|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-01-23 08:58
Kitaip nei dažnai manoma, nesusituokusių porų kaimuose pasitaiko dažniau nei miestuose. Iš vyresnių nei 18 metų asmeninių namų ūkių gyventojų sugyventinių kaime yra 5, mieste – 3,7 procento. Kaimo ir miesto jaunimas beveik taip pat dažnai gyvena ne santuokoje, tačiau tarp vyresnių nei 30 metų žmonių sugyventinių kaime daugiau nei mieste. Lietuvoje retesnis išsivysčiusiose vakarietiškose visuomenėse įsitvirtinęs sugyventinių porų tipas – „bandomosios“ santuokos ir žymiai labiau paplitęs tradicinis sugyventinių porų tipas, kai iširus ankstesnei santuokai nauja partnerystė kuriama jos neregistruojant. Laikotarpiu tarp 1989 ir 2001 m. surašymų pastebimai pasikeitė gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą: gerokai sumažėjo vedusiųjų, padaugėjo niekada nebuvusiųjų santuokoje, išsiskyrusiųjų ir našlių. Didžiulė moterų našlių persvara, palyginti su vyrais. Jau pradedant pačiomis jauniausiomis vedybinio amžiaus grupėmis moterų našlių pastebimai daugėja, o tarp 60–79 metų moterų pasiekia įspūdingą dalį ir skaičių: 2001 m. surašymo duomenimis, 60–79 metų našlių moterų Lietuvoje buvo 155 tūkst., arba 42 proc. šio amžiaus moterų. Nuo 70 metų amžiaus našlystė Lietuvoje yra vyraujantis moterų šeiminio gyvenimo tipas. Aukštesnis išsilavinimas daro skirtingą įtaką vyrų ir moterų sėkmei „vedybų rinkoje“. Dauguma vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra vedę, o tarp turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išsilavinimą ir gimusiųjų vėliau nei 1950 m. – gana daug niekada negyvenusiųjų santuokoje, ypač kaimuose. Vyrai, turintys žemą išsilavinimą, „vedybinėje rinkoje“ jau keletą dešimtmečių yra ne itin „paklausūs“. Nors moterų santuokinio statuso skirtumai pagal išsilavinimą nėra dideli, vis dėlto tarp niekada negyvenusiųjų santuokoje moterų kiek daugiau turi aukštąjį išsilavinimą. Taigi vyrams aukštasis išsilavinimas yra tarsi šeimos garantas, moterims – jis tampa rizikos likti netekėjusia veiksniu. Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas sumažėjo iki ypač žemo lygio (suminis gimstamumo rodiklis šiuo metu mažesnis nei 1,3) ir yra vienas žemiausių ES. Toks gimstamumo lygis jau neužtikrina kartų kaitos. Palankiausia demografinė situacija yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis bent jau užtikrina paprastą gyventojų reprodukciją ir yra apie 2,1 – tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti 2 kūdikius. Roma SIMONAITIENĖ Vyr. statistikė Publikuota: 2007-01-23 08:58:34 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|