„Santaka“ / Į bitininko sodybą mielai užsuka ne tik bičiuliai, bet ir garbingi svečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-23 09:35

Dalinkitės:  


S.Džermeika kiekvienam svečiui aprodo savo bityną.

Autorės nuotr.


Į bitininko sodybą mielai užsuka ne tik bičiuliai, bet ir garbingi svečiai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors bitininkas Sigitas Džermeika savęs garsiu žmogumi nelaiko, visgi jį pažįsta visi gižiečiai. Linksmam, humoro jausmu ir nuoširdumu garsėjančiam 74 metus einančiam Sigitui daugelis pavydi energijos, noro bendrauti ir svečių.



Išmovė į kaimą

Sigitas save laiko tikru Gižų žmogumi, o tiksliau – kaimiečiu iš Oranų. Nors didesnę gyvenimo dalį pragyveno svetur. Gimęs ir augęs toje sodyboje, kur dabar ir gyvena, sulaukęs pilnametystės buvo pašauktas į armiją ir „užkliuvo“ Kybartuose, vėliau Marijampolėje. Apskrities centre Sigitas su iš Kėdainių krašto kilusia žmona turi trijų kambarių butą. Ten dabar ir gyvena Sigito žmona, buvusi mokytoja. Tačiau pats gižietis mieste sako neturįs ką veikti. Sulaukęs pensijos jis iškart movė į kaimą ir dabar Gižuose – jau trylika metų.

Paklaustas, kaip į tokį vyro pasirinkimą reaguoja žmona, Sigitas vis juokauja:

– Ką ta senukė gali besakyti, kai čia, kaime, yra jaunesnių...

Paskui rimčiau paaiškina, kad žmona augina anūkę, padeda jai ruošti pamokas. Be to, ir veikti jai kaime nebūtų ką. Tačiau vyrą aplanko ir ji, ir dukterys. Atveža miestietiško maisto, prikonservuoja gėrybių.



Aviliai – rankų darbo

Didžiausias Sigito džiaugsmas – bitynas. Bites augino jo tėvai, tad dar vaikas būdamas jis jau padėjo tėvui bityne. Prisimena, vilkdavo medaus pilną korį, o šis toks sunkus atrodydavęs. Sigitas, išeidamas į armiją, jau turėjo užveisęs vieną avilį – savomis rankomis jį pasigamino.

Ir dabar S.Džermeikos sodyboje sustatyti aviliai – jo rankų darbo. Neseniai avilių buvo penkiasdešimt, bet dosnios širdies gižietis per 20 avilių išdalijo pažįstamiems ar šiaip bites norintiems auginti žmonėms.

– Ar žinote, iš kur kilęs žodis „bičiulis“? Ogi nuo bičių, – iškart paaiškino Sigitas. – Visi bites auginantys žmonės turi būti bičiuliai. Bitininkai turi savas taisykles – parduoti spiečiaus negalima, nebent už simbolinę kainą. Jeigu pardavinėsi, bitės medaus tau neneš.

Tie, kas nors kiek nusimano apie bitininkystę, žino, kiek laiko, rūpesčio ir žinių reikia bitėms auginti. Jei neprižiūrėsi, „išpjaus“ ligos.



Reikalauja priežiūros

– Bitė kaip mažas vaikas – tiek priežiūros reikalauja, – aiškino senas bitininkas. – Reikia pamaitinti, vandens įpilti, žiemą nuo šalčio užklostyti antklodėmis, apkamšyti pagalvėmis ir dar aibę darbų atlikti. Per vasarą viena bičių šeima suvalgo apie 60 kg medaus. Bet žmogus – vagis, žiemai sukauptą bičių maistą jis pavagia, o bitelėms „pakiša“ cukraus.

Apie biteles Sigitas galėtų pasakoti visą dieną. Dabar solidaus amžiaus gižietis turi 3–4 rūšių medaus. Šeimininkas seka, kokiomis dienomis iš kokių žiedų bitelės medų neša. Liepų ir pienių medus – šviesesnis, grikių – tamsesnis, o iš rapsų bei kaštonų surinktą bitininkai vadina „lipčiumi“. Tokiu medumi žiemą bitėms maitintis negerai, nes jis sukietėja ir vabzdžiai neįkanda.

Sigitas augina net kelių veislių bites, jas atskiria pagal spalvą.

Bitė darbininkė gyvena trumpai – tik keliasdešimt parų. Ypač lietingu metu, kai sudrėksta sparneliai, jie suskyla ir bitės miršta. Bičių šeimynos gyvenimas labai sudėtingas.

Sigitas mėgsta stebėti bitelių gyvenimą. Iš jų net galima pasimokyti ištikimybės, organizuotumo, tvarkos.



Įgėlimų nebijo

Paslaptingu savo sveikatos eliksyru gižietis vadina medų. Jo per savaitę suvalgo puslitrinį indelį. Suskaičiavus išeitų, jog per metus iškabina net kelis kibirus.

Sveikata senolis vadina ir kiekvieną bičių įgėlimą. Ramiai į skausmą reaguojantis Sigitas pasakojo, kad daugiausiai kliuvę jo akims. Mat bitės vis nutaiko palįsti po akiniais, o nerasdamos, kur išlįsti, gelia. Bet senolis jau užsigrūdinęs ir į tokias „smulkmenas“ net nekreipia dėmesio.

– Kartą buvo įlindusi į ausį, tai maniau, kad tankai galvoje važiuoja, – pasakojo S.Džermeika. – Tekę ir kartu su medumi burnoje bitės gylio „paskanauti“. Kokį tūkstantuką kartų „gaunu“ per metus, ir nieko – gyvas.

Sigitas aiškino, kad įkandimas – pirmasis „krikštas“ kiekvienam pradedančiam bitininkui. Jei įgelta vieta tinsta, ypač jautriai reaguoja akys, galvos sritis, – bitininku būti negalėsi.

Gižietis prisimena liūdną istoriją, kai teko atsisveikinti su mylimu arkliu. Bitės jį taip užpuolė, kad gyvulio galvos net nebuvo matyti. Atlėkęs šeimininkas puolė gelbėti, bet pamatęs kruviną snukį ir iš siaubo pamišusias arklio akis, nieko gero nebesitikėjo. Į pagalbą atskubėjęs veterinarijos gydytojas labiau sunerimo dėl šeimininko, mat šis, besirūpindamas gyvuliu, net nepajuto, kad pats apsėstas bičių ir labiau panašus į spiečių, nei į žmogų. Sigitas prisiminė, jog pasiėmęs peilį tik nubraukė bites nuo šlaunų. Tada net nesuskaičiavo, kiek gylių gavo. Gydytojas siūlė kuo greičiau vykti į Vilkaviškį, bet Sigitas ir tada jokio neigiamo bičių nuodų poveikio nepajuto.



Garbingi svečiai

Ko gero, belikę mažai gižiečių, kurie būtų neragavę S.Džermeikos bičių medaus. Mat niekam nieko negailintis vyras linkęs dovanoti jį draugams, pažįstamiems, kaip prizus dalyti per seniūnijos šventes, suėjimus, kaip suvenyrą korį įdėti garbingiems svečiams. O jų pas Sigitą tikrai netrūksta. Mat su linksmu, žodžio kišenėje neieškančiu gižiečiu linkę bendrauti ir paprasti kaimiečiai, ir valdžios vyrai.

Pas Sigitą nuolat užsuka seniūnas R.Kučiauskas, senolio draugijos „nebrokija“ ir rajono meras A.Bagušinskas. S.Džermeikai savo kaimietiškame būste tekę priiminėti į rajoną atvykstančias užsienio delegacijas – mat ir tarp Vilkaviškyje viešėjusių prancūzų, ir tarp vokiečių pasitaikė bitininkų. O šie žmonės visuose kraštuose randa bendrą kalbą.

Užsieniečiai netveria džiaugsmu matydami natūralią vienkiemio gamtą, aplink plytinčias pievas, kieme besiganančias vištas ir net tualetą, kuriuo gali tapti tiesiog pieva už kluono kampo.

Sigitas kiekvienam, užsukusiam jo sodybon, aprodo savo valdas – aibes korių, stiklainių su medumi, medsukį, vaško plokšteles, iš jų pagamintas žvakes, išpuoselėtus avilius. Jis nuoširdžiai dalijasi ilgamete patirtimi, patarimais ir, rodos, savo bičiuliui atiduotų viską, ką turi geriausia. Už tai šį žmogų myli ne tik senieji gižiečiai, bet ir seniūnijos svečiai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas