„Santaka“ / Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje, automobilį SAAB (2007 m., 2,7 l, benzinas, 184 kW, TA iki 2020 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-01-26 13:57:02

Atlieka vidaus apdailos darbus Vilkaviškio rajone. Dirba pagal naujausias technologijas. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-01-30 08:24:38

Pirktų 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-01-30 09:05:54

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (I a., atskiras įėjimas). Šalia yra parduotuvė, ambulatorija, vaistinė, vandentiekis, sava pakura. Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2020-01-31 13:03:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė.

Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusią infarkto arba insulto riziką?

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Su patyrusia specialiste kalbamės, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė.



Kokie tyrimai gali padėti sužinoti, ar rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – padidėjusi?

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda įvertinti rizikos veiksniai. Norint įvertinti riziką, reikėtų pamatuoti ūgį, svorį, liemens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti biocheminį kraujo tyrimą (kaip lipidograma, gliukozės koncentracijos tyrimas nevalgius, inkstų funkcijos rodikliai), užregistruoti elektrokardiogramą. Be standartinio biocheminio kraujo tyrimo galima atlikti ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą, kuris parodo, ar organizme yra uždegimas. Svarbu pažymėti, kad CRB riba, vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šiek tiek žemesnė nei nustatant uždegimines ligas – apie organizme rusenantį uždegimą ir didesnę minėtų ligų riziką parodo jau 2 ribą siekiantis CRB rodiklis. Pravartūs gali būti ir specialūs arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai, kurie parodo, ar kraujagyslės atitinka jūsų amžių.



Ar iš tam tikrų simptomų galima suprasti, kad jau esate rizikos grupėje?

Galima, tačiau labai svarbu įsidėmėti, kad dažnai simptomų net nebūna. Pavyzdžiui, daliai žmonių apie problemas su širdimi praneša krūtinės anginos simptomai – fizinio ar emocinio krūvio metu atsiradęs maudimas, krūtinės skausmas, kurį lemia širdies kraujagyslių susiaurėjimai. Tačiau daliai žmonių atsiranda aterosklerotinės plokštelės, kurios akivaizdžiai nesiaurina kraujagyslės spindžio ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Trumpiau tariant, signalų iš organizmo, kad gresia infarktas arba insultas, galima ir nesulaukti.



Ar yra amžiaus riba, kurią pasiekus reikėtų reguliariai ir išsamiai tirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

Šios ligos jaunėja, todėl rekomenduoju visiems vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai. Jei pacientui nustatomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas, pasitikrinti reikėtų ir jaunesniame amžiuje. Iš viso širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių priskaičiuojama per 200. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mes negalime pakeisti, tai amžius, lytis, paveldimumas. Vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau ir suserga jomis beveik dešimtmečiu anksčiau nei moterys. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, keisdami gyvenseną ar vartodami medikamentus. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau nustatyti arterinę hipertenziją arba aukštą kraujospūdį, dislipidemiją arba aukštą cholesterolį, rūkymą ir cukrinį diabetą bei laiku pradėti gyvensenos korekciją, o kartais ir medikamentinį gydymą. Kaip reakcija į padidėjusį spaudimą, cholesterolį arba gliukozės kiekį, ilgainiui gali išsivystyti ir aterosklerozė. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios ūminiai pasireiškimai – trombozė, sukelianti miokardo infarktą ir insultą.



Ką daryti, jeigu po tyrimų paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių rizika padidėjusi – pavyzdžiui, pakilęs cholesterolio arba gliukozės kiekis? Ar verta bandyti sugrąžinti į normos ribas tam tikrą rizikos veiksnį?

Būtent ligos pradžioje – t. y. nustačius aukštą spaudimą, per didelį kiekį cholesterolio ar keletą rizikos veiksnių – paprasčiau juos kontroliuoti. Svarbiausi veiksmai, kurių galima imtis pakliuvus į „rizikos grupę“, – kompleksinis gyvenimo būdo peržiūrėjimas. Jokie vaistai nėra tokie efektyvūs kaip sveikos gyvensenos principai, kuriuos visi puikiai žinome – daugiau judėti, sveikai maitintis – atsisakyti pusfabrikačių, lengvai įsisavinamų angliavandenių, sumažinti mėsos, padidinti žuvies kiekį maiste, druską keisti tokiais prieskoniais kaip pipirai, česnakai ir t. t. Beje, pavyzdžiui, ciberžolės veiklioji medžiaga – kurkumino ekstraktas – yra natūrali medžiaga, turinti priešuždegiminių savybių. Jei gyvensenos korekcija nepadeda suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – skiriamas medikamentinis gydymas.



Viešojoje erdvėje neretai girdime, kad lietuviai – „iš prigimties“ liekni, pasižymi gera sveikata be papildomų pastangų, o ir mūsų maistas – sveikas, gali valgyti bet ką, ir bus gerai. Ar tokie apibendrinimai turi pagrindą, galbūt iš tiesų esame sveikesni, palyginti, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos vidurkiu?

Tokie stereotipai yra, deja, visiškai nepagrįsti. Lietuvoje dislipidemijos (padidėjusio cholesterolio kiekio) mastai yra katastrofiški ir siekia epidemijos mastą. Net 9 iš 10 vidutinio amžiaus žmonių nustatoma dislipidemija ir šis dažnis, deja, kol kas nemažėja. Ne ką geriau atrodo ir nutukimo statistika – kas trečias 40–65 metų žmogus yra nutukęs. Tiesa, optimizmo suteikia tai, kad nutukimo dažnis mūsų šalyje po truputį mažėja. Be to, iš kasdienės praktikos pastebiu, kad vis daugiau žmonių neignoruoja pirmųjų padidėjusios rizikos ženklų ir iš tikrųjų sėkmingai pakeičia savo gyvenimo būdą į teigiamą pusę. Daug dėmesio sulaukia ir tokios iniciatyvos kaip „Sveikas senėjimas“, sveikas gyvenimo būdas tampa mada ir vyresniame amžiuje. Taigi – po truputį tampame sąmoningesni, bet džiaugtis dėl apčiaupiamų postūmių kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis dar per anksti.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Traumas patyrę žmonės keikia šaligatvį ir grasina valdžiai
* Vaisiai ir daržovės: nebūtinai gražūs, svarbiausia – saugūs
* Aukštas rajono švietimo lygis stebina net ministeriją
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip pragyvenate iš savo pajamų?
Pinigų pakanka viskam.
Būtinoms reikmėms užtenku.
Vos suduriu galą su galu.
Pajamų neturiu, esu išlaikomas (-a).



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodžių junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų, atkovojo dviženklį skaičių kamuolių ir kt. Verta žinoti, kad bendrinėje kalboje pirmenybė teiktina junginiui dvigubas (trigubas) dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas