„Santaka“ / Nederlingos žemės virsta žaliuojančiais miškais / Parama

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Parama

Dalinkitės:  


Skaičiuojama, kad pasinaudojus priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama mišku šiemet bus apsodinti 188 ha.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.


Nederlingos žemės virsta žaliuojančiais miškais


Didžiąją dalį dirbamų žemės plotų Lietuvoje sudaro derlinga žemė. Vis dėlto yra ir sklypų, kurie didelio naudingumo balais nepasižymi. Siekdami sklypus paversti efektyvesniais, tokių žemių savininkai sukasi, kas kaip išmano. Vieni žemę užsėja žole, kiti joje augina grikius, lengvas dirvas mėgstančias nereiklias kultūras.

Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ paramos nederlingus plotus tapo populiaru užsodinti mišku. Tai apsaugo žemę nuo menkaverčių augalų veisimosi, miškas išlaisvina žemės savininkus nuo nuolatinės plotų priežiūros, o svarbiausia – sukuria neišmatuojamą naudą aplinkai. Priemone „Miško veisimas“ šiemet susidomėjusiųjų netrūko: į pirmą paramų kvietimą atsiliepė 38 pareiškėjai. Artimiausiu metu gavę paramą jie mišku turėtų apsodinti 188 ha plotą. Priemonė finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšomis.

Miško plotai labiausiai padidės Ignalinos rajone


Paraiškos miškui įveisti šiemet buvo priimamos kovo 1 – balandžio 30 dienomis. Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ pareiškėjai galėjo pretenduoti į paramą įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui, taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių arba žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti. Pirmam šiemet rengtam paraiškų priėmimo laikotarpiui buvo skirta 13 874 117 Eur paramos lėšų, tačiau, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Donatos Macevičienės teigimu, 38 pareiškėjai paprašė tik 774 724 Eur paramos. Kiek paraiškų patvirtinta ir ar visa prašyta suma pareiškėjams bus išmokėta, kol kas neaišku, nes vis dar vyksta paraiškų vertinimas.

Vis dėlto jau žinoma, kad, įsisavinus paramą, plotai labiausiai padidės Ignalinos rajone – žemės savininkų, panorusių savo sklypus apsodinti mišku, daugiausiai šiemet būta iš šio regiono.

Antra galimybė šiemet gauti paramą – rudenį

Nespėjusieji, bet mintyse dėliojantys planą apie galimybę nederlingą ar nenaudingą žemę paversti mišku dar galės bandyti gauti tam reikalingą paramą rugsėjo 2 – spalio 31 dienomis. Tuomet NMA pradės antrą šiemet paraiškų priėmimą paramai gauti pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.


Kadangi žinoma, jog ką tik pasibaigusiam paraiškų priėmimo laikotarpiui numatyta paramos suma nebus išnaudota, didelė tikimybė, kad daugumos pareiškėjų, kurie ketins gauti paramą pagal rudenį planuojamą rengti šaukimą ir kurie atitiks paramai gauti reikalingas sąlygas, prašymai gauti lėšų miškui veisti bus patenkinti.

Nepamiršti pridėti reikalingų dokumentų

Pasakyti, kur šiemet pareiškėjai klydo pildydami paraiškas, dar nėra galimybių, nes iki galo neatliktas jų vertinimas, tačiau, remiantis ankstesniųjų metų patirtimi, pareiškėjų prašoma būti atidžius nurodant veisiamo ir želdinamo miško plotą, neužmiršti pridėti visų reikalingų dokumentų.

Svarbiausi yra šie: jei pareiškėjas – juridinis asmuo, reikia pridėti juridinio asmens kompetentingo organo pritarimą dėl dalyvavimo priemonėje; leidimą įveisti mišką, išduotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus. Prie leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype turi būti pridėtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas žemės sklypas ar jo dalis, kurioje leidžiama veisti mišką; taip pat reikalingas miško želdinimo ir žėlimo projektas, patvirtintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio, kurio veiklos teritorijoje yra žemės sklypas, planuojamas užveisti mišku, vadovo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno, kartu su erdviniais vektoriniais duomenimis ir kitais pridedamais dokumentais; jei sklypas priklauso keliems asmenims, reikalingas notaro patvirtintas bendraturčių sutikimas (įgaliojimas); jei pareiškėjas įgalioja kitus asmenis rūpintis paramos gavimu ar kitais klausimais, reikalingas tų asmenų įgaliojimas; jei mišką ketinama veisti „Natura 2000“ teritorijoje, pateikiama išvada ar pažyma, išduota saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką „Natura 2000“ teritorijoje; jei pareiškėjas priklauso Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijai ar miško savininkų kooperatyvui, pateikiami įrodymo dokumentai.






Užsk. 1514



Publikuota: 2019-05-23 11:01:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai