„Santaka“ / Paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  



Paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą


Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą.

Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma, prekybos tinklas „Rimi“ inicijavo apklausą. Joje sudalyvavo apie 6 tūkst. pirkėjų, kurie padėjo iš dalies įvertinti problemos mastą Lietuvoje.

Maisto švaistymas ir globalios problemos

Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto produktų išmesti vos tik pasibaigus galiojimui ar kiek suprastėjus išvaizdai, juos būtų galima tinkamai paruošti patiekalams ar tikslingiau panaudoti ir su maisto nepritekliumi susidurinčiais žmonėmis. Pakitusi produktų išvaizda dar nereiškia, kad jie nebetinkami vartoti. Maisto švaistymas – tai didelė problema, kurią sprendžiant būtų galima ne tik prisidėti prie alkstančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo, bet ir klimato kaitos pokyčių mažinimo.

Išmetamas maistas turi įtakos ne tik alkstančių gyvenimams, bet atlieka vaidmenį ir klimato kaitoje. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis visame pasaulyje lygus visos Europos CO2 emisijai. Tad maisto švaistymo mažinimas gali prisidėti net prie dviejų rimtų problemų sprendimo.


Likučius išmeta ir dėl valgymo kitur, ir nusibodus

Lietuvoje žmonėms kartkartėmis tenka išmesti maistą ne tik švenčių metu. Prekybos tinklo „Rimi“ atlikta pirkėjų apklausa atskleidė, kad net 49 proc. apklaustųjų maistą išmeta dėl to, kad tiesiog nespėja laiku jo suvartoti. Likusi respondentų grupė teigė, kad neišmeta jokio maisto. Apklausa įvyko 2019 metų balandžio mėnesį, kurioje sudalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.

„Tai rodo, kad dalis žmonių sėkmingai planuoja savo pirkinius ir laikosi tam tikro mitybos plano, kuris padeda nešvaistyti maisto. Vis dėlto net pusė visų apklaustųjų pripažįsta, kad jiems to padaryti nepavyksta ir dalį maisto jiems tenka išmesti, o tai lemia visų pirma informacijos ir planavimo įgūdžių stoka. Nemažai žmonių dar iki galo nežino skirtumų tarp žymėjimo ant produktų „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“, taip pat neretai nepelnytai nurašomos kreivesnės, dėl stovėjimo kiek apvytusios daržovės, dėmėti vaisiai, nors tai dar nereiškia, kad dėl to jų skoninės savybės ar kokybė yra prastesnės“, – sako „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė.


Tik nedidelė dalis, tai yra 6 proc.apklausoje dalyvavusių žmonių paatviravo, kad maistą išmeta dėl neplanuotų valgymų ne namuose. O 4 proc. apklaustųjų maisto likučius išmeta, nes jie nusibosta.

Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą

Tam, kad nespėto suvartoti maisto netektų išmesti, atkreipkite dėmesį į kelias svarbias detales. Jos gali padėti ilgiau išlaikyti maistą šviežią, atsakingiau planuoti pirkinius ir taip sumažinti nereikalingas išlaidas.

Daugelis žmonių nespėja laiku suvartoti produktų ir todėl, kad nežino, kaip tinkamai juos laikyti. Neteisingas jų išdėliojimas šaldytuve gali sukelti ir ankstyvą sunokimą bei pernokimą, dėl ko produktai atsiduria šiukšlių dėžėje. Pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, česnakai, agurkai ir svogūnai neturėtų būti laikomi šaldytuve – šiuos produktus reikėtų laikyti kambario temperatūroje.

Atkreipkite dėmesį į bananus, avokadus, pomidorus, persikus, kriaušes, svogūnus – nokdami jie, kaip ir dauguma vaisių, išskiria etileno dujas, kurios skatina šį procesą. Kad išvengtumėte ankstyvo gedimo, tokius maisto produktus laikykite toliau nuo etilenui jautrių produktų, pavyzdžiui, bulvių, obuolių, lapinių žalumynų, uogų ir pipirų.


Didžiuosius savaitės apsipirkimus rekomenduojama papildyti keliais mažesniais apsilankymais parduotuvėje iškart suvartojamiems produktams įsigyti. Tokiu būdu šviežių daržovių ar įvairesnių produktų namuose turėsite tiek, kiek spėsite suvartoti laiku.Nors didelės produktų pakuotės turėtų būti patogesnės, pastebėta, kad neretai jų taip pat nespėjama suvartoti laiku. Todėl rekomenduojama didesniais kiekiais įsigyti tuos produktus, kurie galėtų būti sunaudojami per ilgesnį laiko tarpą ir nesugestų. Tam geriausiai tinka kruopos, sandėliuojamos daržovės ir kiti ilgai stovintys produktai.



Publikuota: 2019-05-13 13:16:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai