|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija suskaičiavo, kad iš vieno seno automobilio jo ardymo metu susidaro 35, 6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų. Kas su šiomis atliekomis atsitinka?
„Transporto priemonių atliekų tvarkymas vis dar lieka aktuali atliekų sektoriaus problema, nes ne visos automobilių ardymo metu susidarančios atliekos yra tinkamai sutvarkomos. Ypač didelę žalą aplinkai neteisėtai šalinant atliekas daro nelegalūs transporto priemonių ardytojai. Maža to, tokie ardytojai sukuria nelygias konkurencines sąlygas rinkoje, nemoka mokesčių valstybei“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos skaičiavimais, vidutiniškai 1, 43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35, 6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas kainuoja apie 360 eurų.
„Akivaizdu, kad nelegaliai rinkoje veikiantys transporto priemonių ardytojai vengia sutvarkyti visas ardymo metu susidarančias bevertes atliekas, nes tvarkymas kainuoja. Dėl to beverčių transporto priemonių atliekų vis dar atsiduria buitinių atliekų konteineriuose ar prie jų, sąvartynuose, neretai tokių atliekų pamatysi pamiškėse, pakelėse ar nuošalesnėse vietose“, – teigia V. Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos atliekos. Bešeimininkėms atliekoms privalo pasirūpinti savivaldybės, t. y., turi rasti tam papildomų lėšų (mokesčių mokėtojų pinigų).
Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, filtrai, akumuliatoriai ar amortizatoriai turi teigiamą rinkos vertę ir problemų dėl šių atliekų sutvarkymo beveik nekyla.
„Aplinkos apsaugos instituto 2018 metų pabaigoje paviešintas transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimas atskleidė, kad 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst., arba 18 proc. buvo išardyta teisėtai“, – problemos mastą Lietuvos transporto sektoriuje iliustruoja Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas.
Europos Sąjungos direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis. Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Ardyti nenaudojamus automobilius gali tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė primena apie kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija sukurtą senų automobilių tvarkymo sistemą. Daugiau 1, 7 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.
Visus metus vyksta ir aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Projektų metu autoservisai skatinami rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, taip pat informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija suskaičiavo, kad iš vieno seno automobilio jo ardymo metu susidaro 35, 6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų. Kas su šiomis atliekomis atsitinka? |
„Transporto priemonių atliekų tvarkymas vis dar lieka aktuali atliekų sektoriaus problema, nes ne visos automobilių ardymo metu susidarančios atliekos yra tinkamai sutvarkomos. Ypač didelę žalą aplinkai neteisėtai šalinant atliekas daro nelegalūs transporto priemonių ardytojai. Maža to, tokie ardytojai sukuria nelygias konkurencines sąlygas rinkoje, nemoka mokesčių valstybei“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos skaičiavimais, vidutiniškai 1, 43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35, 6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas kainuoja apie 360 eurų.
„Akivaizdu, kad nelegaliai rinkoje veikiantys transporto priemonių ardytojai vengia sutvarkyti visas ardymo metu susidarančias bevertes atliekas, nes tvarkymas kainuoja. Dėl to beverčių transporto priemonių atliekų vis dar atsiduria buitinių atliekų konteineriuose ar prie jų, sąvartynuose, neretai tokių atliekų pamatysi pamiškėse, pakelėse ar nuošalesnėse vietose“, – teigia V. Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos atliekos. Bešeimininkėms atliekoms privalo pasirūpinti savivaldybės, t. y., turi rasti tam papildomų lėšų (mokesčių mokėtojų pinigų).
Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, filtrai, akumuliatoriai ar amortizatoriai turi teigiamą rinkos vertę ir problemų dėl šių atliekų sutvarkymo beveik nekyla.
„Aplinkos apsaugos instituto 2018 metų pabaigoje paviešintas transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimas atskleidė, kad 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst., arba 18 proc. buvo išardyta teisėtai“, – problemos mastą Lietuvos transporto sektoriuje iliustruoja Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas.
Europos Sąjungos direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis. Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Ardyti nenaudojamus automobilius gali tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė primena apie kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija sukurtą senų automobilių tvarkymo sistemą. Daugiau 1, 7 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.
Visus metus vyksta ir aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Projektų metu autoservisai skatinami rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, taip pat informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą.
Publikuota: 2019-07-15 10:39:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|