|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-23 09:09
|
|
|
Taip Dovydo elnias atrodo rudenį, kol dar nenumetęs ragų.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio rajone, Klausučių kaimo pašonėje, neseniai apsigyveno žvėrys, kurių vienu metu pasaulyje buvo likę tik aštuoniolika.
Tarptautinėje Raudonojoje knygoje įrašytus Dovydo elnius į Vilkaviškio rajoną parsigabeno trys Klausučių gyventojai. Kartu su elniais po aptvarą bėgioja ir dar keletas gražių laukinių gyvūnų.
Tik zoologijos sode
Virginijus Stančaitis ir broliai Vilmantas bei Vilius Deičendorfai juokiasi, jog dabar, vos tik turėdami laisvo laiko, lekia prie laukuose esančio aptvaro. Vyrams rūpi trylika gražuolių naujakurių: penki Dovydo elniai, trys danieliai ir penki muflonai.
– Praleidžiame čia visą savo laisvalaikį. Tvarkome aplinką – juk baisūs šiukšlynai buvo. Žmonos mums jau siūlo čia ir apsigyventi, – juokavo Vilius Deičendorfas.
Iki šiol Lietuvoje Dovydo elniai gyveno tik Kauno zoologijos sode. Čia jie buvo atvežti kiek daugiau nei prieš trejus metus. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode yra laikomi keturi Dovydo elniai: trys patelės ir patinas.
Taigi klausutiškiai – pirmieji Lietuvoje, kurie šiuos žvėris augina privačiame plote.
Į Klausučius Dovydo elniai pargabenti iš Talino.
Iš įvairių vietų
V.Stančaitis pasakojo, kad buvo sukurtas anglų ir kinų projektas grąžinti šiuos žvėris į laisvę. Tačiau vėliau kinams atsisakius šiuos žvėris pirkti, 97 elniai liko Talino zoologijos sode. Didžiulė banda gyveno nedideliame išmintame 3 hektarų aptvare. Penki elniai, atvežti į Klausučius, dabar ganosi palyginti karališkame dvylikos hektarų plote.
Jeigu viskas eisis gerai, šeimininkai plotą galvoja plėsti toliau.
Kiti naujojo Klausučių žvėryno gyventojai suvežti iš skirtingų vietų.
Danieliai, grakštūs elninių šeimos žinduoliai, aptvare šiuo metu – trys. Du baltus danielius šeimininkai parsivežė iš Čekijos, juodą – iš Alytaus veislyno.
Kalnų avinai – muflonai atgabenti iš Mažeikių.
Buvo likę aštuoniolika
Suprantama, kad patys vertingiausi šių kanopinių žvėrių „kolekcijoje“ – Dovydo elniai. Tai – vieni iš stambiausių elninių šeimos gyvūnų.
Laisvėje jau senai išnykę žvėrys tokiu vardu buvo pavadinti prancūzų vienuolio garbei.
Kadaise šie gražūs gyvūnai buvo auginami Kinijos imperatoriaus parke. Iš ten elnių porą į Europą XIX a. parsivežė vienuolis Armandas Dovydas. Šis žmogus išgelbėjo rūšį nuo visiško išnykimo.
1895 metais Kinijoje išsiliejusi Geltonoji upė nugriovė imperatoriaus parko tvorą. Daug elnių paskendo, kiti išsilakstė po apylinkes ir buvo sumedžioti. Laisvėje šie gyvūnai išnyko 1900 metais. Pekino zoologijos sode paskutinė Dovydo elnio patelė nugaišo 1920 metais. Tuo metu Europoje šių gyvūnų populiacija gausėjo labai lėtai. Paskutinius likusius 18 elnių savo dvare uždarė Bedfordo hercogas, ir jau 1932 metais ten gyveno 182 gyvūnai. Per II pasaulinį karą keli elniai buvo nuvežti į Londono zoologijos sodą, o iš ten pasklido po visą pasaulį.
Šiuo metu pasaulio zoologijos soduose gyvena apie 500 Dovydo elnių.
Šeimininkus pažįsta
Klausučiuose laikomų Dovydo elnių amžius skirtingas – nuo metų iki trejų. Beje, trejų metų šie gyvūnai subręsta ir gali atsivesti palikuonių: vieną arba, retais atvejais, – du.
Šiuo metu Dovydo elniai beragiai, nes, kaip ir visi elninių šeimos žinduoliai, rudenį meta ragus. Pavasariop prasikals pantai – nauji aksominiai kailiu apsitraukę rageliai, kurie per vasarą išsišakos įspūdingo dydžio karūna.
Tuo tarpu muflonai ragus augina visą gyvenimą, tik senatvėje jie pradeda dilti.
– Labai įspūdingai atrodo, kai ant kalvos išsirikiuoja muflonai, – rodė į tolį V.Stančaitis.
Kol kas visi parvežti žvėrys dar labai baugštūs, pamatę žmones iš tolo bėga šalin.
– Sakoma, kad elnias medžiotojo plauką krentant išgirsta, šernas užuodžia, o muflonas – pamato, – patirtimi dalijosi medžioklės eksperto kategoriją turintis V.Stančaitis.
Vis dėlto gyvūnai pašaro atvežančius šeimininkus jau pažįsta ir į juos reaguoja truputį ramiau. Tačiau patys žmonės stengiasi be reikalo augintinių nebauginti ir artyn neina.
Žvėris šeimininkai šeria grūdais, runkeliais, gyvūnai ir patys pasipeša šiemet neiššalusios žolės.
Svajoja apie parką
Kaip kilo mintis imtis netradicinio verslo ir parsigabenti žvėrių, apie kuriuos Lietuvoje beveik nieko nėra žinoma?
– O ką dar gali daryti tokioje žemėje? Čia nei arsi, nei sėsi... Reikėjo kažką sugalvoti, – dėstė žemės savininkas, jaunasis ūkininkas Vilius Deičendorfas.
– Idėją parsigabenti tokių žvėrių įpiršo žinomas Lietuvos taksidermistas Kęstutis Bybartas (taksidermija – gyvūnų iškamšų gaminimas – aut. past.). Lietuvoje – gana daug dėmėtųjų elnių, danielių, o štai Dovydo elnių niekas neaugina. Net ne visi elnininkyste besidomintys žmonės žino, kad tokių žvėrių yra, – aiškino V.Stančaitis.
Gyvūnų šeimininkų galvose – gražios mintys. Vyrai Klausučiuose planuoja įkurti parką-veislyną, kuriame būtų galima ir pailsėti, pasigrožėti retaisiais elniais bei kitais žvėrimis.
Pavasarį savininkų laukia daug darbo. Teks tvarkyti teritoriją, prisodinti joje medelių, įrengti šėryklas žvėrims ir kt. Vyrai taip pat ketina išvalyti aptvare esančius tvenkinėlius ir į juos įleisti žuvų.
Tikisi paramos
Žinoma, visiems užmojams įgyvendinti reikės didelių investicijų. Žvėrių šeimininkai tikisi, jog valdžia atsigręš ir į netradiciniu ūkininkavimu užsiimančius žmones, skirs kokią nors paramą.
– Elnias – vienas iš gražiausių gyvūnų. Ir mums būtų verslas, ir žmonėms pramoga. Bet lapių, audinių augintojai paramą gauna, o mes – ne. Gal todėl, kad elnius paprastai augina pasiturintys žmonės? – kalbėjo Vilmantas Deičendorfas.
Tiesa, šiemet jau pradėta kalbėti apie Europos Sąjungos paramą ir elnininkyste užsiimantiems ūkininkams, tačiau kol kas šioje srityje verslą pradėję žmonės gali pasiremti tik savo lėšomis ir entuziazmu.
Vilkaviškio rajone, Klausučių kaimo pašonėje, neseniai apsigyveno žvėrys, kurių vienu metu pasaulyje buvo likę tik aštuoniolika. |
Tarptautinėje Raudonojoje knygoje įrašytus Dovydo elnius į Vilkaviškio rajoną parsigabeno trys Klausučių gyventojai. Kartu su elniais po aptvarą bėgioja ir dar keletas gražių laukinių gyvūnų.
Virginijus Stančaitis ir broliai Vilmantas bei Vilius Deičendorfai juokiasi, jog dabar, vos tik turėdami laisvo laiko, lekia prie laukuose esančio aptvaro. Vyrams rūpi trylika gražuolių naujakurių: penki Dovydo elniai, trys danieliai ir penki muflonai.
– Praleidžiame čia visą savo laisvalaikį. Tvarkome aplinką – juk baisūs šiukšlynai buvo. Žmonos mums jau siūlo čia ir apsigyventi, – juokavo Vilius Deičendorfas.
Iki šiol Lietuvoje Dovydo elniai gyveno tik Kauno zoologijos sode. Čia jie buvo atvežti kiek daugiau nei prieš trejus metus. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode yra laikomi keturi Dovydo elniai: trys patelės ir patinas.
Taigi klausutiškiai – pirmieji Lietuvoje, kurie šiuos žvėris augina privačiame plote.
Į Klausučius Dovydo elniai pargabenti iš Talino.
V.Stančaitis pasakojo, kad buvo sukurtas anglų ir kinų projektas grąžinti šiuos žvėris į laisvę. Tačiau vėliau kinams atsisakius šiuos žvėris pirkti, 97 elniai liko Talino zoologijos sode. Didžiulė banda gyveno nedideliame išmintame 3 hektarų aptvare. Penki elniai, atvežti į Klausučius, dabar ganosi palyginti karališkame dvylikos hektarų plote.
Jeigu viskas eisis gerai, šeimininkai plotą galvoja plėsti toliau.
Kiti naujojo Klausučių žvėryno gyventojai suvežti iš skirtingų vietų.
Danieliai, grakštūs elninių šeimos žinduoliai, aptvare šiuo metu – trys. Du baltus danielius šeimininkai parsivežė iš Čekijos, juodą – iš Alytaus veislyno.
Kalnų avinai – muflonai atgabenti iš Mažeikių.
Suprantama, kad patys vertingiausi šių kanopinių žvėrių „kolekcijoje“ – Dovydo elniai. Tai – vieni iš stambiausių elninių šeimos gyvūnų.
Laisvėje jau senai išnykę žvėrys tokiu vardu buvo pavadinti prancūzų vienuolio garbei.
Kadaise šie gražūs gyvūnai buvo auginami Kinijos imperatoriaus parke. Iš ten elnių porą į Europą XIX a. parsivežė vienuolis Armandas Dovydas. Šis žmogus išgelbėjo rūšį nuo visiško išnykimo.
1895 metais Kinijoje išsiliejusi Geltonoji upė nugriovė imperatoriaus parko tvorą. Daug elnių paskendo, kiti išsilakstė po apylinkes ir buvo sumedžioti. Laisvėje šie gyvūnai išnyko 1900 metais. Pekino zoologijos sode paskutinė Dovydo elnio patelė nugaišo 1920 metais. Tuo metu Europoje šių gyvūnų populiacija gausėjo labai lėtai. Paskutinius likusius 18 elnių savo dvare uždarė Bedfordo hercogas, ir jau 1932 metais ten gyveno 182 gyvūnai. Per II pasaulinį karą keli elniai buvo nuvežti į Londono zoologijos sodą, o iš ten pasklido po visą pasaulį.
Šiuo metu pasaulio zoologijos soduose gyvena apie 500 Dovydo elnių.
Klausučiuose laikomų Dovydo elnių amžius skirtingas – nuo metų iki trejų. Beje, trejų metų šie gyvūnai subręsta ir gali atsivesti palikuonių: vieną arba, retais atvejais, – du.
Šiuo metu Dovydo elniai beragiai, nes, kaip ir visi elninių šeimos žinduoliai, rudenį meta ragus. Pavasariop prasikals pantai – nauji aksominiai kailiu apsitraukę rageliai, kurie per vasarą išsišakos įspūdingo dydžio karūna.
Tuo tarpu muflonai ragus augina visą gyvenimą, tik senatvėje jie pradeda dilti.
– Labai įspūdingai atrodo, kai ant kalvos išsirikiuoja muflonai, – rodė į tolį V.Stančaitis.
Kol kas visi parvežti žvėrys dar labai baugštūs, pamatę žmones iš tolo bėga šalin.
– Sakoma, kad elnias medžiotojo plauką krentant išgirsta, šernas užuodžia, o muflonas – pamato, – patirtimi dalijosi medžioklės eksperto kategoriją turintis V.Stančaitis.
Vis dėlto gyvūnai pašaro atvežančius šeimininkus jau pažįsta ir į juos reaguoja truputį ramiau. Tačiau patys žmonės stengiasi be reikalo augintinių nebauginti ir artyn neina.
Žvėris šeimininkai šeria grūdais, runkeliais, gyvūnai ir patys pasipeša šiemet neiššalusios žolės.
Kaip kilo mintis imtis netradicinio verslo ir parsigabenti žvėrių, apie kuriuos Lietuvoje beveik nieko nėra žinoma?
– O ką dar gali daryti tokioje žemėje? Čia nei arsi, nei sėsi... Reikėjo kažką sugalvoti, – dėstė žemės savininkas, jaunasis ūkininkas Vilius Deičendorfas.
– Idėją parsigabenti tokių žvėrių įpiršo žinomas Lietuvos taksidermistas Kęstutis Bybartas (taksidermija – gyvūnų iškamšų gaminimas – aut. past.). Lietuvoje – gana daug dėmėtųjų elnių, danielių, o štai Dovydo elnių niekas neaugina. Net ne visi elnininkyste besidomintys žmonės žino, kad tokių žvėrių yra, – aiškino V.Stančaitis.
Gyvūnų šeimininkų galvose – gražios mintys. Vyrai Klausučiuose planuoja įkurti parką-veislyną, kuriame būtų galima ir pailsėti, pasigrožėti retaisiais elniais bei kitais žvėrimis.
Pavasarį savininkų laukia daug darbo. Teks tvarkyti teritoriją, prisodinti joje medelių, įrengti šėryklas žvėrims ir kt. Vyrai taip pat ketina išvalyti aptvare esančius tvenkinėlius ir į juos įleisti žuvų.
Žinoma, visiems užmojams įgyvendinti reikės didelių investicijų. Žvėrių šeimininkai tikisi, jog valdžia atsigręš ir į netradiciniu ūkininkavimu užsiimančius žmones, skirs kokią nors paramą.
– Elnias – vienas iš gražiausių gyvūnų. Ir mums būtų verslas, ir žmonėms pramoga. Bet lapių, audinių augintojai paramą gauna, o mes – ne. Gal todėl, kad elnius paprastai augina pasiturintys žmonės? – kalbėjo Vilmantas Deičendorfas.
Tiesa, šiemet jau pradėta kalbėti apie Europos Sąjungos paramą ir elnininkyste užsiimantiems ūkininkams, tačiau kol kas šioje srityje verslą pradėję žmonės gali pasiremti tik savo lėšomis ir entuziazmu.
Publikuota: 2007-01-23 09:09:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|