„Santaka“ / Mažos parapijos stiprybė – bendruomenės narių rūpestis savo bažnyčia / Religija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Religija

Dalinkitės:  


Lankeliškių bažnyčios reikalais daugiausiai rūpinasi trise: (iš kairės) Lankeliškių parapijos pastoracinės tarybos narys Laimutis Rudzevičius, klebonas Audrius Kurapka bei vietos gyventojas Mindaugas Maila.

Autoriaus nuotr.


Mažos parapijos stiprybė – bendruomenės narių rūpestis savo bažnyčia

Andrius GRYGELAITIS


Lankeliškių Švč. Trejybės parapija mini 410 metų įkūrimo sukaktį. Jos proga šį sekmadienį, birželio 16 d., visi kviečiami į titulinius atlaidus bei iškilmingą jubiliejaus minėjimą.

Stengiasi sugrįžti

Sekmadienį atvykusieji į Lankeliškius turės galimybę dalyvauti išskirtinėse šv. Mišiose. Kartu su dabartiniu parapijos klebonu Audriumi Kurapka jas aukos Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, bus šventinamas naujas altoriaus priestatas, vyks procesija. Po šv. Mišių visi bus pakviesti pažiūrėti meninės programos. Koncertuos Girėnų kultūros namų kapela „Versmė“, vietinis moterų ansamblis, vyks bendra agapė.

Į šventę pakviesti rajono politikai, visi Vilkaviškio dekanato kunigai, taip pat ir trys buvę Lankeliškių parapijos klebonai: kunigai Juozas Klimavičius, Eugenijus Naujalis bei Francas Kuklys.

„Įprastai Lankeliškiuose švenčiame ne tik Švč. Trejybės, bet ir spalį vykstančius Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidus, minime Motinos ir Tėvo dienas, kitas šventes, o po jų rengiame bendruomenės sueigas. Žinodami nusistovėjusias tradicijas į savo kraštą grįžta ir iš kaimų išvykę vyresni žmonės, jų vaikai bei anūkai“, – kalbėjo Lankeliškių parapijos pastoracinės tarybos narys Laimutis Rudzevičius.


Skaudi praeitis

Šiandien Lankeliškių parapijai priklauso vos kiek daugiau nei 300 tikinčiųjų. Tai – viena iš mažiausių Vilkaviškio dekanato parapijų. Nepaisant to, vietiniai žmonės itin rūpinasi bažnyčia, tvarko jos vidų ir aplinką, dalyvauja šv. Mišiose. Kaip pasakojo beveik dvejus metus Lankeliškių parapiją aptarnaujantis kunigas A. Kurapka, į sekmadienio Šv. Mišias nuolat ateina 10–20 tikinčiųjų, o vasarą jų būna ir daugiau. Bažnyčioje vyksta vestuvių bei krikštynų ceremonijos, svarbius gyvenimo įvykius švenčia, mini ne vien vietiniai gyventojai.

Anksčiau žiemą bažnyčioje būdavo labai šalta, tačiau neseniai pasistatėme krosnis. Vietinis gyventojas Mindaugas Maila likus valandai iki pamaldų jas užkuria ir iki šv. Mišių bažnyčia spėja šiek tiek pašilti“, – pasakojo A. Kurapka.

Dabartinė nedidelė medinė bažnyčia pastatyta 1950-aisiais. Kitąmet šventovei bus septyniasdešimt metų. Šių maldos namų prireikė po to, kai 1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, per bombų ataką buvo sugriauta senoji, dar 1817 m. parapijos lėšomis pastatyta mūrinė bažnyčia.

Nors dabar Lankeliškiuose beveik nelikę gyventojų, istorikai teigia, jog tai yra viena iš seniausių Sūduvos vietovių – joje XIV a. pradžioje apsigyveno saujelė lietuvių, pabėgusių nuo lenkų persekiojimų. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1609-aisiais. Ją aptarnaudavo iš Lenkijos atvykęs kunigas.


Šiuo metu atrodo, kad Lankeliškiuose tvyro ramybė, vietiniai bei aplinkinių kaimų gyventojai itin rūpinasi bažnyčia. Vis dėlto vietovėje būta ir skaudžių istorinių momentų. Turbūt daugelis rajono gyventojų yra girdėję apie 1941 m. birželio 22 d. Budavonės miške nukankintus ir žiauriai nužudytus tris kunigus, kuriems atminti žudynių vietoje pastatytas paminklas. Tačiau greičiausiai daug mažiau žmonių žino, kad tie trys kunigai į Budavonę buvo išvežti būtent iš Lankeliškių.

Daug padaryta

Užsukę į Lankeliškius daugelis pabrėžia, kad čia tvyro gera aura, jaučiama ypatinga dvasia. Visa tai padeda sukurti parapijos tikintieji. Jie rūpinasi, kad bažnyčiai nieko netrūktų, kad šventoriuje žydėtų gėlės, aplinka visada būtų tvarkinga.
Priestatą meistravo kybartietis Eugenijus Sabaliauskas, o jo dėdė po karo statė šios bažnyčios altorių.


„O kuo mes kitokie? Kaip visi nori gražiau gyventi, taip ir mes! Norime, kad visiems ateiti į mūsų bažnyčią būtų gera“, – pabrėžė L. Rudzevičius.

Per pastarąjį dešimtmetį Lankeliškių bažnyčia ir jos aplinka keitėsi neatpažįstamai. Pakeistas maldos namų stogas, užkonservuoti karo metais sugriautos senosios mūrinės bažnyčios griuvėsiai. Dabar jie itin traukia vestuvininkus, kurie čia mėgsta fotografuotis. Taip pat pakeisti bažnyčios langai, durys, pastatyti nauji laiptai, suremontuota dalis pastato pamato, sutvarkyta šventorių juosianti akmeninė tvora.


Besiruošiant Švč. Trejybės atlaidams ir 410-ies metų parapijos jubiliejui bažnyčioje buvo pastatytas naujas altoriaus priestatas, tabernakulis, Šv. Antano skulptūra, atnaujintas Švč. Trejybės paveikslas.

„Įdomus sutapimas: priestatą meistravo kybartietis Eugenijus Sabaliauskas. Dirbdami po senomis grindimis radome lentelę, kurioje buvo rašoma, kad jo dėdė po karo statė šios bažnyčios altorių“, – šypsojosi L. Rudzevičius.

Beveik prieš porą metų į Lankeliškių parapiją paskirtas klebonas A. Kurapka džiaugėsi greitai radęs bendrą kalbą su vietiniais tikinčiaisiais. Anot dvasininko, daugelis kitų kunigų galėtų tik pavydėti, kaip vietiniai rūpinasi Lankeliškių bažnyčia, tvarko jos aplinką, deda visas pastangas, kad net ir nuošaliame kaime esantys maldos namai nebūtų apleisti, švytėtų ir trauktų žmones. Jis džiaugėsi ne tik vietinių gyventojų atsidavimu, bet ir Šeimenos seniūno Ginto Bakūno palaikymu ir pagalba. Jo nuolat atsiunčiami darbuotojai rūpinasi žolės pjovimu, kitais būtiniausiais darbais.

Nemažai palaikymo ir pagalbos Lankeliškių parapijos tikintieji sulaukia ir iš rajono mero Algirdo Neiberkos bei Seimo nario Algirdo Butkevičiaus. Parapijiečių teigimu, politikų dėmesys ir pačius motyvuoja dar labiau stengtis puoselėti bažnyčią.

Svarbiausia – bendrystė

Anot klebono, prie parapijos gerovės visi prisideda kas kuo gali: vieni finansiškai, kiti – nuoširdžiu darbu ar malda. Dvasininko teigimu, labiausiai bažnyčios reikalais rūpinasi savo tėčio Kęstučio Rudzevičiaus veiklą tęsiantis sūnus Laimutis. Jo šeima kartu su Klampučių kaimo ūkininkais Micutais bei Birštonais daugiausiai bažnyčią remia ir finansiškai.

Patys tikintieji savo ruožtu džiaugiasi kunigo A. Kurapkos atsidavimu parapijai bei jos žmonėms. Vietiniai pastebi, kad klebonas yra labai nuoširdus, lengvai randa kalbą su kiekvienu. Pats dvasininkas teigė, kad svarbiausia – bendrystė.

„Manau, jog man reikia bendruomenės, o parapijiečiams – manęs. Tik surėmę pečius sykiu galime daug ką nuveikti. Parapija – kaip šeima. Kartu stengiamės daug kalbėtis, išsakyti idėjas, mintis, o vėliau bandome jas įgyvendinti. Turime aktyvią pastoracinę tarybą“, – kalbėjo A. Kurapka.

Kalbėdami apie artimiausius planus Lankeliškių parapijos tikintieji teigė šiais metais norintys perdažyti bažnyčią iš išorės, galvojantys ir apie vidaus patalpų atnaujinimą.

„Džiaugiuosi, kad kaime vis dar yra bažnyčia, kad čia dar alsuoja gyvybė. Aišku, visi turime savo darbų, bet norint visada galima laiko surasti ir maldai. Man tikrai nesunku kartais pasirūpinti tam tikrais su bažnyčia susijusiais dalykais. Priešingai, netgi smagu“, – sakė bažnyčią prižiūrintis ir aplinkinių žmonių vieninteliu Lankeliškių gyventoju neretai pavadinamas M. Maila.




Publikuota: 2019-06-12 09:54:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai