baltijos jūros kruizų vietovių Klaipėda yra vertinama kaip vieta, kurioje parduodamas pakankamai didelis ekskursijų skaičius. Statistiškai iš laivo, ilgesnio nei 200 m į organizuotas ekskursijas išvažiuoja apie 50-60 proc. svečių, iš mažesnių – beveik 90 proc. Ir tai yra vienas iš geresnių Baltijos kruizų rezultatų. Siekiant dar labiau padidinti išlipančių skaičių, savivaldybė kuria ir įgyvendina įvairius infrastruktūrinius projektus – 2018 metais įkurtas ir atidarytas naujas muziejus "39/45", tvarkomos viešosios erdvės, remiamas liaudies amatų mugių organizavimas centrinėje Klaipėdos aikštėje ir t.t. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras yra parengęs maršrutus po Klaipėdos miestą (skulptūrų maršrutas, gintaro maršrutas, pažintis su Unesco paveldo teritorija Smiltynėje, pasivaikščiojimas po miestą ir t.t. , informacinė medžiaga svečiams pateikiama 8 kalbom. Labai džiaugiamės gaudami padėkas iš laivų kapitonų, kruizinių linijų atstovų dėl saugumo mieste, dėl saugios laivybos uoste užtikrinimo, visokeriopos pagalbos. “
Lietuvos turizmo asociacija skatina remti kruizinį turizmą Lietuvoje ir palaikyti naujų idėjų įgyvendinimą vieninteliame jūrų uoste Lietuvoje – Klaipėdoje.
Publikuota: 2019-07-29 16:18:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|