„Santaka“ / Mirusiųjų miestai lieka be medžių / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 38 a namų valdos sklypą 2 km nuo Vilkaviškio, prie miško (atlikti geodeziniai ir topografiniai matavimai, yra elektra, šulinys, įvadas prisijungti prie miesto vandentiekio). Tel.: 8 639 31 824, 8 609 67 831.
Galioja iki: 2020-07-03 10:33:01

Perka apleistą sodo sklypą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 633 92 221.
Galioja iki: 2020-07-10 10:51:15

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme (tinka vandeniui, kurui, skystoms trąšoms, yra išilginimo kranai), 200 l talpos statinę. Gali atvežti. Taip pat parduoda sunkvežimio priekabos prikabinimo mechanizmą. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2020-07-11 09:46:02

J. Janonio g. 9, Vilkaviškyje išnuomoja 52 m² ploto komercinės paskirties patalpas. Tel. 8 683 53 051.
Galioja iki: 2020-07-12 11:37:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Chemikalais nuodijami senieji Gižų kapinių medžiai ėmė ruduoti – greičiausiai juos teks nupjauti.

Autorės nuotr.


Mirusiųjų miestai lieka be medžių

Eglė MIČIULIENĖ

Ne tik kaimuose, bet ir miestuose gyvenantys žmonės nori žalumos, medžių, gamtos. Tačiau ten, kur ilsisi mirusieji, medžiai tyliai, niekam nematant, naikinami.



Nurudo lapai

Gižų seniūną Romą Kučiauską šią vasarą nustebino žaliuoti nenorintys kai kurie didieji gyvenvietės kapinių medžiai. Vešlūs ąžuolai, keletas šimtamečių liepų atrodė lyg ko nusigandę, nurudo ir susisuko dalis lapų. Ruduoti ėmė ir tarp kapų kerojančios gražios pušies šakos.

R. Kučiauskas iškart įtarė, kad kažkas tyčia sugalvojo tyliai numarinti kapinių želdinius.

„Rundančius medžius pastebėjau jau prieš gerą mėnesį. Atsinešiau šluotelę, pašlavinėjau aplink šaknis ir radau išgręžiotas skyles. Gaila žiūrėti... Pats saugau tuos ąžuolus, darbininkams draudžiu judinti – medžių mūsų kapinėse nėra labai daug. Prastesnius juk išpjovėme, tačiau palikome vertingus, gražius. Bet kažkam užkliuvo... Vienas kitas gyventojas kartkartėmis pasiskųsdavo dėl nulūžusios šakos ar krentančių lapų. Bet kas taip pasielgė – dabar, matyt, neatrinksi“, – apgailestavo seniūnas.



Šaknyse išgręžioja skyles

Medžių naikinimo metodas, kuriuo pasinaudota ir Gižų kapinėse, it maras plinta įvairiose Lietuvos kapinėse. Niekam nematant atėjęs piktavalis pragręžia medžio šaknį, į ertmę pripila chemikalo, tada šaknį užkapsto žemėmis. Per kurį laiką chemija įveikia medį ir šis ima džiūti.

Seniūnas čia pat parodė naikintojo paliktus pėdsakus: atžėrus žemes nuo keleto medžių šaknų, jose žiojėjo apvalios skylutės. Vieną iš jų tebesėmė klampus, chemikalais smirdintis skystis: buvo sunku suprasti, ar medis išskiria syvus kovodamas su chemija, ar kažkas vėl šviežiai buvo įpylęs nuodo.

„Gal dar kuris atsilaikys, išgyvens... – į medžių viršūnes žvalgėsi seniūnas. – Šios liepos dar baudžiavos laikais sodintos, jų alėja ėjo nuo pat bažnyčios. Jei nudžiūdavo liepaitė, baudžiauninkai rykščių gaudavo! O dabar požiūris pasikeitė, medžio nebemylime. Paliks kapus plynus – nebebus kur gegutei ar lakštingalai nutūpti. Bet mes nepasiduosime, pasodinsime pakraščiuose ąžuoliukų, liepaičių. Žinoma, jie neatstos šimtamečių medžių, bet vis tiek žaliuos.“
Savivaldybė rengiasi įsigyti mobilių vaizdo kamerų ir įtaisyti tam tikrose vietose, nes reikia pričiupti ne tik medžių naikintojus, bet ir šiukšlintojus, kurie veža į kapines įvairias komunalines atliekas.




Prigalvoja įvairių būdų

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis patvirtino, kad jam jau anksčiau tekę išduoti leidimų nupjauti džiūstančius medžius, sunaikintus minėtu metodu. Prieš keletą metų nemažai didžiulių medžių buvo masiškai nudžiovinta senosiose Vilkaviškio kapinėse, kitose rajono vietovėse pasitaikė pavienių atvejų.

Anot ekologo, iš pradžių Vilkaviškio kapuose kažkas mėgino numarinti gražią liepą, plačia juosta apipjaudamas kamieno žievę. Medis dar bandė augti, žaizda užsitraukinėjo, bet įsimetė puvinys ir liepą teko nupjauti. Vėliau prasidėjo skylių gręžiojimas šaknyse ir chemikalų pylimas.

„Sunku tokius žmones sučiupti, nebent kažkas pamatytų ir praneštų. O nepagautas – ne vagis. Bet gera žinia yra: Savivaldybė rengiasi įsigyti mobilių vaizdo kamerų ir įtaisyti tam tikrose vietose, nes reikia pričiupti ne tik medžių naikintojus, bet ir šiukšlintojus, kurie veža į kapines įvairias komunalines atliekas. Žmonės nenori medžių kapinėse. Nuo ąžuolų krenta gilės, nuo liepų – lipčius, byra lapai, teršia paukščiai. Visi pyksta, ypač pagyvenę žmonės, kurie kaip tik, rodos, turėtų mylėti medžius ir juos saugoti. Keistas požiūris – kapinės be medžių atrodo nykios. Juk senosios lietuvių kapinaitės niekada nebuvo plynoje vietoje, visuomet – tarp medžių. O dabartinė karta prieš medžius nusiteikusi. Dėl to karai ir prie daugiabučių kyla: kažkas nori žalumos, pavėsio, o kažkam šakos langus užstoja, mašalai veisiasi ar lapai erzina...“ – kalbėjo ekologas.



Etnologai pasmerktų

Suprantama, jei kapinėse augantis medis išpuvęs, jei kelia pavojų ar jo šaknys iškilnoja paminklus, tokiu atveju augalo niekas nesaugo ir rekomenduoja šalinti. Tačiau Gižų kapinėse augę medžiai jokios grėsmės niekam nekėlė – tik barstė nelemtus lapus.

Vis dėlto taip dažnai į užsienį lygiuotis mėgstantys lietuviai galėtų pasižvalgyti ir po kapines svečiose šalyse. Vokietijos, Prancūzijos, net ir netolimų mūsų kaimynų estų kapinės dažnai primena parkus, ir veši ten ne plastmasinės gėlės ant betoninių antkapių, o šimtmečius skaičiuojantys medžiai.

Istoriniai šaltiniai teigia, jog lietuviai kadaise tikėjo, kad kapinėse medį nukirtusio žmogaus laukia nelaimė: juk medžiuose mirusiųjų sielos gyvenančios. Etnologai aiškina, jog kapinių medis – tai kelias į dausas. Žmonės sodindavo medžius gedėdami artimųjų, taip norėdami įprasminti jų atminimą.

Gaila, kad betonas tapo gražiau už nukritusius lapus, kad žmogus mieliau renkasi plyną lauką, o ne jaukų pavėsį. Gal kada nors požiūris vėl pasikeis, tik gaila, jog senųjų medžių kapinėse bus nebelikę.



Galerija: Gižų kapinės





Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Balsuokime už patraukliausias idėjas
* Kam daktarui Vincui Kudirkai nešienautos pievos?
* Jaunimas pasigenda kino, renginių ir laisvalaikio erdvių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar mokėtumėte gaivinti žmogų?
Taip, esu lankęs kursus.
Bandyčiau, bet nesu to mokęsis.
Jau esu suteikęs pirmąją pagalbą.
Gaivinti nedrįsčiau.
Nemoku, bet norėčiau išmokti.



Kalbos patarimai

Ar automobilis gali planiruoti kelyje?
Žodis planiruoti neteiktinas vartoti dėl hibridinės darybos. Vartotina sklęsti, pvz.: Šlapiame ir slidžiame kelyje automobilis pradėjo planiruoti ( sklęsti ) pakelės griovio link.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas