|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Didinga ir įspūdinga Salako bažnyčia
Kad ir kiek keliautum po Lietuvą, visada atsiras dar nematytų ir nebūtų vietų, kurias verta aplankyti. Arba vietų, į kurias norisi sugrįžti vėl ir vėl.
Kirkilų apžvalgos bokštas
Aktyviais karstiniais reiškiniais išsiskiriantį Biržų kraštovaizdį įdomu pamatyti iš 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Jis primena Mėnulį, nuo jo viršaus atsiveria galybė ežerėlių. Tai ne kas kita, o vandens prisipildžiusios įgriuvos, kurios vasarą dar ir nusidažo įvairiomis spalvomis!
Marvelės kaskados
Vasarą Marvelės upės slėnyje tvyro ramuma – tykiai laipteliais čiurlenantis vanduo kviečia nurimti ir atsikvėpti. Tačiau vietos gyventojai pasakoja, kad pavasarį, kai tirpsta ledai, kaskados virsta šniokščiančiu vandens keliu, kurį verta išvysti.
Aukštumalos pažintinis takas
Įspūdis toks, tarsi būtum kažkur savanoje, tetrūksta tik žirafų ir zebrų. Taip savo patirtis apibūdina dažnas, pirmąkart apsilankęs Aukštumalos pažintiniame take (Šilutės r.). Šis pažintinis takas, vingiuojantis Nemuno deltos regioniniu parku, laikomas vienu gražiausių takų pėstiesiems Lietuvoje. Daugiau nei 1 km ilgio medinis takas nutiestas vietoj ankstesnio, kadaise jungusio čia buvusius pelkininkų kaimus. Tako pabaigoje prie pelkinio ežerėlio yra įrengta 3 m aukščio apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria paslaptingos aukštapelkės panorama.
Svencelė
Jei gaudyti vėją – tai Svencelėje. Vandens sporto mėgėjai jau seniai atrado šį ant Kuršių marių kranto įsikūrusį modernų jėgos aitvarų ir buriavimo centrą. Neparėpiama marių erdvė, laukinė gamta, atsiveriantys Kuršių nerijos vaizdai sužavi kiekvieną gaudyti palankaus vėjo atvykusį keliautoją.
Apvalaso ežeras
Gamta kartais iškrečią pokštų – Apvalaso ežero natūralūs kontūrai, kuriuos galima pamatyti iš paukščio skrydžio, labai primena Lietuvos kontūrus žemėlapyje! Atvykę pasivaikščioti unikalaus ežero pakrantėmis, būtinai užsukite į netoliese įsikūrusį ir savo ūkiu garsėjantį Ilzenbergo dvarą.
Etnokosmologijos muziejus
Ar kada matėte, kaip lyja žvaigždėmis? Lietuvoje taip nutinka rugpjūtį ir rugsėjį, o geriausia vieta, kur tokiu metu galėtumėte atsidurti, – Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Molėtų astronomijos observatorija – tarsi iš fantastinio filmo, dienomis pro saulės teleskopus čia galima matyti didžiąją mūsų žvaigždę, naktimis skaičiuoti žvaigždynus ir stebėti švytintį meteorų lietų. Patyrę edukatoriai kantriai atsako į smalsuolių klausimus ir aktyviai kviečia vaikus į pasaulį, kurį patys be galo mėgsta.
Baterija „Memel Nord“
Žingsnis į kopose paslėptus įtvirtinimus – ir jus sustingdo šalta karinio konflikto atmosfera. Antrojo pasaulinio karo bunkeriuose įkurtoje ekspozicijoje – granatos, minų ir bombų skeveldros, karininkų asmeniniai daiktai. Visa tai suteikia galimybę patiems prisiliesti prie sudėtingos karo kasdienybės istorijos.
Panemunės pilis
Viena iš autentiškiausių Lietuvos pilių. Bėgantys amžiai mažai pakeitė jos architektūrą, o garsaus ano meto architekto Petro Nonharto projektas – tobulas. Santūrios ir kartu didingos formos kalba apie vengrų didikų Eperješų giminės užmojus. Pilį rekonstravo naujasis jos savininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas Antanas Gelgaudas. Šiandien čia rengiamos meno parodos, teatralizuoti pasirodymai, amatų mugės.
Salako bažnyčia
Iš toli matyti aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias miestelio architektūros akcentas tarsi perkelia į senąją Angliją. Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia užburia didybe ir ryškiai išsiskiria iš vietos kraštovaizdžio.
Klinčių karjerai
Marso kanjonai Lietuvoje? Neįmanoma taps realybe, jei aplankysite ir pačių lietuvių dar neseniai atrastą Šiaurės Lietuvos kampelį. Prieš 300 milijonų metų Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai virto unikaliu kanjonų kraštovaizdžiu, visiškai nebūdingu Lietuvai. Dar įdomiau, kad juros periodo uolienose rasta dinozaurų liekanų!
Pagonijos uola
Mėgstate kopinėti? Nebūtina vykti toli į kalnus! Betoninė Pagonijos uola, siekianti 13 metrų aukštį, kviečia išbandyti net 12 skirtingų lipimo takų, išsiskiriančių įvairiausiu reljefu. Tinkamą trasą ras ir pradedantys, ir patyrę.
Baltosios rožės tiltas
Tiltas rekordininkas, romantišku pavadinimu Baltoji rožė, sujungia Nemuno krantus. Tai aukščiausias tiltas šalyje, dėl didingų proporcijų jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
Ūlos akis
Populiariausia tarp vandens turistų – Ūla, kuria plaukiant galima pamatyti „Ūlos akį“ – duburyje trykštantį šaltinį, kurio dugne nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Ūla teka didžiausio Lietuvoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, kur gausu pažintinių takų pėstiesiems bei dviratininkams.
VšĮ Keliauk Lietuvoje informacija
Kad ir kiek keliautum po Lietuvą, visada atsiras dar nematytų ir nebūtų vietų, kurias verta aplankyti. Arba vietų, į kurias norisi sugrįžti vėl ir vėl. |
Aktyviais karstiniais reiškiniais išsiskiriantį Biržų kraštovaizdį įdomu pamatyti iš 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Jis primena Mėnulį, nuo jo viršaus atsiveria galybė ežerėlių. Tai ne kas kita, o vandens prisipildžiusios įgriuvos, kurios vasarą dar ir nusidažo įvairiomis spalvomis!
Vasarą Marvelės upės slėnyje tvyro ramuma – tykiai laipteliais čiurlenantis vanduo kviečia nurimti ir atsikvėpti. Tačiau vietos gyventojai pasakoja, kad pavasarį, kai tirpsta ledai, kaskados virsta šniokščiančiu vandens keliu, kurį verta išvysti.
Įspūdis toks, tarsi būtum kažkur savanoje, tetrūksta tik žirafų ir zebrų. Taip savo patirtis apibūdina dažnas, pirmąkart apsilankęs Aukštumalos pažintiniame take (Šilutės r.). Šis pažintinis takas, vingiuojantis Nemuno deltos regioniniu parku, laikomas vienu gražiausių takų pėstiesiems Lietuvoje. Daugiau nei 1 km ilgio medinis takas nutiestas vietoj ankstesnio, kadaise jungusio čia buvusius pelkininkų kaimus. Tako pabaigoje prie pelkinio ežerėlio yra įrengta 3 m aukščio apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria paslaptingos aukštapelkės panorama.
Jei gaudyti vėją – tai Svencelėje. Vandens sporto mėgėjai jau seniai atrado šį ant Kuršių marių kranto įsikūrusį modernų jėgos aitvarų ir buriavimo centrą. Neparėpiama marių erdvė, laukinė gamta, atsiveriantys Kuršių nerijos vaizdai sužavi kiekvieną gaudyti palankaus vėjo atvykusį keliautoją.
Gamta kartais iškrečią pokštų – Apvalaso ežero natūralūs kontūrai, kuriuos galima pamatyti iš paukščio skrydžio, labai primena Lietuvos kontūrus žemėlapyje! Atvykę pasivaikščioti unikalaus ežero pakrantėmis, būtinai užsukite į netoliese įsikūrusį ir savo ūkiu garsėjantį Ilzenbergo dvarą.
Ar kada matėte, kaip lyja žvaigždėmis? Lietuvoje taip nutinka rugpjūtį ir rugsėjį, o geriausia vieta, kur tokiu metu galėtumėte atsidurti, – Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Molėtų astronomijos observatorija – tarsi iš fantastinio filmo, dienomis pro saulės teleskopus čia galima matyti didžiąją mūsų žvaigždę, naktimis skaičiuoti žvaigždynus ir stebėti švytintį meteorų lietų. Patyrę edukatoriai kantriai atsako į smalsuolių klausimus ir aktyviai kviečia vaikus į pasaulį, kurį patys be galo mėgsta.
Žingsnis į kopose paslėptus įtvirtinimus – ir jus sustingdo šalta karinio konflikto atmosfera. Antrojo pasaulinio karo bunkeriuose įkurtoje ekspozicijoje – granatos, minų ir bombų skeveldros, karininkų asmeniniai daiktai. Visa tai suteikia galimybę patiems prisiliesti prie sudėtingos karo kasdienybės istorijos.
Viena iš autentiškiausių Lietuvos pilių. Bėgantys amžiai mažai pakeitė jos architektūrą, o garsaus ano meto architekto Petro Nonharto projektas – tobulas. Santūrios ir kartu didingos formos kalba apie vengrų didikų Eperješų giminės užmojus. Pilį rekonstravo naujasis jos savininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas Antanas Gelgaudas. Šiandien čia rengiamos meno parodos, teatralizuoti pasirodymai, amatų mugės.
Iš toli matyti aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias miestelio architektūros akcentas tarsi perkelia į senąją Angliją. Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia užburia didybe ir ryškiai išsiskiria iš vietos kraštovaizdžio.
Marso kanjonai Lietuvoje? Neįmanoma taps realybe, jei aplankysite ir pačių lietuvių dar neseniai atrastą Šiaurės Lietuvos kampelį. Prieš 300 milijonų metų Akmenės rajone susiformavę ir daug metų kasami klinčių klodai virto unikaliu kanjonų kraštovaizdžiu, visiškai nebūdingu Lietuvai. Dar įdomiau, kad juros periodo uolienose rasta dinozaurų liekanų!
Mėgstate kopinėti? Nebūtina vykti toli į kalnus! Betoninė Pagonijos uola, siekianti 13 metrų aukštį, kviečia išbandyti net 12 skirtingų lipimo takų, išsiskiriančių įvairiausiu reljefu. Tinkamą trasą ras ir pradedantys, ir patyrę.
Tiltas rekordininkas, romantišku pavadinimu Baltoji rožė, sujungia Nemuno krantus. Tai aukščiausias tiltas šalyje, dėl didingų proporcijų jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
Populiariausia tarp vandens turistų – Ūla, kuria plaukiant galima pamatyti „Ūlos akį“ – duburyje trykštantį šaltinį, kurio dugne nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Ūla teka didžiausio Lietuvoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, kur gausu pažintinių takų pėstiesiems bei dviratininkams.
VšĮ Keliauk Lietuvoje informacija
Publikuota: 2019-07-03 16:52:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|