Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-23 09:32

---

Seniūnas R.Kučiauskas džiaugiasi, jog jo seniūnija kasmet gražėja.

Autorės nuotr.

Kaimelis prie kelio

Istoriniuose dokumentuose Gižai pirmą kartą paminėti apie 1613 m. Tai buvo nedidelis kaimelis prie kelio, kuris per miškus vingiavo nuo Kalvarijos link Pilviškių. Stovėjo keliolika trobų, karčema, nedidelė kalvė. Metams slenkant giria aplinkui retėjo. Žmonės medžius Rausve plukdė, vežė iki Šešupės, rovė kelmus, dirbo žemę.

Maras, siautęs Sūduvoje XVIII a. pradžioje, neaplenkė ir Gižų. Mirė daug žmonių. Maro laiku, sako, likę gyvi tiek tie, kurie buvo giriose pasislėpę ir nuolat sėdėjo prie iš visokių žolynų sukurtos ugnies, rūkinosi dūmais.

Nuo XVIII a. antros pusės jau žinomas Gižų dvaras ir seniūnija, kuri priklausė Vilkaviškio parapijai. 1774 m. pastatyta medinė Gižų bažnyčia (sudegė 1834 m.). Abipus kelio nuo bažnyčios pradėjo formuotis gyvenvietė. Gižų savininkas Antanas Vičechovskis 1847–1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą pastatė gotikos stiliaus mūrinę bažnyčią. 1885 m. ją Šv. Antano Paduviečio titulu iškilmingai konsekravo Seinų sufraganas vyskupas Juozapas Oleka. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla.



Augo ir plėtėsi

1827 m. Gižuose buvo 31 gyvenamasis namas, 268 gyventojai. Po šešių dešimčių metų namų ir gyventojų padvigubėjo. XIX a. pabaigoje Gižų dvarui priklausė Gižų ir Marijanavo palivarkai ir 8 aplinkiniai kaimai – apie 1600 ha žemės. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas.

XX a. pradžioje didelė dalis dvaro žemių atiteko valstiečiams, jose įsikūrė dabartiniai Daržininkų, Naujųjų Gižų, Adamarinos, Senkiškių, Dabravolės, Naujienėlės ir kiti kaimai. Gižų valstiečiai pradėjo savarankiškai tvarkytis, vesti savo ūkį. Praėjus keliems dešimtmečiams vieni tapo stambiais ūkininkais, kiti nusigyveno. Labai stambių ūkių apie Gižus nebuvo. Likusį dvarą prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo nupirkusi „Žagrės“ draugija, vienu metu jį buvo įsigijusi net kunigų seminarija.

Buvusi Seinų kunigų seminarija į Gižus atsikėlė 1922 metais iš Zyplių ir veikė iki 1930 metų, kai buvo perkelta į Vilkaviškį.



Dalyvavo revoliucijoje

Gižų valstiečiai aktyviai dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje. 1905 m. gruodį jie užėmė valsčiaus raštinę, sunaikino dokumentus, caro portretus, nuginklavo vietos „stražnikus“, uždarė rusišką pradžios mokyklą.

Kai kurių Gižų valstiečių neaplenkė ir komunistinės nuotaikos. 1918 m. rugpjūtyje Gižuose įsikūrė komunistinė kuopelė, po pusmečio sudaryta darbininkų ir vargingųjų valstiečių taryba, organizuotas ginkluotas dvaro darbininkų būrys.

Lietuvos Respublikos metais Gižai buvo didokas bažnytkaimis, valsčiaus centras.

Gižų seniūnija gali pasigirti iš čia kilusiais žymiais žmonėmis – Kauno politechnikos instituto įkūrimo iniciatoriumi, fiziku dr. prof. Kazimieru Baršausku, Rūdos kaime gimusiais poetais Algirdu Skinkiu ir Kostu Kubilinsku, dailininku skulptoriumi Vladu Pleškūnu iš Baltrakio, prozininke, poete, gydytoja Agniete Ambraziejūte-Steponaitiene iš Žvirgždaičių, literatu Vincu Bovinu iš Dapkiškių, lietuviškos spaudos platintoju, vertėju, kunigu Luku Staugaičiu.



Kasdien gražėja

Dabar Gižai – rajono rytuose išsidėsčiusios seniūnjos centras, kuriame įsikūręs 591 gyventojas. Iš viso seniūnijoje, paskutinių surašymų duomenimis, gyvena 1132 žmonės (598 moterys ir 534 vyrai). Dauguma jų – lietuviai. Tik keturi dokumentuose nurodo rusų tautybę, dar 7 – kitas. Seniūnijoje – 23 kaimai, yra paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, bažnyčia, 2 parduotuvės. Dauguma gyventojų verčiasi žemės ūkiu, dirba aptarnavimo sferoje.

Gižų seniūnas Romas Kučiauskas juokauja, kad jų miestelis greitu laiku taps Marijampolės priemiesčiu. Mat pastaruoju metu sodybas masiškai perka marijampoliečiai. Tik išgirdę apie Gižuose parduodamą namą, tuoj pat prisistato pirkėjai iš Marijampolės.

Kasdien į apskrities centrą darda net keli autobusėliai, kuriais į darbą Marijampolėje vyksta gižiečiai. Nemažai Gižų gyventojų dirba ir Vilkaviškyje. Seniūnas didžiuojasi, jog jų seniūnijoje labai mažai asocialių šeimų, nes žmonės noriai kabinasi į gyvenimą, dirba, aktyviai veikia kaimo bendruomenė. Į jos veiklą aktyviai įsitraukia ir naujieji gyventojai – marijampoliečiai verslininkai, tarnautojai, medikai.

Pasiturintys marijampoliečiai mažame Gižų miestelyje kuria net savo verslą. Gan giliai šaknis Gižuose įleido marijampolietės S.Keršanskienės šeimos klinika. Neseniai vieną seniausių pastatų – „Radušynę“ – įsigijo Marijampolės verslininkai. Jame planuoja steigti viešbutį, restoraną, gražinti aplinką. Seniūnas kalbėjo, jog jam belieka džiaugtis, jog Gižai kasdien gražėja.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---