|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-26 17:18
|
|
|
Gerai žinau, kokios turėtų būti Valstiečių liaudininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus ir į Savivaldybės tarybą išrinktų atstovų veiklos kryptys. Kaimo gyvenimą ir kaimiečių reikalus pažįstu lyg savo penkis pirštus, nes gimiau žemdirbio šeimoje, kaime augau, trylika metų dirbau žemės ūkyje (kolūkio pirmininko pavaduotoju, žemės ūkio bendrovės pirmininku). Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijau ekonomisto-organizatoriaus specialybę. Jau septynerių metų būdamas sužinojau, ką reiškia rankomis rauti linus, ravėti cukrinius runkelius, dirbti su šake fermose, su kastuvu – statybose. Aštuonerius metus dirbu įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu.
Vilkaviškio rajonas yra kaimiškas, neatskiriamai susijęs su žemės ūkiu. Todėl Savivaldybės taryboje turėtų dirbti daugiau aktyvių, mąstančių, veiklių, gerai žemės ūkio reikalus žinančių Tarybos narių, kurie kantriai ir išradingai dirbtų, noriai aukotų savo laiką žemdirbių reikalams spręsti. O problemų ir spręstinų klausimų tikrai daug.
Išanalizavęs rajono Savivaldybės biudžeto galimybes įsitikinau, kad rajono žemės ūkio paramos programa galėtų ir turėtų būti gerokai didesnė, negu buvo iki šiol. Pagrindinį dėmesį reikėtų skirti naujų technologijų diegimui ir plėtojimui augalininkystėje, gyvulininkystėje, pašarų gamyboje. Daug kas norėtų įdiegti naują, pažangiausią technologiją, tačiau nė viena Vilkaviškio rajone esanti firma nedisponuoja tokiu kiekiu laisvų apyvartinių lėšų kiekiu, kad galėtų savarankiškai investuoti įsigydama naujos įrangos. Praktika rodo, kad jau vien dėl šių priežasčių į visas naujoves žemdirbiai ir firmos žiūri atsargiai. Mano nuomone, Savivaldybė turėtų prisidėti savo lėšomis, palaikyti glaudesnius kontaktus su firmomis, galinčiomis skirti lėšų bendriems projektams įgyvendinti, su ūkininkais. Tai leistų pasiekti aukštesnį ūkininkavimo lygį, pagerinti gaminamos produkcijos kokybę. Išlaidos naujoms technologijoms ir technikai per mokesčių sistemą grįš į Savivaldybės biudžetą.
Visi žinome, kad didžiąją dalį Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Gerai, kad žemdirbiai mato kai kuriuos pokyčius, susijusius su paprastesniu paramos administravimu. Tačiau daug ką tobulinti šioje srityje rezervų dar yra. Mūsų nuomone, paramos administravimas per daug nutolęs nuo kaimo žmogaus, konkretaus paramos gavėjo. Pasigendame įvairiapusiškesnio paramos programų pristatymo rajono gyventojams. Daugiau skaidrių ir efektyvių paramos administravimą užtikrinančių priemonių pasigendama rajono Savivaldybėje. Kaip tik šioje institucijoje kiekvienas žmogus pirmiausia ieško atsakymų į jam rūpimus klausimus. Savivaldybėje turėtų būti sukaupta daugiau informacijos apie rajono ūkininkus, dalyvaujančius paramos programose, projektuose, apie programų įgyvendinimo eigą. Kur kas glaudesnis bendradarbiavimas turėtų būti tarp Savivaldybės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Manome, jog rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje turėtų nuolat dirbti specialistas, kad dėl mažiausio menkniekio žmonėms nereikėtų važiuoti į Marijampolės NMA skyrių. Daugiau paramos administravimo funkcijų reikėtų perduoti seniūnijose dirbantiems žemės ūkio specialistams. Manome, jog į paramą pretenduojantiems ūkininkams įmanoma sumažinti reikiamų pateikti dokumentų skaičių. Dalį reikiamų pažymų iš atskirų institucijų galėtų susirinkti NMA Kaimo plėtros departamentas. Tai būtų akivaizdi pagalba žemdirbiams.
Kasmet blogėja padėtis rajono melioruotuose žemės plotuose. Defekto šalinimo projekto užsakymas, jo padarymas, ekspertizė ir kitos procedūros pareikalauja daug laiko. Nuo atsiradusio melioracijos įrenginio gedimo iki jo pašalinimo pagal dabartinius reikalavimus praeina beveik dveji metai. Šiandieninė melioracijos įrenginių priežiūros ir remonto tvarka sunkiai prieinama melioruotos žemės savininkui.
Manau, kad valstiečiai liaudininkai, išrinkti į rajono Tarybą, efektyviau spręs šias ir kitas žemdirbių, visų rajono žmonių problemas. Kviečiu visus balsuoti už sąrašą Nr. 19.
Gedeminas GUDAITIS
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys
Užsk. 469. Apmokėta iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąskaitos.
Gerai žinau, kokios turėtų būti Valstiečių liaudininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus ir į Savivaldybės tarybą išrinktų atstovų veiklos kryptys. Kaimo gyvenimą ir kaimiečių reikalus pažįstu lyg savo penkis pirštus, nes gimiau žemdirbio šeimoje, kaime augau, trylika metų dirbau žemės ūkyje (kolūkio pirmininko pavaduotoju, žemės ūkio bendrovės pirmininku). Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijau ekonomisto-organizatoriaus specialybę. Jau septynerių metų būdamas sužinojau, ką reiškia rankomis rauti linus, ravėti cukrinius runkelius, dirbti su šake fermose, su kastuvu – statybose. Aštuonerius metus dirbu įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu. |
Vilkaviškio rajonas yra kaimiškas, neatskiriamai susijęs su žemės ūkiu. Todėl Savivaldybės taryboje turėtų dirbti daugiau aktyvių, mąstančių, veiklių, gerai žemės ūkio reikalus žinančių Tarybos narių, kurie kantriai ir išradingai dirbtų, noriai aukotų savo laiką žemdirbių reikalams spręsti. O problemų ir spręstinų klausimų tikrai daug.
Išanalizavęs rajono Savivaldybės biudžeto galimybes įsitikinau, kad rajono žemės ūkio paramos programa galėtų ir turėtų būti gerokai didesnė, negu buvo iki šiol. Pagrindinį dėmesį reikėtų skirti naujų technologijų diegimui ir plėtojimui augalininkystėje, gyvulininkystėje, pašarų gamyboje. Daug kas norėtų įdiegti naują, pažangiausią technologiją, tačiau nė viena Vilkaviškio rajone esanti firma nedisponuoja tokiu kiekiu laisvų apyvartinių lėšų kiekiu, kad galėtų savarankiškai investuoti įsigydama naujos įrangos. Praktika rodo, kad jau vien dėl šių priežasčių į visas naujoves žemdirbiai ir firmos žiūri atsargiai. Mano nuomone, Savivaldybė turėtų prisidėti savo lėšomis, palaikyti glaudesnius kontaktus su firmomis, galinčiomis skirti lėšų bendriems projektams įgyvendinti, su ūkininkais. Tai leistų pasiekti aukštesnį ūkininkavimo lygį, pagerinti gaminamos produkcijos kokybę. Išlaidos naujoms technologijoms ir technikai per mokesčių sistemą grįš į Savivaldybės biudžetą.
Visi žinome, kad didžiąją dalį Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Gerai, kad žemdirbiai mato kai kuriuos pokyčius, susijusius su paprastesniu paramos administravimu. Tačiau daug ką tobulinti šioje srityje rezervų dar yra. Mūsų nuomone, paramos administravimas per daug nutolęs nuo kaimo žmogaus, konkretaus paramos gavėjo. Pasigendame įvairiapusiškesnio paramos programų pristatymo rajono gyventojams. Daugiau skaidrių ir efektyvių paramos administravimą užtikrinančių priemonių pasigendama rajono Savivaldybėje. Kaip tik šioje institucijoje kiekvienas žmogus pirmiausia ieško atsakymų į jam rūpimus klausimus. Savivaldybėje turėtų būti sukaupta daugiau informacijos apie rajono ūkininkus, dalyvaujančius paramos programose, projektuose, apie programų įgyvendinimo eigą. Kur kas glaudesnis bendradarbiavimas turėtų būti tarp Savivaldybės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Manome, jog rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje turėtų nuolat dirbti specialistas, kad dėl mažiausio menkniekio žmonėms nereikėtų važiuoti į Marijampolės NMA skyrių. Daugiau paramos administravimo funkcijų reikėtų perduoti seniūnijose dirbantiems žemės ūkio specialistams. Manome, jog į paramą pretenduojantiems ūkininkams įmanoma sumažinti reikiamų pateikti dokumentų skaičių. Dalį reikiamų pažymų iš atskirų institucijų galėtų susirinkti NMA Kaimo plėtros departamentas. Tai būtų akivaizdi pagalba žemdirbiams.
Kasmet blogėja padėtis rajono melioruotuose žemės plotuose. Defekto šalinimo projekto užsakymas, jo padarymas, ekspertizė ir kitos procedūros pareikalauja daug laiko. Nuo atsiradusio melioracijos įrenginio gedimo iki jo pašalinimo pagal dabartinius reikalavimus praeina beveik dveji metai. Šiandieninė melioracijos įrenginių priežiūros ir remonto tvarka sunkiai prieinama melioruotos žemės savininkui.
Manau, kad valstiečiai liaudininkai, išrinkti į rajono Tarybą, efektyviau spręs šias ir kitas žemdirbių, visų rajono žmonių problemas. Kviečiu visus balsuoti už sąrašą Nr. 19.
Gedeminas GUDAITIS
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys
Užsk. 469. Apmokėta iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąskaitos.
Publikuota: 2007-01-26 17:18:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|