„Santaka“ / Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-23 08:58

Dalinkitės:  


Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida

Statistikos departamentas kartu su Socialinių tyrimų institutu parengė leidinį „Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida“. Leidinyje nagrinėjama gyventojų sudėtis pagal amžių, išsilavinimą, kalbų mokėjimą, užimtumą, santuokinį statusą, tautybę, religiją, analizuojama namų ūkių sudėtis, aptariami gimstamumo ir santuokinės elgsenos tyrimų duomenys.

Šeima, gimstamumas. Per pastaruosius penkiolika metų gerokai sumažėjo santuokų, tuokiamasi vyresnio amžiaus, vis daugiau porų gyvena santuokos neregistravusios.

Kitaip nei dažnai manoma, nesusituokusių porų kaimuose pasitaiko dažniau nei miestuose. Iš vyresnių nei 18 metų asmeninių namų ūkių gyventojų sugyventinių kaime yra 5, mieste – 3,7 procento.

Kaimo ir miesto jaunimas beveik taip pat dažnai gyvena ne santuokoje, tačiau tarp vyresnių nei 30 metų žmonių sugyventinių kaime daugiau nei mieste. Lietuvoje retesnis išsivysčiusiose vakarietiškose visuomenėse įsitvirtinęs sugyventinių porų tipas – „bandomosios“ santuokos ir žymiai labiau paplitęs tradicinis sugyventinių porų tipas, kai iširus ankstesnei santuokai nauja partnerystė kuriama jos neregistruojant.

Laikotarpiu tarp 1989 ir 2001 m. surašymų pastebimai pasikeitė gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą: gerokai sumažėjo vedusiųjų, padaugėjo niekada nebuvusiųjų santuokoje, išsiskyrusiųjų ir našlių.

Didžiulė moterų našlių persvara, palyginti su vyrais. Jau pradedant pačiomis jauniausiomis vedybinio amžiaus grupėmis moterų našlių pastebimai daugėja, o tarp 60–79 metų moterų pasiekia įspūdingą dalį ir skaičių: 2001 m. surašymo duomenimis, 60–79 metų našlių moterų Lietuvoje buvo 155 tūkst., arba 42 proc. šio amžiaus moterų. Nuo 70 metų amžiaus našlystė Lietuvoje yra vyraujantis moterų šeiminio gyvenimo tipas.

Aukštesnis išsilavinimas daro skirtingą įtaką vyrų ir moterų sėkmei „vedybų rinkoje“. Dauguma vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra vedę, o tarp turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išsilavinimą ir gimusiųjų vėliau nei 1950 m. – gana daug niekada negyvenusiųjų santuokoje, ypač kaimuose. Vyrai, turintys žemą išsilavinimą, „vedybinėje rinkoje“ jau keletą dešimtmečių yra ne itin „paklausūs“. Nors moterų santuokinio statuso skirtumai pagal išsilavinimą nėra dideli, vis dėlto tarp niekada negyvenusiųjų santuokoje moterų kiek daugiau turi aukštąjį išsilavinimą. Taigi vyrams aukštasis išsilavinimas yra tarsi šeimos garantas, moterims – jis tampa rizikos likti netekėjusia veiksniu.

Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas sumažėjo iki ypač žemo lygio (suminis gimstamumo rodiklis šiuo metu mažesnis nei 1,3) ir yra vienas žemiausių ES. Toks gimstamumo lygis jau neužtikrina kartų kaitos. Palankiausia demografinė situacija yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis bent jau užtikrina paprastą gyventojų reprodukciją ir yra apie 2,1 – tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti 2 kūdikius.

Gyventojų senėjimas. Lietuvoje ir toliau fiksuojama ilgalaikė gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 14 metų ir didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnių) žmonių dalis. Iki XX a. pabaigos Lietuvoje buvo daugiau vaikų nei pagyvenusių žmonių, 2001 m. jauniausios ir vyriausios kartos santykis buvo apylygis, o 2006 m. pradžioje pagyvenusių žmonių buvo 134 tūkstančiais daugiau nei vaikų iki 14 metų.

Mirtingumo skirtumai. Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 12 metų trumpesnė nei moterų. Vyrų mirtingumui turi įtakos jų išsilavinimas, gyvenamoji vieta bei santuokinė padėtis. 30 metų sulaukęs ir aukštąjį išsilavinimą turintis vyras tikėtina vidutiniškai išgyvens daugiau nei 10 metų ilgiau nei turintis žemesnį nei vidurinis išsilavinimą. Vedę vyrai gyvena gerokai ilgiau nei niekada nevedusieji, išsiskyrusieji ir našliai. Tikėtina, kad 30 metų sulaukęs vedęs vyras vidutiniškai gyvens apie 10 metų ilgiau nei niekada nevedęs, išsiskyręs vyras ar našlys.

Išsilavinimas. Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai auga, tačiau moterų gerokai greičiau nei vyrų. 2001 m. surašymo duomenys parodė, kad jaunos moterys vyrus lenkia savo aukštais išsilavinimo rodikliais. Pavyzdžiui, beveik kas ketvirta 30–34 metų amžiaus moteris turi aukštąjį išsilavinimą, o iš šio amžiaus vyrų šį išsilavinimą turi mažiau nei penktadalis.

Užimtumas. Susituokę gyventojai išsiskiria aukščiausiu užimtumo ir žemiausiu nedarbo lygiu. Tai ypač stipriai pasireiškia vyrų atveju. Išsituokę, ypač iš kaimo, vyrai užimtumo požiūriu yra pažeidžiamiausia grupė. Vaikų turinčių gyventojų užimtumo lygis taip pat gerokai aukštesnis negu bevaikių.



Roma SIMONAITIENĖ

Vyr. statistikė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas