|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2019-05-23 16:00
Darbas su gėlėmis Reginai Vaičaitienei teikia didžiulį džiaugsmą.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Regina su Arūnu į naują verslą žengė maždaug prieš aštuonerius metus. Tada šeima nedrąsiai įsirengė šiltnamį ir jame pasisodino kelių rūšių gėlių daigus. Šiandien sutuoktiniai trijuose šiltnamiuose augina jau per šimtą rūšių gėlių. Iki 2011 m. Vaičaičiai vertėsi įvairia prekyba. Kurį laiką pilviškiečiai namuose augino pomidorus, veždavo juos parduoti į kitus Lietuvos miestus. Vėliau prekiavo mėsos gaminiais, kita produkcija. Deja, laikui bėgant smulkųjį verslą ėmė žlugdyti didieji prekybos centrai, tad šeimai teko ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Regina vyrui pasiūlė pradėti auginti gėles. Nors Arūnas iš pradžių nepatikliai žiūrėjo į žmonos sumanymą, tačiau galiausiai pritarė idėjai. „Net negaliu pasakyti, kodėl sugalvojau auginti gėles, tačiau šiandien labai džiaugiuosi šiuo savo pasirinkimu. Nors tenka prisipažinti, kad pradžia buvo labai sunki“, – teigė R. Vaičaitienė. Sumąsčiusi imtis naujos veiklos moteris ne vieną valandą praleido internete ieškodama informacijos, kaip tinkamai įsirengti šiltnamį, kaip auginti gėles, jas prižiūrėti, laistyti, tręšti... Ji teigė neklaususi kitų gėlininkų patarimų. Iš pradžių šeima namuose pasistatė vieną šiltnamį, kuriame ėmė auginti svyrančiąsias gėles. Pilviškiečiai daug daigų nesodino, nes nežinojo, kaip seksis prekyba. Vis dėlto pamažu jų ūkis ėmė plėstis. Šiandien Vaičaičių namuose jau įrengti trys šiltnamiai, galvojama apie ketvirto statybas. Dabar augintojus jau žino ir atpažįsta didžioji dalis rajono gėlių mylėtojų. „Galbūt galėtume ūkį išplėsti dar labiau, bet tada jau reikėtų samdyti darbuotojų, nes vieni patys tikrai nepajėgtume visko nudirbti. Kol kas apie tai dar negalvojame“, – sakė gėlininkė. Dabar Vaičaičių ūkyje – pats darbymetis. Čia pluša ne tik Regina su Arūnu, bet ir jųdviejų sūnūs Henrikas bei Algaudas. Įprastai daugiausiai gėlių parduodama prieš Motinos ir Tėvo dienas, taip pat pat – prieš Vėlines. Pilviškiečiai savo klientams įvairiausių gėlių gali pasiūlyti kone ištisus metus. Jie augina įvairiems sezonams skirtus žydinčius augalus. Šiemet gėlių prekybą šeima pradėjo tradiciškai – kovo pabaigoje, kuomet ėmė prekiauti našlaitėmis. Šiuo metu prekyba našlaitėmis jau pasibaigusi. Dabar populiariausios tarp pirkėjų yra surfinijos, pelargonijos bei tunbergijos. Labai paklausios viename vazone pasodintos kelių rūšių gėlių kompozicijos. R. Vaičaitienė pasakojo, kad nuolat stengiasi į siūlomų gėlių asortimentą įtraukti vis kitų rūšių, tačiau niekada iš karto nepradeda naujų gėlių auginti masiškai. Pirmiausia reikia ištirti pirkėjų poreikius. O jie – ne visada nuspėjami. Pilviškietė juokavo, kad klientai dažniausiai renkasi pigius ir gražius augalus. „Darbai ūkyje prasideda jau nuo sausio pradžios, o baigiasi iš karto po Vėlinių. Likusius du mėnesius ilsimės. Kartais tuo metu, kai nereikia dirbti gėlių ūkyje, aplankau Airijoje gyvenančią dukrą Odetą. Metų pradžioje po truputį pradedu ruošti vazonus būsimiems sodinukams. Juos reikia pripildyti žemių. Pavyzdžiui, vien našlaičių parsivežame 31 padėklą daigelių. Kiekviename iš jų yra po 470 daigų. O kur dar kitos gėlės?! Veiklos tikrai netrūksta, bet man ji – maloni“, – šypsojosi pašnekovė. Daugiausiai priežiūros Vaičaičių augalams reikia žiemą. Tada ištisą parą būtina stebėti, kad šiltnamiuose laikytųsi pakankamai aukšta temperatūra. Tai – Arūno rūpestis. Jis ne tik dieną kūrena šiltnamiuose įrengtas krosnis, bet ir du kartus per naktį keliasi įmesti į jas malkų. Šiltnamiuose gėlėms nebaisus ne tik žiemos šaltis, bet ir vasaros karštis. Jie įrengti taip, kad prireikus gali būti lengvai ventiliuojami. Nors darbas gėlių ūkyje ir nėra lengvas, tačiau Vaičaičiai dėl to nė kiek nesiskundžia. Jie gėlėmis prekiauja Vilkaviškio turguje, pačiame Pilviškių miestelyje, nemažai augalų parduoda tiesiai iš namų. Per keletą metų jau susidarė ir nuolatinių klientų ratas. Ir jie – ne tik iš mūsų ar aplinkinių rajonų, bet ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių. Kaip pasakojo R. Vaičaitienė, pas juos į namus nusipirkti gėlių užsuka žmonės iš Alytaus, taip pat iš Žemaitijos regiono. Mūsų rajone jie dažniausiai lanko gimines ar artimųjų kapus. „Dirbame kiekvieną savaitės dieną. Net sekmadieniais prekiaujame. Dar nebuvo taip, kad neišparduotume užaugintų gėlių. Visada stengiamės protingai įvertinti savo galimybes ir klientų poreikius. Jei matome, kad vienos ar kitos rūšies gėlių gali šiek tiek likti, darome nuolaidas“, – paaiškino gėlininkė. Pilviškietė tikino, kad vos pradėjusi naują verslą apie gėles ir jų priežiūrą mažai žinojo, tačiau šiandien ji savo patarimais drąsiai ir mielai dalijasi su klientais, moko juos, kaip tinkamai prižiūrėti augalus. Paklausta, kur slypi jos sėkmės paslaptis, R. Vaičaitienė svarstė, kad greičiausiai ji susideda iš kelių dalykų: meilės gėlėms, sunkaus darbo bei Dievo palaimos. „Džiaugiuosi, kad gyvenimas parodė būtent šią verslo kryptį. Viskas, ko dabar noriu, – toliau modernizuoti gėlių ūkį ir, aišku, kad dar ilgai tiek man, tiek vyrui, tiek artimiesiems užtektų sveikatos dirbti mylimą darbą“, – šypsojosi moteris.
Galerija: Gėlininkystė
Publikuota: 2019-05-23 16:00:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|