„Santaka“ / Mėnulio slėnyje – spalvoti uolynai ir po žeme kepta aviena

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08

Parduoda traktorių MTZ-80, siaurus ratus, 5 m vartytuvą DEUTZ-FAHR, krautuvo („autokaro“) šakes, kabinamos gale. Tel. 8 618 50 719.
Galioja iki: 2019-10-26 13:27:28

Šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 5 durų didelę medinę spintą, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-10-28 09:50:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-07-08 16:54

Dalinkitės:  


Raudonoji kopa pribloškia turistus savo grožiu. Iki lietuvių atvykimo įkaitusiame smėlyje vėjas buvo užpustęs bet kokį pėdsaką.

Autorės nuotr.


Mėnulio slėnyje – spalvoti uolynai ir po žeme kepta aviena

Eglė MIČIULIENĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr. 52)

Viena nuostabiausių Jordanijos vietų, į kurią atvykę turistai pasijunta it būtų atsidūrę ne šioje Žemėje, yra Wadi Rumo dykuma. Ne veltui ji vadinama Mėnulio slėniu.



Sukelia stiprius jausmus

Unikalioji dykuma, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žavi savo spalvų spektru.

Bevažiuodamas Wadi Rumu negali atsistebėti, kaip smėlio spalva iš švelniai gelsvos pereina į ryškų plytos raudonumą ar nutamsėja iki beveik juodos. Aplink stūksančios uolos, kalnai su arkomis ir tarpekliais taip pat pribloškia grožiu: akmuo – čia oranžinis, čia lygutėliai gamtos sudryžuotas spalvotomis juostomis, kai kur jo raštai primena medžio rievių raibulį. Visa tai vienaip atrodo auštant, visai kitaip – per saulėlydį.

Nežemiški vaizdai Holivudo režisierius paskatino Wadi Rume nufilmuoti ne vieną filmų apie Marsą sceną, čia sukurti ir keli septyniais „Oskarais“ įvertinto filmo „Arabijos Lorensas“ epizodai.



Dykumos grožis pakeri ir lietuvių šešetuką.

Kas išsižiojęs nutyla, kas ima lementi kažką panašaus į „nuostabu-fantastika-neįtikėtina...“, o kas neatlaikęs ir susigraudina.

Kvapą užgniaužia visu grožiu atsivėrusi Raudonoji kopa – vėjelis užpustęs bet kokį gyvūno ar žmogaus pėdsaką. Tad iš pradžių ant raudono smėlio nedrąsu net kelti koją, kad nesugadintum tobulo gamtos kūrinio.



Dykumos grybai ir tiltai

Dykumoje lietuvius pasitinka ir į savo stovyklą veža beduinas Ali.

Su keturračiu per Wadi Rumo dykumą lekiančius keliauninkus akimis seka kupranugarių bandos, kur ne kur stripinėjančios ožkelės ar vienas kitas beduino varomas asiliukas.

Ali savo stovyklai pasirinkęs idealią vietą kanjone. Čia, tarp aukštų uolynų, net ir skaudžiai pliskinant saulei visuomet rasi malonų pavėsį.

Tris dienas keliauninkai mėgaujasi Wadi Rumu: važiuoja per dykumą, kopia į uolynus, ilsisi Al Baraho kanjono pavėsyje ir apžiūrinėja vienas už kitą gražesnius gamtos kūrinius.

Natūraliai iš uolos susiformavęs 18 metrų aukščio Um Frutho tiltas, ant kurio užlipę turistai labai mėgsta darytis asmenukes, didžiulis dykumoje „išdygęs“ akmeninis grybas, uolose išbraižyti tūkstantmečius atlaikę nabatėjų piešiniai, toliuose pasirodančios dryžuotos beduinų palapinės verčia visus jaustis tarsi filme.



Kulinarinis paveldas

Patį pirmąjį vakarą stovykloje lietuviai pavaišinami tikru beduinų virtuvės šedevru zarbu.

Tai patiekalas iš avienos, daržovių (mažučių cukinijų, baklažanų, morkų, svogūnų ir pan.) bei ryžių, kepamas gilioje duobėje po žeme.

Jis gaminamas taip: pamarinuota šviežutėlė aviena dedama į specialų metalinį trijų aukštų stovą. Vidurinėje lentynoje suguldoma mėsa, virš jos sudėliojamos daržovės, o apačioje – puodas ryžių. Visas įrenginys įleidžiamas į smėlyje įkastą ir iš anksto prikūrentą metalinę talpyklą su žarijomis, sandariai uždengiamas, apkasamas smėliu ir paliekamas kepti porai valandų.

Kai lietuviai nusileidžia nuo uolos palydėję saulę, iš smėlio „orkaitės“ ištrauktas arabiškas patiekalas sulaukia ne mažiau susižavėjimo šūksnių negu gamtos šedevrai. Dykuma prakvimpa kepta aviena.



Skorpionų paieškos

Jau važiuodama į Jordaniją suvalkiečių kompanija internete prisiskaičiusi, kad vasarą, per pačius karščius, dykumoje naktimis suaktyvėja skorpionai, sutemus kartu su stovyklos šeimininkais Ali ir Atifu iškeliauja jų ieškoti.

Randa smėliu šliaužiantį augalą, ant kurio auga miniatiūrinius arbūzus primenantys vaisiai. Arabai aiškina, jog šiuo nuodingu augalu galima gydyti sąnarių, raumenų skausmus. Randa kitą augalą, kurį beduinai naudoja kaip muilą – sutrintas ir užpiltas vandeniu jis putoja. Skorpionų, deja, nematyti.

Tačiau Ali rodo žvaigždynus, moko, kaip pagal juos orientuotis naktį pasiklydus dykumoje, ir netgi paleidžia stovyklautojus paklajoti vienus ir surasti kelią į stovyklą.

Grįžę visi nutaria miegoti po atviru dangumi. Kas išeina nakvoti kažkur ant uolų, kas iš beduiniškų palapinių ant smėlio išsitempia lovas. Taip patogiau, gal ir ramiau, kad ant pagalvės neužropos pagaliau pasirodęs skorpionas... O gal ir ne. Tačiau gulėti dykumoje ir žiopsoti į milijonais akių mirksintį dangų – nepakartojama. Tolumoje girdisi skaudus šakalų, hienų ar dykumoje klaidžiojančių šunų kaukimas, kažkur ant uolos iš visų jėgų čirpia cikada. Šunys kaukti pavargsta, cikada nenutyla iki pat ryto. Skorpionai taip ir neapsilanko.

Trečios dienos rytą išvykdami iš Wadi Rumo visi prisipažįsta įsimylėję dykumą ir žada kada nors ten sugrįžti.



(Bus daugiau)





Galerija: Wadi Rumo dykuma





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žmonės stojo į „Pažadų kelią“
* Ūkininkas dėl galimybės dirbti žemę atsisakė politinių postų
* Problema, kurios negalima spręsti tyliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar eidami tamsiu metu segite atšvaitus?
Taip, būtinai.
Mano atšvaitas – dar stalčiuje.
Pėsčiomis nevaikštau.
Kam atšvaitas, jei einu tik šalikele?



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas