„Santaka“ / Vilkaviškio miesto gyventojų namai jau šildomi biokuru

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-25 16:22

Dalinkitės:  


Vilkaviškio miesto gyventojų namai jau šildomi biokuru


Vienos didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupės „Dalkia“ narė – šalies bendrovė „Litesko“ dar praėjusių metų spalio pabaigoje Vilkaviškyje rekonstruotoje katilinėje pradėjo kūrenti biokurą. Tai leis regione gyvenantiems žmonėms uždirbti papildomų pajamų, o Lietuvai – dar labiau sumažinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.



Bendrovė remia savo valstybės ekonomiką

„Litesko“ šilumą ir karštą vandenį centralizuotai tiekia dar aštuonių Lietuvos miestų – Marijampolės, Kelmės, Telšių, Kazlų Rūdos, Palangos, Alytaus, Biržų ir Druskininkų – gyventojams. Septyniuose iš jų jau veikia arba netrukus bus paleistos rekonstruotos katilinės, deginančios biokurą.

Vilkaviškyje rekonstruota katilinė gali deginti įvairių rūšių biokurą – medienos atliekas, durpes, šiaudus, rapsų šiaudus bei spalius, kurie yra vietinė žaliava.

„Naudodami savo kurą, o ne pirkdami jį iš užsienio, mes remiame savo ekonomiką – savo ūkininkus, žemdirbius, miškų savininkus, kurių sukaupiamas atliekas galime panaudoti vietoj kuro“, – kalbėjo „Vilkaviškio šilumos“ vadovas Gintautas Tamulis.

Ilgametė „Dalkios“ patirtis įrodė, kad greta įvežtinio – mazuto ir dujų – kūrenamas vietinis kuras padeda energetikams tapti mažiau priklausomiems nuo tiekėjų savivalės, o saviems miškininkams bei ūkininkams – uždirbti papildomų pajamų. Be to, vietinio kuro naudojimas garantuoja stabilesnę šilumos ir elektros energijos kainą – ji mažiau priklauso nuo ją tiekusios užsienio bendrovės įgeidžių.




Sieks bendradarbiauti

Yra paskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje susidaro 2,4 mln. kubinių metrų miško kirtimo atliekų, iš kurių apie trečdalį galima panaudoti kaip biokurą. Be to, ūkininkai per metus sukaupia šimtus tūkstančių tonų šiaudų ir vos 10 proc. šių šiaudų naudoja ūkyje, likusieji 90 proc. iki šiol buvo sunaikinami.

Pasak G.Tamulio, tikimasi, kad biokuro panaudojimas šilumai ir elektros energijai gaminti skatins bendradarbiauti energetikus, miškų savininkus bei žemdirbius. Superkamos medienos bei ūkininkavimo atliekos leis uždirbti visiems, prie biokuro paruošimo norintiems prisidėti žmonėms, o turintiems nenaudojamos ar nenašios žemės – imtis vis populiarėjančio greitos apyvartos augalų auginimo verslo.

– Biokurui naudojame tik tą žaliavą, kuri yra netinkama naudoti kitoms reikmėms, todėl mes nekonkuruojame su tomis pramonės bendrovėmis, kurios iš medienos atliekų gamina naują produkciją, – sakė G.Tamulis.



Prisideda prie aplinkos išsaugojimo

Planuojama, kad per šiuos metus Vilkaviškio katilinėje bus pagaminta 17,021 MWh šilumos energijos, tam bus sunaudota 26 tūkst. kvadratinių metrų biokuro.

Kūrenamas vietinis biokuras yra vienas ekologiškiausių energijos šaltinių, nes jis žymiai mažiau teršia aplinką nei įvežtinis kuras, dujos ir mazutas. Biokuro degimo produktai yra natūrali gamtos apykaitos ciklo dalis, todėl jo kūrenimas katilinėse neprisideda prie pasaulinio šiltnamio efekto.


Šiuo metu biokuro panaudojimas Lietuvoje vis labiau populiarėja – miestuose ir rajonuose sparčiai statomos biokuru kūrenamos katilinės, o jų montavimo darbai jau kruopščiai suplanuoti toli į ateitį.

Katilinės rekonstrukcijos darbai, kurių metu visa katilinės įranga yra pritaikoma kūrenti biokurą, netrukus bus baigti ir netoli Vilkaviškio esančiame mieste – Marijampolėje.



Kęstutis STANKŪNAS



Publikuota: 2005-02-25 16:22:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai