Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

---

Oranų kaimo teritorijoje (Gižų sen.), per ūkininkų laukus besidriekiančiame melioracijos kanale, nutįsusi ilgiausia Sosnovskio barščių plantacija.

Autorės nuotr.

Sosnovskio barščiams užimant vis daugiau Lietuvos teritorijos, gyventojai kviečiami jų augimo vietas nurodyti mobiliojoje programėlėje „NMA agro“. Tuo metu seniūnijų vadovai tikisi, kad tiek Nacionalinė mokėjimų agentūra, tiek ūkininkai imsis ir konkrečių priemonių pavojingų augalų invazijai stabdyti.

Per mobiliąją programėlę

Vilkaviškio rajone toliau plinta Sosnovskio barščiai – kontaktas su jais gali baigtis ne tik stipriais nudegimais, bet ir mirtimi.

Mokslininkai ieško efektyviausių šio nuodingojo invazinio augalo naikinimo būdų. Aplinkos ministerija teigia, jog Sosnovskio barščio naikinimui daugiau dėmesio turi skirti ir savivaldybės, ir privačių sklypų savininkai. Pati ministerija veiksmų planą, kaip kovoti su invaziniais augalais, planuoja sudaryti rudenį, kad pavasarį būtų galima pradėti konkrečius darbus.

Specialistai ragina gyventojus vietas, kuriose auga Sosnovskio barščiai, nurodyti specialioje Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.

Tačiau reali situacija nedžiugina: pavojingas augalas sparčiai plečia savo augavietes. Kova su juo sudėtinga, nes plačiuose žiedynuose kiekvienas barštis kasmet subrandina dešimtis tūkstančių sėklų ir šias išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu. Net iki 95 proc. sėklų išlieka daigios keletą metų.

Puola Gižų seniūniją

Mūsų rajone Sosnovskio barščiai pikčiausiai užpuolę Gižų seniūniją – augalas plinta nuo šalia esančios Marijampolės savivaldybės pusės. Sakoma, jog kažkada šio „gėrio“ parsigabeno buvusio Černiachovskio kolūkio pirmininkas, tikėdamasis gausios žaliosios masės gyvuliams šerti.

Dar prieš porą metų šis augalas įsibrovė į Adamarinos, Paikių kaimus, o šiemet jau smarkiai išplito ir Daržininkų, Oranų teritorijose. Anot Gižų seniūno Romo Kučiausko, Sosnovskio barščio augavietės pasislinko apie šešis kilometrus. Ypač gausiai jie išplitę prie Marijampolės vandenvietės: ši vieta, kaip nelinksmai juokauja seniūnas, jau tapo pavojingųjų augalų „sėklininkystės ūkiu“. Sužydėjus baltiems skėčiams, iš čia sėklas išnešioja paukščiai, vėjas. Šiemet pavieniai augalai jau pasirodę net pačioje Gižų gyvenvietėje.

Vis dėlto daugiausiai barščiai želia melioracijos kanaluose, upelių pakrantėse, pakelėse, tuščiose sodybose – ten, kur žemė nedirbama.

Prieš dvejus metus Gižuose buvo atvejis, kai Sosnovskio barščius pjovęs vyras labai smarkiai apsidegino rankas. Informacijai paplitus, gyventojai su šiuo augalu ėmė elgtis atsargiau.

Reikia kvalifikacijos

„Žemės ūkio specialistė visiems ūkininkams išsiuntė pranešimą apie NMA programėlę, kad žmonės fotografuotų ir praneštų apie šį augalą agentūrai. Gal surinkus medžiagą bus kažkaip su juo kovojama, nes seniūnija ką nors padaryti savo lėšomis nėra pajėgi. Tam reikia kvalifikacijos, specialios aprangos, technikos, net ir fizinių jėgų“, – kalbėjo R. Kučiauskas.

Jis įsitikinęs, jog turi būti parengta bendra Vyriausybės programa, skirta lėšų ir visoje šalyje pradėta kovoti su šiuo augalu. Seniūnas pritaria aplinkos ministro nuomonei, kad daugiau dėmesio šiai problemai spręsti turi skirti ir ūkininkai, kurių laukuose esančiuose melioracijos kanaluose veši Sosnovskio barščiai.

Šiuo metu, anot R. Kučiausko, turbūt vieninteliai seniūnijos gyventojai, kurie aktyviai kovoja su Sosnovskio barščiais, yra ūkininkai Alavočiai. Augalas priartėjo ir prie jų sodybos, tačiau žmonės patys imasi įvairių priemonių ir jį naikina.

Laukia pranešimų

Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas Darius Bunikis sakė, jog tikslių žinių apie Sosnovskio barščius laukiama ir Savivaldybės administracijoje.

„Kol kas informacijos turime labai mažai. Nuotraukas bei koordinates seniūnijos turėtų aktyviai siųsti ir mums, ne tik Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nes kol neturime tikslios informacijos, apskaičiuotų paplitimo plotų, tol nieko negalime padaryti. Gavome vieną pranešimą apie šiuos augalus Paežeriuose, Pilviškių seniūnijoje, – ten dvimetriniai barščiai veši pačiame gyvenvietės centre, apleistame sklype. Tačiau šią informaciją mums atsiuntė NMA. Anksčiau buvome gavę porą pranešimų iš seniūnijų, bet ten buvo nedideli augalo paplitimo plotai ir juos susitvarkė patys žmonės“, – teigė D. Bunikis.

Ekologas sakė, kad, surinkus išsamią informaciją, kovai su Sosnovskio barščiais galbūt būtų galima skirti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

„Tačiau purkšti reikėtų ne dabar, o anksti pavasarį, neduodant augalui sužydėti ir brandinti sėklų“, – kalbėjo Savivaldybės atstovas.

D. Bunikis taip pat pripažino, jog tai turėtų būti ilgalaikė programa, nes vienkartinis invazinių augalų augavietės nupurškimas apčiuopiamos naudos tikrai neduos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---