„Santaka“ / Nuo gamtos sąlygų priklausomas žemės ūkis patiria vis daugiau žalų / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 5,85 a sodo sklypą Vijoklių g. 11, Vilkaviškyje (įvažiavimas iš Lobiškių g., atlikti kadastriniai matavimai). Tel. 8 600 61 776.
Galioja iki: 2019-10-17 11:43:55

Reikalinga siuvėja dirbti visą darbo dieną (siūti užuolaidas). Tel. 8 652 03 388.
Galioja iki: 2019-10-17 13:09:12

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, prie kelio yra elektros įvadas, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdos sklypą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimai 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kart), nedidelį kiekį pašarinių runkelių. Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-10-18 14:19:24

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Nuo gamtos sąlygų priklausomas žemės ūkis patiria vis daugiau žalų

Balandį Lietuvos kaimus nusiaubusi gaisrų banga šalies žemdirbių nepaskatino aktyviau rūpintis savo turto saugumu.

Draudikų teigimu, nors išmokos už gamtos ir kitų veiksnių sukeltas nelaimes žemės ūkyje sparčiai auga, tai netampa postūmiu masiškiau drausti žemės ūkio techniką bei gyvulius.

„Pernai, kai vasarą paženklino stichinė sausra, žemdirbiams atlyginome 50 proc. daugiau žalų nei užpernai. Šių metų balandis taip pat buvo karštas – tai ne tik apčiuopiamai paankstino augalų vegetacijos pradžią, bet ir išsausino dirvą, pievas bei miškus, smarkiai išaugindamas gaisringumą. Ugnis žemdirbiams padaro didžiausią žalą, nes įsižiebusi kibirkštis be gailesčio praryja techniką bei pastatus su ūkiniais gyvuliais“, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Žemdirbiams už specialią ūkio techniką ir gyvulius BTA 2018 metais išmokėjo beveik 718 tūkst. eurų – 50 proc. daugiau nei 2017 metais.

Draustumas žemės ūkyje – žemas

Nuo oro sąlygų priklausomi žemdirbiai vis dar neskuba draustis, ypač jei to nereikalauja Europos Sąjungos paramos davėjai ar baigiasi įsipareigojimai pastariesiems.

„Deja, žemės ūkis kaip nesidraudė taip nesidraudžia, čia vis dar beprotiškai žema draudimo skvarba. Matome, kad vienas po kito ūkininkai vėl ir vėl susiduria su problemomis: nukenčia tai gyvuliai, tai pastatai, bet vis tiek dauguma žemdirbių nėra apsidraudę. Didžiuliai nuostoliai ir nepaprastos oro sąlygos dar labiau apsunkina ir taip nelengvą ūkininkų situaciją“, – sako M. K. Goliančikas.

Lietuvoje dirbama beveik pusė visos žemės. Lietuvos žemės fondo duomenimis, šių metų pradžioje didžiąją dalį 3, 405 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų užėmė ariamoji žemė (2, 99 mln. hektarų), likusią dalį – sodai, pievos bei natūralios ganyklos.

Labiausiai saugoma technika
gyvulių draudimas žemės ūkio segmente vis dar yra labiau išimtis, o ne taisyklė.


Europos Sąjungos investicijos leido atnaujinti gerą pusę žemės ūkio priemonių parko ir akivaizdu, kad žemdirbiai linkę ją saugoti bei tausoti. Žalų augimas susijęs ir su vis brangesnės bei efektyvesnės technikos eksploatavimu.

Pernai BTA vien pagal specialios technikos draudimo polisus padengė beveik 660 tūkst. eurų žalų – 56 proc. daugiau, palyginti su 2017-aisiais, nors įvykių skaičius teaugo 20 procentų.

„Kas antra žemės ūkio technikos žala susijusi su jos eksploatavimu darbo metu, o vidutinė žala siekia 2000 eurų. Didžiausios žalos patiriamos dėl ugnies, taip pat neretai technika ar jos detalės domina ir vagis. Iš tiesų, net viena sugedusi detalė gali ne tik brangiai kainuoti, bet ir sustabdyti neatidėliotinus darbus ūkyje bei patuštinti biudžetą“, – pastebi specialistas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika rodo, kad investuojant europines lėšas žemės ūkio technikos skaičius šalyje kasmet auga. Daugiausiai jos įregistruota Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Utenos ir Alytaus apskrityse.

Draudžiami ir egzotiniai gyvūnai

Draudikai pastebi, kad gyvulių draudimas vis dar nesulaukia deramo ūkininkų dėmesio.

„Apskritai galima pastebėti, kad žemdirbiai labiau linkę drausti techniką nei gyvulius. Iš kitos pusės, dabar draudžiamos ne tik karvių bandos, bet ir laikomi egzotiniai gyvūnai: bizonai, danieliai, elniai, lamos, alpakos“, – teigia M. E. Goliančikas.

Vis dėlto, pasak jos, gyvulių draudimas žemės ūkio segmente vis dar yra labiau išimtis, o ne taisyklė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekimu rajone norėtų rūpintis pati Savivaldybė
* Tėvynę mylinčiam mokytojui įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Dangaus asų dovana ekstremalams – stipriausių emocijų pliūpsnis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ko šiuo metu Jums labiausiai trūksta?
Sveikatos.
Darbo.
Pinigų.
Artimo žmogaus.
Poilsio.
Nieko netrūksta.



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas