„Santaka“ / Kelias atsiranda po einančiojo kojomis / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Išsinuomotų butą Vilkaviškyje (pageidautina I–II a., bet siūlyti ir III a., gali sumokėti nuomos mokestį už kelis mėnesius, gali būti be baldų, be remonto, gali susiremontuoti). Tel. 8 672 02 631.
Galioja iki: 2019-07-21 09:42:20

Parduoda sodyba (80 a sklypas, nuo Gižų 3 km, Marijampolė - 12 km, Vilkaviškis - 24 km, sodyba šalia asfaltuoto kelio, 100 m iškeltu žvyrium keliuku, domina keitimas į butą Vilkaviškyje). Tel. 8 690 58 747.
Galioja iki: 2019-07-26 13:09:49

Parduoda mūrinį namą Smėlio g.20, Virbalyje (sklypo plotas 17 a, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-07-27 13:08:15

Nebrangiai parduoda naudotą kietojo kuro katilą DEFRO (15 kW). Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-07-28 08:56:55



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Wadi Rumo dykumoje Irma Trečiokienė sakė supratusi, kad nori gyventi kitaip – ir šiuo sprendimu džiaugiasi kiekvieną dieną.

Kelias atsiranda po einančiojo kojomis

Eglė MIČIULIENĖ

Ką rinktumėtės: patogų, finansiškai stabilų ir saugų ar... laimingą gyvenimą? Irma atsisakė solidžių užimamų pareigų, gero atlyginimo ir išėjo gyventi kitaip – taip, kaip norėjo širdis.



„Kaip aš tau pavydžiu...“

Jau penkerius metus Jankų kaime (Kazlų Rūdos r. sav.) gyvenančią Irmą Trečiokienę pažįsta nemažai mūsų rajono gyventojų. Ištekėjusi už kybartiečio Algimanto Trečioko, šiame pasienio mieste ji su šeima pragyveno 25 metus. Moteris dirbo finansų sektoriuje Kybartuose, Vilkaviškyje, o nuo 2002 m. – Marijampolėje, stambiose „Arvi“ bei „Mantingos“ bendrovėse.

O paskui, kaip Irma sako, ją ištiko... Jordanija. Daugeliui I. Trečiokienės pažįstamų buvo lengvas šokas išgirdus, kad ji paliko aukštas pareigas ir išėjo užsiimti jokių garantijų nežadančia veikla.

Visą gyvenimą dirbusi su skaičiais, analizavusi ekonomines tendencijas ir finansines įmonių perspektyvas moteris nusprendė atsiduoti visai kitokioms sritims: meninei fotografijai, netradicinio maisto gamybai, o daugiausiai naujajai gyvenimo meilei – kelionėms. Suprasti tokį poelgį kitiems buvo labai sunku, žmonės klausė, o kaipgi bus su pensija, socialinėmis garantijomis.

Vis dėlto ne mažiau atsirado tokių, kurie sakė: „Kaip tau gerai, kaip aš tau pavydžiu!..“



Stengėsi gyventi „teisingai“

I. Trečiokienės gyvenimas ėmė keistis prieš keletą metų. Šeima iš Kybartų išsikraustė į Jankus – norėjosi daugiau gamtos, miško, erdvės.

– 2013 m. nukeliavau į Izraelį, Jordaniją. Kai reikėjo užlipti į palyginti neaukštą kalną, supratau, kokia prasta yra mano būklė. Dėl didelio antsvorio, fizinio nepasirengimo nesiryžau net ir nesudėtingam kopimui. Dar kartą tuo įsitikinau patekusi į Maroką. 2014 m. be jokio gailesčio ir didelių sunkumų atsisakiau mėsos, alkoholio, nustojau valgyti vakarais. Numečiau labai daug svorio. Dar po poros metų prasidėjo gilesnės savęs paieškos, – pasakojo moteris.

Irma sako, kad ekonomistės darbas, finansų analizės jai patiko. Vis dėlto vieną dieną pajuto, jog visa tai – ne jai.

– Supratau, kad visą gyvenimą dariau tai, ką reikia. Stengiausi elgtis teisingai ir net neleidau sau susimąstyti, jog galėčiau gyventi ir kitaip, – pripažino pašnekovė.

Suaktyvėjus „užklasinei“ veiklai – kelionėms, fotografijai, žaliavalgiškų desertų gamybai – para ėmė darytis per trumpa. Irma matė, kad nebegali duoti darbui tiek, kiek turėtų, o pomėgių atsisakyti nenorėjo.



Apsisprendė dykumoje

2018-ųjų lapkritis buvo lemtingas.

– Tą rudenį sėdėdama ant kalno Wadi Rumo dykumoje supratau, jog turiu imtis esminių pokyčių. O šiemet kovą dar kartą atvykau į Jordaniją, atsiskyriau nuo visų ir vėl išėjau į dykumą pabūti su savimi – ir mintys visiškai išsigrynino. Grįžusi po atostogų į darbą pačią pirmą dieną pasakiau, kad išeinu, – pasakojo moteris.

Šeima Irmą besąlygiškai palaikė. Moteris labai nustebo išgirdusi dukros Vaivos reakciją: „Mama, tu jau seniai esi, kur neturėtum būti“.

Vos prieš pusantro mėnesio palikusi darbą I. Trečiokienė jau surengė dvi keliones į Jordaniją ir Italiją, prie Como ežero. Moteris planuoja, kad ateityje kelionių nedidelėms žmonių grupelėms organizavimas taps pagrindiniu jos pragyvenimo šaltiniu.

Artimiausiu metu Irmos ir jos bendraminčių vėl laukia Italija, po to egzotiškosios Azorų salos ir, anot pačios pašnekovės, – Jordanija, Jordanija, Jordanija... Dėl šios šalies moteris tiesiog pametusi galvą.

Savo įspūdžiais ir patarimais apie įvairias keliones po Jordaniją, Izraelį, Norvegiją, Šveicariją ir kitas šalis I. Trečiokienė dalijasi internete, juos galima rasti adresu http://konepametus.blogspot.com .



Priima kitaip nei eilinį turistą
Supratau, kad visą gyvenimą dariau tai, ką reikia. Stengiausi elgtis teisingai ir net neleidau sau susimąstyti, jog galėčiau gyventi ir kitaip...


Kelionių vadove tapti sumaniusi I. Trečiokienė nemėgsta eiti minių numintais takais. Jai patinka ne perbėgti svarbiausius objektus, bet pačiai atrasti ir kitiems parodyti daugiau, nei nurodyta turistiniuose maršrutuose.

– Ir savo darbe mėgau pokyčius, naujoves, tad dirbdama kelionių vadove stengsiuosi, kad žygiuose liktų netikėtumo prieskonio. Mano pakeleiviai turi manimi pasitikėti ir būti šiek tiek avantiūristai – tokie, kaip ir aš, – šypsojosi moteris.

Jau ne vieną kartą Jordanijoje apsilankiusi Irma susipažino su vietiniais gyventojais, rado nuoširdžių draugų, kurie visuomet laukia lietuvės ir jos bičiulių savo viešbutyje Danos nacionaliniame parke, stovykloje Wadi Rumo dykumoje. Kaskart atvykusi į šią šalį lietuvė užmezga naujų kontaktų ir atranda ką nors naujo.

– Kai tampi draugu, į tave žmonės jau žiūri kitaip nei į eilinį turistą ir stengiasi, kad gautum visa, kas yra geriausia. Keliaudama po Jordaniją nuolat jaučiu savo draugų Ali, Nabilio rūpestį. Jie pataria man, padeda, suranda patikimus gidus, – pasakojo I. Trečiokienė.

Wadi Rumo dykumoje gyvenantis beduinas Ali jau pasikvietė I. Trečiokienę ir jos draugus į savo namus, o pačiai Irmai dovanojo savo šeimos relikviją – močiutės rankų darbo kilimą. Tai – didžiulės pagarbos ir pasitikėjimo ženklas.

Po trijų mėnesių, nuo rugsėjo 20 d. iki spalio pabaigos, Irma apsigyvens Jordanijoje. Tuo metu kelionių vadovė surengs turus dviem lietuvių grupelėms. Keliauninkai aplankys Petrą, Danos nacionalinį parką, dalyvaus pėsčiųjų žygyje su nakvyne vidury Vadi Rumo dykumos.

Likusį laiką Irma viena klajos po Jordaniją ir... po save.

– Noriu pabūti akis į akį su savim – to mums visiems labai trūksta. Maždaug dvi savaites rengiuosi keliauti be automobilio. Būsiu visiškai viena, ir tai bus nauja įdomi patirtis. Tiesa, visada žinau, kad skambutis draugui mane bet kada išgelbės, – šypteli I. Trečiokienė.

Plačiau apie vieną iš Irmos ir jos bendrakeleivių kelionių į Jordaniją parašysime kituose „Santakos“ numeriuose.



Daryti „kitaip“

Šiuo metu labiausiai kelionėms atsidavusi I. Trečiokienė daugiau laiko žada skirti ir kitiems savo pomėgiams.

Pavyzdžiui, fotografijai. Kažkada buvęs hobis dabar jau išsivystė į rimtą veiklą: įvairius mokymus baigusi I. Trečiokienė fotografuoja vestuves, krikštynas, rengia nuotraukų parodas. Labiausiai „prie dūšios“ Irmai – meniniai portretai, parodantys kitokį žmogaus grožį, atskleidžiantys vidinį švytėjimą.

Žodis „kitaip“ tinka ir Trečiokų „Kokoko“ ūkiui. Tiesa, dirbti ūkyje yra išimtinai Algimanto reikalas.

– Kažkada, dar bendro gyvenimo pradžioje, jis mane bandė priversti pamėgti darbą ūkyje. Aš bandžiau tai daryti, bet man tai buvo didelė kančia ir po dvejų metų lioviausi save prievartauti. Gerai, kad laiku supratome, kad priversti daryti kitą tai, kas jam nepatinka, yra visiškai neprotinga. Kai ką nors darai su meile, sekasi visai kitaip ir gauni visai kitą grąžą, – kalbėjo Irma.

Tačiau ji labai džiaugiasi vyro veikla. Pats Algimantas jau seniai domisi sveika mityba, laikosi maksimaliai sveiko gyvenimo būdo – taip jis išsigydė sunkias ligas. Tad ir „Kokoko“ ūkis maksimaliai natūralus, jame nenaudojama jokių cheminių trąšų, tik žolių, vištų (kurios nešeriamos jokiais kombinuotaisiais pašarais) mėšlo raugas ir pan. Agurkai, pomidorai, kurių Trečiokai atveža ir į Vilkaviškio turgų, – viskas auginama su meile ir be jokių chemikalų. Chemija nepurškiami puikiai dera ir abrikosai, aktinidijos, šilauogės, ožerškio uogos bei daugybė kitų gėrybių.



Pradėti niekada nevėlu

Paklausta, ar nesigaili savo sprendimo kardinaliai pakeisti gyvenimą, Irma tik nusijuokia.

– Man išeinant iš darbo pažįstami sakė: gerai, kad tu nebijai. Bet aš bijojau! Sakė: gerai, kad tu gali sau tai leisti!.. Bet, žiūrint logiškai, aš negalėjau sau to leisti. Ūkis, iš kurio dabar gyvename, neduoda tiek pajamų, kiek reikalauja investicijų, nes auginti viską be trąšų yra labai brangu. Todėl kaip pažiūrėsi – visi mes galime ir visi negalime, tai priklauso nuo požiūrio. Dabar kas rytą pabudusi su šypsena padėkoju Dievui, Visatai, sau – už tai, kas esu, ir už tai, ką turiu. Šįryt vyras pasakė: žinai, tu niekada nebebūni pikta. Vadinasi, kai aš jaučiuosi puikiai, taip pat jaučiasi ir šalia manęs esantys žmonės. Kas iš to, kad aš uždirbsiu didelius pinigus, jei būsiu nelaiminga? Ko mums gyvenime reikia? Labai daug pinigų nereikia, nes jei daug dirbsime, nebeturėsime kada jų išleisti arba išleisime neprasmingai, kad įteisintume savo būtį gyvendami nuo pirmadienio iki penktadienio. Atėjus penktadieniui džiaugsimės būsimu savaitgaliu, pirmadienį dūsausime eidami į darbą. O man dabar – visada sekmadienis, – šypsosi pašnekovė.

Pasikeitus gyvenimui moteris sako labiau pastebinti, kad žmonės nuolat kuo nors skundžiasi, kažką apkalba ir piktinasi. Bet juk yra daugybė dalykų, kuriais galima džiaugtis!

– Jeigu turi aistrą gyvenimui – tu gali nuversti kalnus. Ir nesvarbu, kiek tau metų. Kai kas galvoja, kad mano amžiaus žmonėms gyvenimas lyg ir baigtas. Jau viską pasiekėme, turime būti seneliais, džiaugtis vaikais, anūkais – ir daugiau nieko nebelieka. Nieko panašaus! Pradėti niekada nevėlu, nesvarbu, kiek metų jums bebūtų. Juk kelias atsiranda tik po einančiojo kojomis... – šypsojosi Irma.





Galerija: Kelionių magija





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Sporto aikštelė įrengta ir prie „Ąžuolo“ progimnazijos
* Mainų programos naudingos jaunimui
* Legendinės laidos „Mūsų miesteliai“ filmavimo grupė dirbo Kybartuose
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate laimėjęs loterijoje?
Taip, laimėjau vertingų prizų.
Tik smulkias sumas.
Loterijoje man nesiseka.
Niekada nedalyvauju.



Kalbos patarimai

Kaip rašyti dalelytę „nebe“ su kitais žodžiais?
Neiginys nebe rašomas kartu su veiksmažodžiais ir veiksmažodiniais daiktavardžiais, su būdvardžiais ir prieveiksmiais (su kuriais kartu rašomas ir neiginys ne), pvz.: nebegali, nebegalėjimas, nebegeras, nebedaug, nebetoli, nebegaila etc.
Skyrium rašomas nuo kitų žodžių, kai reiškia priešpriešą, pvz.: Dangus nebe mėlynas, o pilkas. Jis nebe dirba, o tinginiauja.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas