|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-25 16:22
„Litesko“ šilumą ir karštą vandenį centralizuotai tiekia dar aštuonių Lietuvos miestų – Marijampolės, Kelmės, Telšių, Kazlų Rūdos, Palangos, Alytaus, Biržų ir Druskininkų – gyventojams. Septyniuose iš jų jau veikia arba netrukus bus paleistos rekonstruotos katilinės, deginančios biokurą. Vilkaviškyje rekonstruota katilinė gali deginti įvairių rūšių biokurą – medienos atliekas, durpes, šiaudus, rapsų šiaudus bei spalius, kurie yra vietinė žaliava. „Naudodami savo kurą, o ne pirkdami jį iš užsienio, mes remiame savo ekonomiką – savo ūkininkus, žemdirbius, miškų savininkus, kurių sukaupiamas atliekas galime panaudoti vietoj kuro“, – kalbėjo „Vilkaviškio šilumos“ vadovas Gintautas Tamulis. Ilgametė „Dalkios“ patirtis įrodė, kad greta įvežtinio – mazuto ir dujų – kūrenamas vietinis kuras padeda energetikams tapti mažiau priklausomiems nuo tiekėjų savivalės, o saviems miškininkams bei ūkininkams – uždirbti papildomų pajamų. Be to, vietinio kuro naudojimas garantuoja stabilesnę šilumos ir elektros energijos kainą – ji mažiau priklauso nuo ją tiekusios užsienio bendrovės įgeidžių. Yra paskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje susidaro 2,4 mln. kubinių metrų miško kirtimo atliekų, iš kurių apie trečdalį galima panaudoti kaip biokurą. Be to, ūkininkai per metus sukaupia šimtus tūkstančių tonų šiaudų ir vos 10 proc. šių šiaudų naudoja ūkyje, likusieji 90 proc. iki šiol buvo sunaikinami. Pasak G.Tamulio, tikimasi, kad biokuro panaudojimas šilumai ir elektros energijai gaminti skatins bendradarbiauti energetikus, miškų savininkus bei žemdirbius. Superkamos medienos bei ūkininkavimo atliekos leis uždirbti visiems, prie biokuro paruošimo norintiems prisidėti žmonėms, o turintiems nenaudojamos ar nenašios žemės – imtis vis populiarėjančio greitos apyvartos augalų auginimo verslo. – Biokurui naudojame tik tą žaliavą, kuri yra netinkama naudoti kitoms reikmėms, todėl mes nekonkuruojame su tomis pramonės bendrovėmis, kurios iš medienos atliekų gamina naują produkciją, – sakė G.Tamulis. Planuojama, kad per šiuos metus Vilkaviškio katilinėje bus pagaminta 17,021 MWh šilumos energijos, tam bus sunaudota 26 tūkst. kvadratinių metrų biokuro. Kūrenamas vietinis biokuras yra vienas ekologiškiausių energijos šaltinių, nes jis žymiai mažiau teršia aplinką nei įvežtinis kuras, dujos ir mazutas. Biokuro degimo produktai yra natūrali gamtos apykaitos ciklo dalis, todėl jo kūrenimas katilinėse neprisideda prie pasaulinio šiltnamio efekto. Šiuo metu biokuro panaudojimas Lietuvoje vis labiau populiarėja – miestuose ir rajonuose sparčiai statomos biokuru kūrenamos katilinės, o jų montavimo darbai jau kruopščiai suplanuoti toli į ateitį. Katilinės rekonstrukcijos darbai, kurių metu visa katilinės įranga yra pritaikoma kūrenti biokurą, netrukus bus baigti ir netoli Vilkaviškio esančiame mieste – Marijampolėje. Kęstutis STANKŪNAS Publikuota: 2005-02-25 16:22:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|