„Santaka“ / Maskva į žalumą investuoja milijardus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka žemės ūkio paskirties žemės (pageidautina Klampučių, Stolaukio, Gražiškių, Virbalio, Bartninkų, Užbalių vietovėse). Galima siūlyti ir kitose vietovėse, bet ne mažiau kaip 5 ha. Tel. 8 647 00 978.
Galioja iki: 2020-05-31 16:41:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-06-27 16:45

Dalinkitės:  


Rusijos valdžia sako norinti atsikratyti sovietinio palikimo, tačiau ant Užsienio reikalų ministerijos pastato vis dar puikuojasi SSRS herbas.

Autorės nuotr.


Maskva į žalumą investuoja milijardus

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

(Pabaiga. Spausdinta Nr. 47, 49)



„Užsuko“ pragarišką renovaciją

Užpernai rusai uždegė žalią šviesą prieštaringai vertinamam Maskvos daugiabučių renovacijos įstatymui, kuris leido nugriauti ištisus sostinės kvartalus, pastatytus 1957–1968 metais pagal tipinius projektus. Iš viso planuojama nugriauti daugiau nei 4,5 tūkst. blokinių daugiabučių namų.

Šitas gyvenamojo būsto renovacijos projektas, kuris neabejotinai yra didžiausio masto iš visų, iki šiol vykdytų Rusijoje, papiktino ir išgąsdino daugelį sostinės gyventojų. Ir ne be reikalo. Šios renovacijos žalą jau pajuto ne vienas eilinis Maskvos senbuvis, turintis būstą, patenkantį į minėtus renovacijos planus.

Vienas sutiktas maskvietis pasakojo, kad daugelis senųjų sostinės gyventojų, turinčių būstus centre, patys juose negyvena, o išnuomoja turtingesniems žmonėms. Iš gautų pinigų senbuviai gali oriai leisti senatvę padoriai susitvarkytuose vasarnamiuose Pamaskvėje. Užgriuvusi renovacija šitiems smulkiems „verslininkams“ smogė visu svoriu. Į sovietinės statybos namus nusitaikiusi valdžia butų savininkams „geranoriškai“ davė naujus tokio pat ploto butus naujame rajone, kuris perkeltiesiems specialiai sukurtas praplėtus Maskvos ribas užmiesčio sąskaita. Tad tokių būstų nuoma, aišku, daug pigesnė nei pačiame sostinės centre. Taip daugelis žmonių neteko papildomų pajamų, o ir naujo turto vertė – daug mažesnė nei turėto anksčiau. Toks požiūris Rusijoje į privačią nuosavybę. Užtat medžiai net ir griaunant bei statant namus – saugomi.



Kratosi ne viso sovietinio palikimo

Maskvos valdžia teigia, kad norima atsikratyti sovietinio palikimo. Vis dėlto ant Užsienio reikalų ministerijos pastato dar kabo SSRS herbas. Daugelis ekspertų ir architektūros istorikų tvirtina, kad šis statinys – geriausias iš tuo metu Maskvoje pastatytų septynių dangoraižių. Šis įmantrus architektūros stebuklas buvo statomas nuo 1946 iki 1953 metų, yra 172 metrų aukščio ir turi 27 funkcionalius aukštus.

Idėja pastatyti keletą įspūdingų dangoraižių 1946 metais gimė ne kam kitam, o SSRS Komunistų partijos vadui Josifui Stalinui. Mat didysis vadas nenorėjo nusileisti kapitalistinėms šalims. Jau kitais metais buvo parinktos vietos dangoraižiams ir paruošti projektai. Projektavimo darbus prižiūrėjo pats J. Stalinas, o jo planus paversti realybe buvo pasamdyti geriausi Rusijos architektai. Pats svarbiausias užsakymas – dangoraižis ant Žvirblių kalvų – atiteko architektui Levui Rudnevui.

Jo suprojektuotame pastate įsikūręs Maskvos valstybinis universitetas. Statinys ilgai buvo aukščiausias ir gražiausias iš visų tuomečių dangoraižių ir beveik keturis dešimtmečius išdidžiai puikavosi Europos aukščiausių pastatų sąrašo viršuje, kol praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Frankfurte iškilo dangoraižis „Messeturm“. Tačiau statinys ant Žvirblių kalvų iki šiol yra aukščiausias universitetas pasaulyje.

Kiti tuo metu statyti dangoraižiai: viešbutis „Ukraina“ – „Radisson Royal Hotel, Moscow“, „Hilton Moscow Leningradskaja Hotel“ Komjaunimo aikštėje, Kotelničeskos krantinės pastatas Maskvos ir Jauzos upių santakoje, Kudrino aikštės pastatas, kuriame gyvena turtingieji rusai, Raudonųjų vartų administracinis pastatas prie M. Lermontovo aikštės. Šito sovietinio paveldo valdžia greičiausiai „nerenovuos“.



Svetima europietiškam mąstymui

Posakis, kad protu Rusijos nesuvoksi, turbūt labiausiai pasitvirtina Maskvoje. Pavyzdžiui, gražiuose, išpuoselėtuose parkuose ramiai gali voliotis girtuokliai, tačiau pamatyti rankomis susikabinusių vienos lyties atstovų, savo apranga ir povyza išreiškiančių kitokią seksualinę pakraipą, nepavyko. Atviravęs maskvietis pasakojo, kad tokie „subjektai“ čia paprasčiausiai netoleruojami. Jie gali būti žiauriai sumušti ne tik vietinių gyventojų, bet ir policijos, gali tiesiog dingti be žinios.

Per kelias dienas Maskvoje jau ėmė nestebinti ir pardavėjų bei padavėjų grubumas ir amžinai surūgę veidai. Tiesa, pas mus tokia aptarnavimo kultūra irgi nėra didžiulė retenybė, bet Rusijos sostinėje šis elgesys ypač ryškus. Kažkiek vilties dar suteikia baruose dirbantis jaunimas, kuris į klientą žiūri jau kitaip. Tad gali būti, kad dar po vieno kito dešimtmečio Maskvoje bus galima jaustis kaip tikrame Europos mieste.

Rusijos sostinėje ėmė nestebinti ir perteklinė prabanga, ir per pusryčius viešbučio restorane grojanti arfininkė, ir fojė su skulptūromis bei neveikiančiu fontanu, ir durų niekada neatidarinėjantis nesišypsantis durininkas...

Tiesa, vienu iš brangiausių miestų vadinama Maskva pas mus įvedus eurą ir kelis kartus nuvertėjus rusiškam rubliui pasirodė ne tokia ir brangi. Jei kažkada kavos puodelis čia kainavo apie 10 litų, tai dabar pirkdamas jį už 3–4 eurus visai nesiraukai. Be to, nesivaikant prabangos, „McDonald’s“ restorane galima pavalgyti net šiek tiek pigiau nei Lietuvoje.

Aplankyti Maskvą tikrai verta. Tik vaikščiodami po miestą visada su savimi nešiokitės pasą, mat prie kiekvieno lankomo objekto ir visose stotyse pastatyti metalo detektoriai, lankytojus uoliai tikrina apsauga ir maža kas jai ar nuolat gatvėse patruliuojantiems policininkams bei „Omon“ pareigūnams pasirodys įtartina. Galite turėti rimtų bėdų.





Galerija: Maskva





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartuose pagerbtas kunigas altarista Vaclovas Stakėnas
* Vilkaviškiečio kadruose – snaudžianti voverė ir naktinėjantys barsukai
* Naujas pirmininkas planuoja darbus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip Lietuvoje kovojama su koronavirusu?
Gana gerai.
Ribojimai buvo pavėluoti ir per švelnūs.
Su suvaržymais perlenkta lazda.
Koronavirusas – tik išpūstas burbulas.



Kalbos patarimai

Pridedame, prisegame ar prikabiname?
Tiek prie elektroninio, tiek prie tradiciniu paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame ir ne prikabiname . Ir būtent priedus, o ne prisegtukus .



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas