„Santaka“ / Naujos galimybės: sveikesnis augalinis maistas iš antrinių žaliavų / Mokslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mokslas

Dalinkitės:  


Naujos galimybės: sveikesnis augalinis maistas iš antrinių žaliavų

Daugelis šalutinių maisto pramonės produktų turi naudingų medžiagų: polinesočiųjų riebalų rūgščių, fitosterolių, tokoferolių, antioksidantų ir kt. Taikant biotechnologijas ir perdirbant šiuos produktus, kurie dažniausiai išmetami kaip niekam nebetinkami, ant mūsų stalo atsirastų sveikesnių, maistingesnių kepinių, mėsos ir pieno gaminių.

Kai kurios pieno rūgšties bakterijos (PRB) natūraliai, be organinių rūgščių sintetina antibiotinėmis savybėmis pasižyminčias baltymines medžiagas – bakteriocinus, slopinančius giminingų PRB dauginimąsi ir net patogenų (ligos sukėlėjų) veiklą. Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros mokslo grupei, kuriai vadovauja profesorė Gražina Juodeikienė, kilo idėja, kad tokius bakteriocinus ir kitus antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčius komponentus galėtų gaminti iš rugių išskirtos pieno rūgšties bakterijos.

„Lietuvoje auginami rugiai pasižymi dideliu fermentiniu aktyvumu, maistine verte, juose gausu žmogui naudingų skaidulinių medžiagų. Vykdydami tyrimus Kopenhagos universiteto laboratorijoje, iš rugių tokias pieno rūgšties bakterijas ir išskyrėme“, – pasakoja prof. Juodeikienė.

Netrukus buvo ieškoma būdų, kur ir kaip šias bakterijas būtų galima pritaikyti praktiškai. Tęsiant tyrimus paaiškėjo, kad iš rugių išskirtos PRB stabdo Lietuvoje paplitusių pelėsių augimą, juos naikina. Tai nustačius atsivėrė itin plačios jų taikymo galimybės.

„Pirmiausia šovė mintis, kodėl jų nepanaudojus ekologinėje žemdirbystėje. Tradicinėje žemdirbystėje grūdai apdorojami cheminėmis mūsų sveikatai kenksmingomis medžiagomis, o mes nusprendėme kurti biopesticidus, – kalba prof. G. Juodeikienė. – Pavasarį iš sandėlio paimtus grūdus apvoliojome pieno rūgšties bakterijomis ir palikome termostate. Po savaitės jie vis dar buvo švarūs, be pelėsio, turėjo stipresnį daigelį ir greičiau dygo.“

Biopesticidai padeda sėklų paviršiuje sumažinti grūdų infekcijas, šaknų ligotumą ir sėklų pažeidimą mikroskopiniais grybais išsaugant daugiau sveikų grūdų pašarams, maisto pramonei. Pavyzdžiui, jei alus bus verdamas iš pelėsiu apėjusių miežių, jo gaminami kenksmingi cheminiai junginiai mikotoksinai, iš kurių pagrindinis yra imuninę sistemą silpninantis deoksinivalenolis (DON), užterš žmogaus organizmą. PRB taip pat padeda spręsti duonos pramonėje ypač vasarą aktualią kepinių mikrobiologinio gedimo, kurį sukelia šiltuoju metų laiku kepyklose plintančios bakterijos Bacillus subtilis ir mikroskopiniai grybai, problemą.

Anot mokslininkės, labai svarbu, kad laukuose pelėsiu užteršti grūdai nepatektų į perdirbimo ir maisto bei pašarų gamybos grandinę, kad grūduose nesidaugintų mikroskopiniai grybai. Dėl to buvo sukurtas naujas žemų dažnių akustinis spektrometras, padedantis aptikti pelėsio pažeistus grūdus, įvertinti DON koncentraciją ir į atskiras talpyklas atskirti pažeistus grūdus ir sveikus.

PRB taip pat svarbios duonos pramonėje gaminant raugus. „Daugelis Lietuvoje veikiančių kepyklų raugus gamina 100–200 kv. m. patalpose, nors pakaktų vos kelių dešimčių kvadratinių metrų įrengti bioreaktorių. Mažesnėms įmonėms siūloma labai rimtai apie tai pagalvoti – raugą plastikiniuose induose iš centralizuotos gamybos galima pervežti į kitas patalpas ir sudėti į kepinius“, – sako prof. G. Juodeikienė.

Nustatyta, kad antimikrobiniai PRB bioproduktai vidutiniškai 30 proc. padidina tirpiųjų geležies, cinko, mangano, kalcio ir fosforo junginių kiekį viso grūdo dalių kvietiniuose kepiniuose. PRB bioproduktai pritaikyti viso grūdo dalių kvietinių kepinių gamyboje sulėtino kepinių mikrobiologinį gedimą.

„Taikydami biotechnologinius sprendimus galime pagaminti sveikesnių, maistingesnių, ilgiau negendančių produktų, tačiau jie turi patikti pirkėjams, būti skanūs, maloniai kvepėti. Pavyzdžiui, fermentavę tikrąjį margainį, augalą, kuris gerina kepenų veiklą, galima išgauti itin malonių kvapų, tinkamų naudoti kepiniuose“, – pasakoja mokslininkė.

Norint įsitikinti, ar pirkėjams patiks nauji skoniai, aromatai, prieš pradedant masinę gamybą taikoma kompiuterinė juslinės analizės programa FaceReader (Noldus, Nyderlandai). Asmuo prieš kompiuterį ragauja naujų maisto produktų, o kompiuterinė programa pagal veido išraišką nustato vieną iš šešių emocijų – laimingas, liūdnas, piktas, pasibjaurėjęs, išsigandęs ar nustebęs. Šiuo metu taip pat kuriamas ankstyvosios kompiuterinės diagnostikos metodas, kuris leis pagal emocinę veido išraišką, kaip atsaką į skirtingas maisto skonio savybes, nustatyti ankstyvos depresijos požymius.

Šios ir kitos Lietuvos mokslininkų kuriamos biotechnologijos ir vystomi kompiuteriniai diagnostikos metodai prisideda didinant šalies maisto gamintojų konkurencingumą, sprendžiant klimato kaitos problemas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekimu rajone norėtų rūpintis pati Savivaldybė
* Tėvynę mylinčiam mokytojui įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Dangaus asų dovana ekstremalams – stipriausių emocijų pliūpsnis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas