„Santaka“ / Pirmasis lietuviškas laikraštis leistas beveik dešimtmečiu anksčiau / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Pats J. F. Kelkis teigė, kad savo „Nusidavimus“ jis laiko ne nauju periodiniu leidiniu, o anų 1823 ir 1824 metų išleistų „Nusidavimų Dievo karalystėje“ tęsiniu.

Pirmasis lietuviškas laikraštis leistas beveik dešimtmečiu anksčiau

Česlova VOSYLIENĖ


Ko gero, ne visi žino, kad atsiradus papildomų šaltinių išaiškėjo, jog pirmojo lietuviško laikraščio leidėju reikėtų laikyti ne Mažosios Lietuvos pedagogą Johaną Ferdinandą Kelkį (1801–1877), o Natanielį Frydrichą Ostermejerį (1784–1846).



Tad seniausiu lietuvišku laikraščiu laikytinas ne „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“, kuris pirmąkart buvo išleistas 1832 metais, o 1823 m. pasirodęs leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“, verstas iš vokiečių kalbos.

Nė vienas laikraščio „Nusidavimai Dievo karalystėje“, N. F. Ostermejerio leisto Karaliaučiuje, egzempliorius iki šių dienų neišliko. Apie jį žinoma tik iš šaltinių. Manoma, jog leidinys buvo 16 puslapių apimties, mėnesinis. Rašė apie evangelikų misijų veiklą Afrikoje ir Azijoje, buvo straipsnių lietuviška tematika. „Nusidavimus Dievo karalystėje“ spausdino Johano Heinricho Posto spaustuvė Tilžėje 300–500 egz. tiražu. Laikraštis buvo skirtas religijai propaguoti ir padėjo Prūsijos lietuviams neužmiršti gimtosios kalbos.


Šaltinius, patvirtinančius egzistavusį ankstesnį leidinį, būdamas emigracijoje aptiko kultūros istorikas Vaclovas Biržiška. Jis surado ir pirmąjį „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ numerį, neturėtą nė vienoje Lietuvos bibliotekų. Įvadiniame leidinio straipsnyje J. F. Kelkis, aiškindamas savo laikraščio atsiradimo aplinkybes, rašo: „Jau ir Lietuwninkams dwejos knygeles tu „Nusidawimu Diewa karalysteje“ iszdrukawotos, wienos mete 1823 m., o antroses mete potam.“

Toliau J. F. Kelkis pasakoja, kad savo „Nusidavimus“ jis laiko ne nauju periodiniu leidiniu, o anų 1823 ir 1824 metų išleistų „Nusidavimų Dievo karalystėje“ tęsiniu.

Atsakymą taip pat pateikia Tilžėje leistas lietuviškas protestantų laikraštis „Sweczias“, kuris 1923 m. rašo, kad lietuviams skirtą laikraštį jų kalba leisti bandė ir protestantų kunigas N. F. Ostermejeris iš Kalnėnų.

Tėvo kiek pamokytas, o vėliau Karaliaučiaus universitete teologiją baigęs N. F. Ostermejeris mokytojavo Karaliaučiaus Lebo (Loeberichto) mokykloje, Elbingoje, Kintuose, Kretingalėje.

1846 m. N. F. Ostermejeris dalyvavo Ragainėje vykusioje konferencijoje, kurioje buvo aptariami vokiečių-lietuvių kalbų žodyno reikalai.


N. F. Ostermejerio vardo iškėlimas nė kiek nesumenkina svarios J. F. Kelkio veiklos. Tiesiog lietuviškos periodinės spaudos atsiradimo datą kiek paankstina – nukelia į 1823 metus.











Publikuota: 2019-05-21 14:59:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai