„Santaka“ / Maskva į žalumą investuoja milijardus / Pasaulyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., dyzelis, TA, draudimas, geros būklės, 650 Eur). Tel. 8 615 96 257.
Galioja iki: 2019-11-25 14:04:25



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasaulyje

Dalinkitės:  


Iš didelio ir žalio „Zariadjės“ parko galima grožėtis Kremliumi – dar raudonesniu besileidžiančios saulės spinduliuose.

Autorės nuotr.


Maskva į žalumą investuoja milijardus

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Sakoma, kad Rusijos protu nesuvoksi, tačiau kai kurių dalykų galima iš jos pasimokyti. Pvz., kaip saugoti medžius.

Pirmą birželio savaitgalį Rusijos sostinėje Maskvoje vyko svarbus renginys – metinis Europos arboristikos tarybos (European Arboricultural Council – EAC) susitikimas. Jame Maskva pripažinta Europos medžių miestu.



Priėmė į Europos arboristikos tarybą

Kelias dienas delegatai iš 22 šalių sprendė svarbius darbinius klausimus. Per renginį Lietuvos arboristų asociacija (LARA) buvo priimta į Europos arboristikos tarybą. Vienas iš LARA steigėjų ir jos vadovas yra vilkaviškietis arboristas Renaldas Žilinskas.

Susitikime dalyvavęs kraštietis sakė, kad jį iš tikrųjų nustebino Maskvos žalumas: didžiuliame mieste net prie senų daugiabučių auga daug ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančių lapuočių medžių ir niekas nesiskundžia, kad jie užstoja šviesą, neprašo iškirsti bei tyliai jų nežudo. Apie 12 mln. gyventojų turinčiame mieste įsikūrę žmonės džiaugiasi medžių teikiamu pavėsiu, nes vasarą megapolyje su nenutrūkstamu automobilių judėjimu būna beprotiškai karšta. Jei nebūtų nuolat laistomos gatvės ir plaunami šaligatviai, greičiausiai lydytųsi net batų padai.

Atsivežė tūkstančius medžių

Delegatams buvo pristatytas milijardus kainavęs projektas „Mano gatvė“, kurį įgyvendinant buvo pasodinta apie 13 tūkst. medžių ir 252 tūkst. krūmų įvairiose Maskvos vietose. Beveik visi jie atvežti iš medelyno Vokietijoje ir pritaikyti būtent miesto sąlygoms. Daugelis medžių buvo sodinami jau labai dideli, skaičiuojantys ir dvidešimtus, ir trisdešimtus metus. Ten per 20–30 metų medžiai būna keletą kartų persodinami. Tokių augalų ir šaknynas, ir laja – kompaktiški, jie neužauga itin aukšti, todėl idealiai tinka augti prie gatvių miesto sąlygomis.

Kaip sakė R. Žilinskas, mūsų medelynai taip pat galėtų auginti tokius miestui pritaikytus medžius, tačiau kol šalyje nėra želdynų strategijos ir neaišku, ar kas pirks medžius, į kuriuos investuota ne tik daug pinigų, bet ir keli dešimtmečiai priežiūros, tol būsime priversti juos pirkti iš užsienio. Ten miesto medžių auginimo tradicijos daug gilesnės.

Projekto vykdytojai pasakojo, kad iš medelyno furgonais dideli augalai buvo gabenami po du–tris. Tokia kelionė trukdavo apie tris dienas. Galima tik įsivaizduoti, kiek kainavo iš Vokietijos į Maskvą atvežti tūkstančius medžių.

Peizaže – dangoraižiai

Ne veltui sakoma, jog Maskva – vienas prabangiausių miestų pasaulyje. Vaikštant gatvėmis susidaro įspūdis, jog viskas daroma su didelėmis ambicijomis, siekiant pasirodyti ir pasipuikuoti. Pradedant „turtingais“ vietinių moterų makiažais (šiuo metu Maskvoje graži moteris tik su pripūstomis „ančiuko“ lūpomis) ir baigiant gigantiškais naujais pastatais, kurie iškilo po 2000-ųjų. Neseniai išdygę dangoraižiai tokie, jog gerai neužvertęs galvos nieko nepamatysi. Pirmasis jų, turintis 34 aukštus, iškilo 2001 m. Aukščiausias – 101 aukšto Federacijos bokštas – baigtas statyti užpernai. Butų kainos Moskva City rajone prasideda nuo 7 tūkst. eurų už 1 kvadratinį metrą. Kuo aukštesniame aukšte būstas, tuo jo kaina didesnė. Čia gyvena dažniausiai tie, kurie turi savo verslus tame pačiame rajone.

Taigi, akivaizdu, kad tie, kas lankėsi Maskvoje prieš dvidešimtmetį, vargiai atpažintų dangoraižiais pasidabinusį Maskvos upės peizažą.

Dvi eismo juostas atkovojo medžiams

Gatvės Maskvoje plačios, kai kur galima suskaičiuoti iki aštuonių eismo juostų. Kamščiai ten irgi „apokaliptiniai“. Maskviečiai juokiasi, kad dieną keliuose daugiau stovima nei važiuojama. Kartais 20 minučių kelionė čia užtrunka iki 2 valandų. Tačiau persėsti į patogų visuomeninį transportą turtingi rusai net nežada. Jie su savo prabangiais automobiliais mieliau teršia orą stovėdami kamščiuose.

Galima tik įsivaizduoti, kokią įtaką valdžioje turi projekto „Mano gatvė“ vykdytojai, jei ypač judriame, pačiame Maskvos širdyje nutiestame Sodų žiede jie išsireikalavo sumažinti važiuojamąją dalį dviem juostomis, kad ten įrengtų vietas pasodinti medžiams.

Kaip pasakojo vienas iš projekto vykdytojų, programa „Mano gatvė“ prasidėjo 2015 m. Iš pradžių projektą buvo numatyta vykdyti iki 2018 m. Tačiau pernai jis pratęstas iki 2020 m. Pirmuoju etapu investuota apie 1 mlrd. eurų. Per trejus metus iki 2020 m. planuojamos išlaidos projektui sudaro 94 mlrd. rublių – apie 1, 3 mlrd. eurų. Su panaudotomis lėšomis buvo apželdinta apie 80 gatvių ir aikščių. Pernai apželdintos teritorijos greta metro stočių ir kitų visuomeninio transporto vietų. O planuose – dar daug visko.

Laukinės gamtos įkrova

Žaliosios Maskvos įvaizdis milijardus kainavo ne be priežasties. Didžiausio Europos miesto (pagal gyventojų skaičių) svečius ypač žavi ir stebina didžiulis „Zariadjės“ (liet. – „Įkrovos“) parkas, atidarytas beveik prieš dvejus metus. Tai pirmasis per pastarąjį pusšimtį metų Rusijos sostinėje sukurtas parkas. Šis apie 15 ha užimantis augalų rojus įsikūręs prie Maskvos upės, vos per kelis žingsnius nuo Raudonosios aikštės ir Kremliaus.

Oficialiais duomenimis, „Zariadjės“ parkas rusams kainavo apie 200 mln. eurų. Jį suprojektavo tarptautinis architektų konsorciumas. Projekto autoriai žinomi kaip vadinamojo laukinio urbanizmo projektavimo technikos, jungiančios istorines miestų gatves su natūralia gamta, profesionalai.

Tiesa, arboristai parko apželdinimą vertina kiek skeptiškai. Jie stebisi, kad medžiai, apsupti plytelių grindiniu, neturi įrengtų laistymo sistemų ir šaknų kvėpavimo šulinėlių, kurių tokiomis sąlygomis labai reikėtų. Belieka tikėtis, kad iš Vokietijos medelynų atvežti specialiai miestams užauginti medžiai nepražus, ištvers tokias sąlygas. Be abejo, jie turės būti nuolat tręšiami ir laistomi, o tokį kiekį naujai pasodintų medžių prižiūrėti nebus lengva, bet rusai gali nustebinti. Juolab, kad jie – vieni iš nedaugelio Europoje, patvirtinę gana kokybišką arboristų ruošimo programą prie aukštosios miškininkystės mokyklos, kuri padeda pasiruošti ETW (European tree worker, išvertus Europos medžių priežiūros darbuotojai) specialistams – aukštesnio lygio arboristams. Tokie Lietuvoje tėra trys ir visi jie priklauso Lietuvos arboristų asociacijai (LARA). Pirmasis šią kvalifikaciją prieš dvejus metus Vroclave įsigijo vilkaviškietis R. Žilinskas.

Unikalus „Plevenantis tiltas“

Parke yra keturios skirtingos dalys, reprezentuojančios pagrindines Rusijos geografines zonas: tundrą, stepę, mišką ir šlapynes. Taip pat įrengtas ledo urvas, kuriame ištisus metus palaikoma minusinė temperatūra. Jame eksponuojami Arkties ledo menininko Aleksandro Ponomariovo kūriniai.
nustebino Maskvos žalumas: didžiuliame mieste net prie senų daugiabučių auga daug ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančių lapuočių medžių ir niekas nesiskundžia, kad jie užstoja šviesą, neprašo iškirsti bei tyliai jų nežudo


„Zariadjės“ parke lankytojus sužavi didžiulis ant kalvos pastatytas lauko amfiteatras, taip pat filharmonija. Ten nuolat vyksta renginiai jaunimui. Jauni rusai šioje vietoje buriasi mokytis demokratinio valstybės valdymo ir sako, kad yra nusivylę dabartine valdžia. Tad Rusijai tapti tikra demokratine valstybe galbūt dar yra vilties.

Dar viena „Zariadjės“ įžymybė – „Plevenantis tiltas“, tarsi ore sustingusia kilpa pakibęs virš Maskvos upės be jokios atramos. Stiklinėmis sienomis atitvertas tiltas ypač įspūdingai atrodo naktį, plaukiant laivu.

Apskritai, Maskva tamsoje atsiveria visai kitokiomis spalvomis, todėl tikrai verta nusipirkti bilietą į upe nuolat kursuojančius laivus ir vakare apžiūrėti Rusijos sostinę. Juolab kad visos miesto įžymybės įsikūrusios abiejuose krantuose. Ypač įspūdingas vandenyje iškilęs gigantiškas, beveik 100 metrų paminklas Petrui I.

Pribloškiantis skrydis

Dar vienas modernumu pribloškiantis parko akcentas – interaktyvus „Media centras“ su 4D kino teatru, turinčiu 360 laipsnių ekraną. Jame apsilankę miesto svečiai be jokių virtualų vaizdą sukuriančių akinių tarsi skrieja virš Maskvos, sklandydami tarp dangoraižių, palįsdami po tiltais, aplankydami miesto įžymybes ir patirdami nepakartojamą jausmą. Kino teatro aplinka tarytum visiškai išnyksta, sukuriamas realybės efektas, tad bijantiesiems aukščio šitos pramogos rinktis nereikėtų.

Kuriant parką buvo iškasinėta dalis viduramžiškos „Kitai Gorod“ gatvės. Ten rasti archeologiniai radiniai dabar eksponuojami parko požeminiame muziejuje. Taigi, šį parką tikrai verta pamatyti turistams ir jame praleisti ne mažiau kaip pusę dienos.

„Užsuko“ pragarišką renovaciją

Užpernai rusai uždegė žalią šviesą prieštaringai vertinamam Maskvos daugiabučių renovacijos įstatymui, kuris leido nugriauti ištisus sostinės kvartalus, pastatytus 1957–1968 metais pagal tipinius projektus. Iš viso planuojama nugriauti daugiau nei 4, 5 tūkst. blokinių daugiabučių namų.

Šitas gyvenamojo būsto renovacijos projektas, kuris neabejotinai yra didžiausio masto iš visų, iki šiol vykdytų Rusijoje, papiktino ir išgąsdino daugelį sostinės gyventojų. Ir ne be reikalo. Šios renovacijos žalą jau pajuto ne vienas eilinis Maskvos senbuvis, turintis būstą, patenkantį į minėtus renovacijos planus.

Vienas sutiktas maskvietis pasakojo, kad daugelis senųjų sostinės gyventojų, turinčių būstus centre, patys juose negyvena, o išnuomoja turtingesniems žmonėms. Iš gautų pinigų senbuviai gali oriai leisti senatvę padoriai susitvarkytuose vasarnamiuose Pamaskvėje. Užgriuvusi renovacija šitiems smulkiems „verslininkams“ smogė visu svoriu. Į sovietinės statybos namus nusitaikiusi valdžia butų savininkams „geranoriškai“ davė naujus tokio pat ploto butus naujame rajone, kuris perkeltiesiems specialiai sukurtas praplėtus Maskvos ribas užmiesčio sąskaita. Tad tokių būstų nuoma, aišku, daug pigesnė nei pačiame sostinės centre. Taip daugelis žmonių neteko papildomų pajamų, o ir naujo turto vertė – daug mažesnė nei turėto anksčiau. Toks požiūris Rusijoje į privačią nuosavybę. Užtat medžiai net ir griaunant bei statant namus – saugomi.

Kratosi ne viso sovietinio palikimo

Maskvos valdžia teigia, kad norima atsikratyti sovietinio palikimo. Vis dėlto ant Užsienio reikalų ministerijos pastato dar kabo SSRS herbas. Daugelis ekspertų ir architektūros istorikų tvirtina, kad šis statinys – geriausias iš tuo metu Maskvoje pastatytų septynių dangoraižių. Šis įmantrus architektūros stebuklas buvo statomas nuo 1946 iki 1953 metų, yra 172 metrų aukščio ir turi 27 funkcionalius aukštus.

Idėja pastatyti keletą įspūdingų dangoraižių 1946 metais gimė ne kam kitam, o SSRS Komunistų partijos vadui Josifui Stalinui. Mat didysis vadas nenorėjo nusileisti kapitalistinėms šalims. Jau kitais metais buvo parinktos vietos dangoraižiams ir paruošti projektai. Projektavimo darbus prižiūrėjo pats J. Stalinas, o jo planus paversti realybe buvo pasamdyti geriausi Rusijos architektai. Pats svarbiausias užsakymas – dangoraižis ant Žvirblių kalvų – atiteko architektui Levui Rudnevui.

Jo suprojektuotame pastate įsikūręs Maskvos valstybinis universitetas. Statinys ilgai buvo aukščiausias ir gražiausias iš visų tuomečių dangoraižių ir beveik keturis dešimtmečius išdidžiai puikavosi Europos aukščiausių pastatų sąrašo viršuje, kol praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Frankfurte iškilo dangoraižis „Messeturm“. Tačiau statinys ant Žvirblių kalvų iki šiol yra aukščiausias universitetas pasaulyje.

Kiti tuo metu statyti dangoraižiai: viešbutis „Ukraina“ – „Radisson Royal Hotel, Moscow“, „Hilton Moscow Leningradskaja Hotel“ Komjaunimo aikštėje, Kotelničeskos krantinės pastatas Maskvos ir Jauzos upių santakoje, Kudrino aikštės pastatas, kuriame gyvena turtingieji rusai, Raudonųjų vartų administracinis pastatas prie M. Lermontovo aikštės. Šito sovietinio paveldo valdžia greičiausiai „nerenovuos“.

Svetima europietiškam mąstymui

Posakis, kad protu Rusijos nesuvoksi, turbūt labiausiai pasitvirtina Maskvoje. Pavyzdžiui, gražiuose, išpuoselėtuose parkuose ramiai gali voliotis girtuokliai, tačiau pamatyti rankomis susikabinusių vienos lyties atstovų, savo apranga ir povyza išreiškiančių kitokią seksualinę pakraipą, nepavyko. Atviravęs maskvietis pasakojo, kad tokie „subjektai“ čia paprasčiausiai netoleruojami. Jie gali būti žiauriai sumušti ne tik vietinių gyventojų, bet ir policijos, gali tiesiog dingti be žinios.

Per kelias dienas Maskvoje jau ėmė nestebinti ir pardavėjų bei padavėjų grubumas ir amžinai surūgę veidai. Tiesa, pas mus tokia aptarnavimo kultūra irgi nėra didžiulė retenybė, bet Rusijos sostinėje šis elgesys ypač ryškus. Kažkiek vilties dar suteikia baruose dirbantis jaunimas, kuris į klientą žiūri jau kitaip. Tad gali būti, kad dar po vieno kito dešimtmečio Maskvoje bus galima jaustis kaip tikrame Europos mieste.

Rusijos sostinėje ėmė nestebinti ir perteklinė prabanga, ir per pusryčius viešbučio restorane grojanti arfininkė, ir fojė su skulptūromis bei neveikiančiu fontanu, ir durų niekada neatidarinėjantis nesišypsantis durininkas...

Tiesa, vienu iš brangiausių miestų vadinama Maskva pas mus įvedus eurą ir kelis kartus nuvertėjus rusiškam rubliui pasirodė ne tokia ir brangi. Jei kažkada kavos puodelis čia kainavo apie 10 litų, tai dabar pirkdamas jį už 3–4 eurus visai nesiraukai. Be to, nesivaikant prabangos, „McDonald’s“ restorane galima pavalgyti net šiek tiek pigiau nei Lietuvoje.

Aplankyti Maskvą tikrai verta. Tik vaikščiodami po miestą visada su savimi nešiokitės pasą, mat prie kiekvieno lankomo objekto ir visose stotyse pastatyti metalo detektoriai, lankytojus uoliai tikrina apsauga ir maža kas jai ar nuolat gatvėse patruliuojantiems policininkams bei „Omon“ pareigūnams pasirodys įtartina. Galite turėti rimtų bėdų.





Galerija: Maskva





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Metų ūkio“ laureatams kasdienybėje nestinga optimizmo
* Išleisti knygelę vaikams pedagogę paskatino žinoma rašytoja
* „Metų žvilgsnio“ nominaciją į Vilkaviškį parvežė UAB „Simedva“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į ūkininkų protestą dėl mokesčių ir dyzelino kainų didinimo?
Dalyvauju „Žaliųjų kryžių“ akcijoje.
Aš – žemdirbių pusėje.
Esu prieš privilegijas ūkininkams.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygmalas“?
Taip. Lýgmalas – pilnas sulig kraštais, sklidinas. Pvz.: Indas lygmalas kaip akis. Puodą pripylė lygmalai .



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas