|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Pats J. F. Kelkis teigė, kad savo „Nusidavimus“ jis laiko ne nauju periodiniu leidiniu, o anų 1823 ir 1824 metų išleistų „Nusidavimų Dievo karalystėje“ tęsiniu.Česlova VOSYLIENĖ
Tad seniausiu lietuvišku laikraščiu laikytinas ne „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, kuris pirmąkart buvo išleistas 1832 metais, o 1823 m. pasirodęs leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“, verstas iš vokiečių kalbos. Nė vienas laikraščio „Nusidavimai Dievo karalystėje“, N. F. Ostermejerio leisto Karaliaučiuje, egzempliorius iki šių dienų neišliko. Apie jį žinoma tik iš šaltinių. Manoma, jog leidinys buvo 16 puslapių apimties, mėnesinis. Rašė apie evangelikų misijų veiklą Afrikoje ir Azijoje, buvo straipsnių lietuviška tematika. „Nusidavimus Dievo karalystėje“ spausdino Johano Heinricho Posto spaustuvė Tilžėje 300–500 egz. tiražu. Laikraštis buvo skirtas religijai propaguoti ir padėjo Prūsijos lietuviams neužmiršti gimtosios kalbos. Šaltinius, patvirtinančius egzistavusį ankstesnį leidinį, būdamas emigracijoje aptiko kultūros istorikas Vaclovas Biržiška. Jis surado ir pirmąjį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ numerį, neturėtą nė vienoje Lietuvos bibliotekų. Įvadiniame leidinio straipsnyje J. F. Kelkis, aiškindamas savo laikraščio atsiradimo aplinkybes, rašo: „Jau ir Lietuwninkams dwejos knygeles tu „Nusidawimu Diewa karalysteje“ iszdrukawotos, wienos mete 1823 m., o antroses mete potam.“ Toliau J. F. Kelkis pasakoja, kad savo „Nusidavimus“ jis laiko ne nauju periodiniu leidiniu, o anų 1823 ir 1824 metų išleistų „Nusidavimų Dievo karalystėje“ tęsiniu. Atsakymą taip pat pateikia Tilžėje leistas lietuviškas protestantų laikraštis „Sweczias“, kuris 1923 m. rašo, kad lietuviams skirtą laikraštį jų kalba leisti bandė ir protestantų kunigas N. F. Ostermejeris iš Kalnėnų. Tėvo kiek pamokytas, o vėliau Karaliaučiaus universitete teologiją baigęs N. F. Ostermejeris mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje, Elbingoje, Kintuose, Kretingalėje. 1846 m. N. F. Ostermejeris dalyvavo Ragainėje vykusioje konferencijoje, kurioje buvo aptariami vokiečių-lietuvių kalbų žodyno reikalai. N. F. Ostermejerio vardo iškėlimas nė kiek nesumenkina svarios J. F. Kelkio veiklos. Tiesiog lietuviškos periodinės spaudos atsiradimo datą kiek paankstina – nukelia į 1823 metus. Publikuota: 2019-05-21 14:59:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|