|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-23 09:02
|
|
|
Gera žinia iš Floridos: tėviškę Stankūnai dovanoja našlaičiams
Prieš Kalėdas Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“ išspausdino mano straipsnį apie čikagietės dailininkės Magdalenos Stankūnienės tėviškę Oželių kaime, šalia Šunskų, ant Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų ribos. Rašiau, kad žinomos ir gerbiamos Lietuvoje dailininkės mecenatės ir jos brolio Jono Vytauto Stankūno tėviškė baigia sunykti be priežiūros. Aplinka neprižiūrima, apėjusi dilgėlėmis, menkaverčiais krūmynais. Pastatai – išdaužytais langais, išgriautomis krosnimis, išluptomis grindimis. Reikia gelbėti Stankūnų tėviškę, nes šie žmonės, ypač Magdalena, yra daug nusipelnę savo gimtajam kraštui. Aplinką sutvarkyti reikia tik gerų norų ir mokyklinio bei kaimo jaunimo talkos. Pastatuose galima įkurti kokį kultūros ar meno židinį. Šį tekstą išspausdino ir Marijampolės „Savaitės“ bei Vilkaviškio „Santakos“ laikraščiai.
Greitai į šiuos mano samprotavimus atsiliepė „Lietuvos žinios“, kurių korespondentas Kazys Kazakevičius dar praplėtė temą, pakalbėdamas su Stankūnynės vienkiemio kaimynu Pranu Latvinsku, su Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi Antanu Žilinsku, Marijampolės paminklosaugininku Algiu Miliumi, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Kasparaičiu.
Taigi tema – aktuali, sulaukusi dėmesio iš kolegų žurnalistų, privertusi suklusti savivaldybių atstovus. „Šią gimtinę siūlysime pripažinti kultūros vertybe, kad būtų galima šiek tiek finansuoti jos tvarkymą“, – pažadėjo S.Kasparaitis.
Ir netikėtai atskriejo gera žinia iš Floridos: Jonas Vytautas Stankūnas, kuriam buvo grąžinta Oželių nuosavybė, sodybą dovanoja Lietuvos našlaičiams. Kilnu ir prasminga! Tai aukščiausias artimo meilės pasireiškimas, įprasminantis žmogaus pašaukimą šioje žemėje, – daryti gera kitiems, o ypač gyvenimo nuskriaustiesiems. Ir, matyt, tokie yra Dievo planai, kad greitai į šį siūlymą atsiliepė monsinjoras Vytautas Kazlauskas, prieš gerą dešimtmetį įsteigęs Vaikų kaimą šalia Marijampolės. Tas našlaičiais vaikais apgyvendintas Kaimas, kuriame mažieji Lietuvos piliečiai surado šilumą ir meilę, srūvančią iš naujųjų namų ir naujųjų tėvų, yra lyg vilties spindulys žmogiškosios nevilties tamsybėse.
Manau, kad tų dviejų garbaus amžiaus Lietuvos patriotų – Jono Vytauto Stankūno ir monsinjoro Vytauto Kazlausko – pasiaukojimo Lietuvos našlaičiams aktas bus užfiksuotas ne tik Dangaus aukštybėse, bet ir abiejų savivaldybių – Marijampolės ir Vilkaviškio – biudžetiniuose aktuose. Reikia tikėti, kad šios savivaldybės neliks nuošalyje, kai mažieji Lietuvos vargo kūdikiai sapnuos savo geresnę buitį ir svajos apie šviesesnę ateitį. O juk galima pastatyti naują patogų namą vaikams gyventi, įrengti modernią sporto aikštę, nutiesti pasivaikščiojimo takus prie upelio, išgenėjus senąjį sodą, pratęsti jį nauju parku. Daug ką galima padaryti, jei Marijampolės apskrities administracijos ir abiejų savivaldybių vadovai suremtų pečius.
– Be abejo, – sakė Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys, – mes prisidėsime prie tokios kilnios misijos, paremsime šią idėją kaip galėdami. Labai gerbiame ponią Magdaleną Stankūnienę, kuri paaukojo 100 tūkstančių litų, kad Marijampolė turėtų dailės galeriją. Joje kasdien pilna žmonių, kurie gėrisi gražiais paveikslais. Ponia Magdalena yra didelė labdarė. Pasirodo, ir jos brolis Jonas yra toks pat geradarys.
Nelikti abejingais Stankūnų vienkiemio Oželiuose likimui žadėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai. Kartu tai yra ir mūsų, žurnalistų, įdėta dalelė pareigos, saugant mūsų tėvų ir protėvių palikimą, įprasminant istorinę atmintį.
Aldona ŽEMAITYTĖ
Prieš Kalėdas Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“ išspausdino mano straipsnį apie čikagietės dailininkės Magdalenos Stankūnienės tėviškę Oželių kaime, šalia Šunskų, ant Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų ribos. Rašiau, kad žinomos ir gerbiamos Lietuvoje dailininkės mecenatės ir jos brolio Jono Vytauto Stankūno tėviškė baigia sunykti be priežiūros. Aplinka neprižiūrima, apėjusi dilgėlėmis, menkaverčiais krūmynais. Pastatai – išdaužytais langais, išgriautomis krosnimis, išluptomis grindimis. Reikia gelbėti Stankūnų tėviškę, nes šie žmonės, ypač Magdalena, yra daug nusipelnę savo gimtajam kraštui. Aplinką sutvarkyti reikia tik gerų norų ir mokyklinio bei kaimo jaunimo talkos. Pastatuose galima įkurti kokį kultūros ar meno židinį. Šį tekstą išspausdino ir Marijampolės „Savaitės“ bei Vilkaviškio „Santakos“ laikraščiai.
Greitai į šiuos mano samprotavimus atsiliepė „Lietuvos žinios“, kurių korespondentas Kazys Kazakevičius dar praplėtė temą, pakalbėdamas su Stankūnynės vienkiemio kaimynu Pranu Latvinsku, su Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi Antanu Žilinsku, Marijampolės paminklosaugininku Algiu Miliumi, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Kasparaičiu.
Taigi tema – aktuali, sulaukusi dėmesio iš kolegų žurnalistų, privertusi suklusti savivaldybių atstovus. „Šią gimtinę siūlysime pripažinti kultūros vertybe, kad būtų galima šiek tiek finansuoti jos tvarkymą“, – pažadėjo S.Kasparaitis.
Ir netikėtai atskriejo gera žinia iš Floridos: Jonas Vytautas Stankūnas, kuriam buvo grąžinta Oželių nuosavybė, sodybą dovanoja Lietuvos našlaičiams. Kilnu ir prasminga! Tai aukščiausias artimo meilės pasireiškimas, įprasminantis žmogaus pašaukimą šioje žemėje, – daryti gera kitiems, o ypač gyvenimo nuskriaustiesiems. Ir, matyt, tokie yra Dievo planai, kad greitai į šį siūlymą atsiliepė monsinjoras Vytautas Kazlauskas, prieš gerą dešimtmetį įsteigęs Vaikų kaimą šalia Marijampolės. Tas našlaičiais vaikais apgyvendintas Kaimas, kuriame mažieji Lietuvos piliečiai surado šilumą ir meilę, srūvančią iš naujųjų namų ir naujųjų tėvų, yra lyg vilties spindulys žmogiškosios nevilties tamsybėse.
Manau, kad tų dviejų garbaus amžiaus Lietuvos patriotų – Jono Vytauto Stankūno ir monsinjoro Vytauto Kazlausko – pasiaukojimo Lietuvos našlaičiams aktas bus užfiksuotas ne tik Dangaus aukštybėse, bet ir abiejų savivaldybių – Marijampolės ir Vilkaviškio – biudžetiniuose aktuose. Reikia tikėti, kad šios savivaldybės neliks nuošalyje, kai mažieji Lietuvos vargo kūdikiai sapnuos savo geresnę buitį ir svajos apie šviesesnę ateitį. O juk galima pastatyti naują patogų namą vaikams gyventi, įrengti modernią sporto aikštę, nutiesti pasivaikščiojimo takus prie upelio, išgenėjus senąjį sodą, pratęsti jį nauju parku. Daug ką galima padaryti, jei Marijampolės apskrities administracijos ir abiejų savivaldybių vadovai suremtų pečius.
– Be abejo, – sakė Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys, – mes prisidėsime prie tokios kilnios misijos, paremsime šią idėją kaip galėdami. Labai gerbiame ponią Magdaleną Stankūnienę, kuri paaukojo 100 tūkstančių litų, kad Marijampolė turėtų dailės galeriją. Joje kasdien pilna žmonių, kurie gėrisi gražiais paveikslais. Ponia Magdalena yra didelė labdarė. Pasirodo, ir jos brolis Jonas yra toks pat geradarys.
Nelikti abejingais Stankūnų vienkiemio Oželiuose likimui žadėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai. Kartu tai yra ir mūsų, žurnalistų, įdėta dalelė pareigos, saugant mūsų tėvų ir protėvių palikimą, įprasminant istorinę atmintį.
Aldona ŽEMAITYTĖ
Publikuota: 2007-01-23 09:02:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|