|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius.
Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita skelbia, kad iki 2050 metų gyventojai visame pasaulyje per metus sukurs 120 mln. tonų elektronikos atliekų, arba 2, 4 karto daugiau nei šiuo metu. Nors elektronikos atliekose dažnai yra vertingų metalų, kaip aukso, sidabro ir vario, šiuo metu maždaug tik penktadalis elektros ir elektroninės įrangos pasaulyje yra perdirbama. Dėl to didžioji dalis šių dažnai toksiškų atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama.
„Šalių Vyriausybės nuolat kelia klausimą, kaip reikšmingiau prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo visame pasaulyje. To pasiekti būtų galima, jei kiekviena valstybė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje – siektų, kad kuo mažiau susidarytų atliekų, kuo daugiau daiktų ir įrangos būtų panaudojama dar kartą arba tinkamai perdirbama, o ne šalinama į sąvartyną ar deginama. Tai leistų taupyti gamtos išteklius ir gamybos sąnaudas, sukeltų mažiau neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Būtent čia ir slypi atliekų rūšiavimo bei tinkamo perdirbimo svarba“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Šiuo metu juvelyrinių dirbinių pramonė pasaulyje sukuria apie pusę aukso ir penktadalį sidabro paklausos. Juvelyrikos dirbinių gamyboje panaudojus kuo daugiau metalų, išgautų iš perdirbtų elektronikos įrangos atliekų, tvaresnė ekonomika būtų kuriama pasauliniu mastu, rašo „Financial Times“.
Gerų pavyzdžių, kaip juvelyrikos pramonė keičiasi, net jei jai tenka mokėti daugiau už žaliavas, jau yra.
Prancūzų juvelyrinių dirbinių gamintoja „Courbet“ gaminiams naudoja tik išaugintus deimantus ir auksą, perdirbtą iš elektronikos atliekų. Nors juvelyrikos dirbiniams naudojamas auksas kainuoja apie 10 proc. daugiau, tačiau atsvarą papuošalų kainai suteikia pigiau kainuojantys deimantai.
Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ per praėjusius metus pagamino 112 mln. papuošalų. 88 proc. papuošalų buvo pagaminta iš 250 tonų nupirkto sidabro, gauto iš perdirbtų elektronikos atliekų. Dirbinių gamybai taip pat buvo panaudota 65 kilogramai aukso, maždaug pusė jo irgi buvo išgauta iš elektroninės įrangos atliekų. Šiuo metu juvelyrinių dirbinių pramonė pasaulyje sukuria apie pusę aukso ir penktadalį sidabro paklausos.
Nyderlandų juvelyrikos gamintojas „Nowa“ kuria aukso ir sidabro kaklo papuošalus iš metalų, išgaunamų iš senų mobiliųjų telefonų.
Pasaulinės aukso tarybos (angl. World Gold Council) duomenimis, planetoje jau išgauta 190 tūkst. tonų aukso iš turimų 244 tūkst. tonų aukso atsargų. Jungtinių Tautų skaičiavimu, elektronikos atliekos sudaro 7 proc. išgauto aukso.
Žaliavų taupymas itin svarbus ir dėl neigiamų veiksnių sveikatai bei aplinkai. Ypač Azijoje ir Afrikoje žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad iš elektronikos atliekų išgautų tauriuosius metalus, pavyzdžiui, naudojant ekstrahavimui pavojingas chemines medžiagas, siekiant turėti pragyvenimo šaltinį.
V. Masalienė primena, kad į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to būtina atliekas rūšiuoti ir pasirūpinti, kad neveikiantys elektronikos prietaisai patektų pas atliekų tvarkytojus.
2019 metų liepos pradžioje EGIO visoje Lietuvoje buvo įrengusi specialias 178 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizavo atliekų surinkimą iš daugiau kaip 1, 1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.
Elektronikos atliekos taip pat renkamos nacionalinio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Projektas mokslo metais vyksta švietimo ir ugdymo įstaigose, o nuo gegužės vidurio ir vasaros mėnesiais rengiamas aktyvusis projekto etapas „Mes rūšiuojam. Vasara“. Projekto „Mes rūšiuojam įmonėje“ metu elektronikos atliekos renkamos ir įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Gyventojai elektronikos atliekų priėmimo vietas ir sąlygas gali rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt, o apie projektą „Mes rūšiuojam“ – interneto svetainėje www.mesrusiuojam.lt.
Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius. |
Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita skelbia, kad iki 2050 metų gyventojai visame pasaulyje per metus sukurs 120 mln. tonų elektronikos atliekų, arba 2, 4 karto daugiau nei šiuo metu. Nors elektronikos atliekose dažnai yra vertingų metalų, kaip aukso, sidabro ir vario, šiuo metu maždaug tik penktadalis elektros ir elektroninės įrangos pasaulyje yra perdirbama. Dėl to didžioji dalis šių dažnai toksiškų atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama.
„Šalių Vyriausybės nuolat kelia klausimą, kaip reikšmingiau prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo visame pasaulyje. To pasiekti būtų galima, jei kiekviena valstybė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje – siektų, kad kuo mažiau susidarytų atliekų, kuo daugiau daiktų ir įrangos būtų panaudojama dar kartą arba tinkamai perdirbama, o ne šalinama į sąvartyną ar deginama. Tai leistų taupyti gamtos išteklius ir gamybos sąnaudas, sukeltų mažiau neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Būtent čia ir slypi atliekų rūšiavimo bei tinkamo perdirbimo svarba“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Šiuo metu juvelyrinių dirbinių pramonė pasaulyje sukuria apie pusę aukso ir penktadalį sidabro paklausos. Juvelyrikos dirbinių gamyboje panaudojus kuo daugiau metalų, išgautų iš perdirbtų elektronikos įrangos atliekų, tvaresnė ekonomika būtų kuriama pasauliniu mastu, rašo „Financial Times“.
Gerų pavyzdžių, kaip juvelyrikos pramonė keičiasi, net jei jai tenka mokėti daugiau už žaliavas, jau yra.
Prancūzų juvelyrinių dirbinių gamintoja „Courbet“ gaminiams naudoja tik išaugintus deimantus ir auksą, perdirbtą iš elektronikos atliekų. Nors juvelyrikos dirbiniams naudojamas auksas kainuoja apie 10 proc. daugiau, tačiau atsvarą papuošalų kainai suteikia pigiau kainuojantys deimantai.
Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ per praėjusius metus pagamino 112 mln. papuošalų. 88 proc. papuošalų buvo pagaminta iš 250 tonų nupirkto sidabro, gauto iš perdirbtų elektronikos atliekų. Dirbinių gamybai taip pat buvo panaudota 65 kilogramai aukso, maždaug pusė jo irgi buvo išgauta iš elektroninės įrangos atliekų.
Šiuo metu juvelyrinių dirbinių pramonė pasaulyje sukuria apie pusę aukso ir penktadalį sidabro paklausos.
Nyderlandų juvelyrikos gamintojas „Nowa“ kuria aukso ir sidabro kaklo papuošalus iš metalų, išgaunamų iš senų mobiliųjų telefonų.
Pasaulinės aukso tarybos (angl. World Gold Council) duomenimis, planetoje jau išgauta 190 tūkst. tonų aukso iš turimų 244 tūkst. tonų aukso atsargų. Jungtinių Tautų skaičiavimu, elektronikos atliekos sudaro 7 proc. išgauto aukso.
Žaliavų taupymas itin svarbus ir dėl neigiamų veiksnių sveikatai bei aplinkai. Ypač Azijoje ir Afrikoje žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad iš elektronikos atliekų išgautų tauriuosius metalus, pavyzdžiui, naudojant ekstrahavimui pavojingas chemines medžiagas, siekiant turėti pragyvenimo šaltinį.
V. Masalienė primena, kad į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to būtina atliekas rūšiuoti ir pasirūpinti, kad neveikiantys elektronikos prietaisai patektų pas atliekų tvarkytojus.
2019 metų liepos pradžioje EGIO visoje Lietuvoje buvo įrengusi specialias 178 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizavo atliekų surinkimą iš daugiau kaip 1, 1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.
Elektronikos atliekos taip pat renkamos nacionalinio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Projektas mokslo metais vyksta švietimo ir ugdymo įstaigose, o nuo gegužės vidurio ir vasaros mėnesiais rengiamas aktyvusis projekto etapas „Mes rūšiuojam. Vasara“. Projekto „Mes rūšiuojam įmonėje“ metu elektronikos atliekos renkamos ir įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Gyventojai elektronikos atliekų priėmimo vietas ir sąlygas gali rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt, o apie projektą „Mes rūšiuojam“ – interneto svetainėje www.mesrusiuojam.lt.
Publikuota: 2019-07-09 11:07:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|