|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Prezidento rinkimai / Referendumai 2019
|
|
|
Besirengiant balsuoti gegužės 12 d. referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, vienas labiausiai visuomenei rūpimų klausimų – jeigu referendume būtų leista išsaugoti pilietybę, kokią įtaką tai turėtų valstybės saugumui.
Pasak „Spinter Research“ atlikto tyrimo, klausimą „Ar pilietybę išlaikiusieji išliktų lojalūs Lietuvai?“, kaip labiausiai dominantį, nurodė net 43 procentai apklaustųjų. Vos keliais procentais mažiau – 39 procentai apklaustųjų domisi ir kitu su valstybės saugumu susijusiu klausimu – ar pilietybę išlaikę lietuviai išlaikytų ir pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Prisimenant vos prieš keletą metų įvykusią Rusijos agresiją Ukrainoje, toks klausimas atrodo mažų mažiausiai natūralus. Būtent abejonė dėl lojalumo tarptautinės grėsmės atveju buvo vienas svariausių argumentų, kodėl Estijos valstybė, 2013–2014 m. svarsčiusi dvigubos pilietybės klausimą, nusprendė jos neįteisinti. 2013 m., apsvarsčius visus už ir prieš, Latvijoje priimtas kitoks sprendimas – leisti pilietybę išsaugoti tiems Latvijos piliečiams, kurie yra įgiję kitos Europos Sąjungai, NATO ar Europos ekonominės erdvės susitarimui priklausančios šalies pilietybę.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje nemažą dalį nerimo ir sumaišties kelia ne visai aiškiai suvoktas referendumo tikslas. Referendumu bus siekiama ne įteisinti dvigubą pilietybę, o suteikti teisę pilietybę jau turintiems tautiečiams ją išsaugoti. Ši teisė būtų suteikiama tik tiems lietuviams, kurie Lietuvos teritoriją paliko po 1990 m. kovo 11 d. ir šiuo metu gyvena europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose – taigi Lietuvai draugiškose – šalyse bei svarsto galimybę įgyti ir jų pilietybę.
Kitaip tariant, jeigu referendume bus balsuota teigiamai, jokios kitos šalies, tarp jų ir Rusijos, pilietis negautų teisės įgyti ir Lietuvos pilietybę, o gyvenantys Lietuvos teritorijoje – įgyti dar kurios nors šalies pilietybę.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad asmenys, išsaugoję pilietybę, išsaugotų ir visas be išimties pareigas savo valstybei. Tai neabejotinai susiję ir su privalomąja karo tarnyba.
Šiuo metu Europos Sąjungoje pastebima dvigubos pilietybės įteisinimo tendencija. Yra net 22 valstybės, kurios siauriau ar plačiau pripažįsta dvigubą pilietybę. Tarp jų ir tokios šalys, kuriose gyvena daug mūsų tautiečių – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Airija, taip pat nedidelės šalys – Belgija, Kipras, Čekija, Latvija, Liuksemburgas ar Malta. 2018 m. gruodį sprendimą įteisinti daugybinę pilietybę priėmė ir Norvegija – ji nuo 1899 m. tai draudė.
Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt
Besirengiant balsuoti gegužės 12 d. referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, vienas labiausiai visuomenei rūpimų klausimų – jeigu referendume būtų leista išsaugoti pilietybę, kokią įtaką tai turėtų valstybės saugumui. |
Pasak „Spinter Research“ atlikto tyrimo, klausimą „Ar pilietybę išlaikiusieji išliktų lojalūs Lietuvai?“, kaip labiausiai dominantį, nurodė net 43 procentai apklaustųjų. Vos keliais procentais mažiau – 39 procentai apklaustųjų domisi ir kitu su valstybės saugumu susijusiu klausimu – ar pilietybę išlaikę lietuviai išlaikytų ir pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Prisimenant vos prieš keletą metų įvykusią Rusijos agresiją Ukrainoje, toks klausimas atrodo mažų mažiausiai natūralus. Būtent abejonė dėl lojalumo tarptautinės grėsmės atveju buvo vienas svariausių argumentų, kodėl Estijos valstybė, 2013–2014 m. svarsčiusi dvigubos pilietybės klausimą, nusprendė jos neįteisinti. 2013 m., apsvarsčius visus už ir prieš, Latvijoje priimtas kitoks sprendimas – leisti pilietybę išsaugoti tiems Latvijos piliečiams, kurie yra įgiję kitos Europos Sąjungai, NATO ar Europos ekonominės erdvės susitarimui priklausančios šalies pilietybę.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje nemažą dalį nerimo ir sumaišties kelia ne visai aiškiai suvoktas referendumo tikslas. Referendumu bus siekiama ne įteisinti dvigubą pilietybę, o suteikti teisę pilietybę jau turintiems tautiečiams ją išsaugoti. Ši teisė būtų suteikiama tik tiems lietuviams, kurie Lietuvos teritoriją paliko po 1990 m. kovo 11 d. ir šiuo metu gyvena europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose – taigi Lietuvai draugiškose – šalyse bei svarsto galimybę įgyti ir jų pilietybę.
Kitaip tariant, jeigu referendume bus balsuota teigiamai, jokios kitos šalies, tarp jų ir Rusijos, pilietis negautų teisės įgyti ir Lietuvos pilietybę, o gyvenantys Lietuvos teritorijoje – įgyti dar kurios nors šalies pilietybę.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad asmenys, išsaugoję pilietybę, išsaugotų ir visas be išimties pareigas savo valstybei. Tai neabejotinai susiję ir su privalomąja karo tarnyba.
Šiuo metu Europos Sąjungoje pastebima dvigubos pilietybės įteisinimo tendencija. Yra net 22 valstybės, kurios siauriau ar plačiau pripažįsta dvigubą pilietybę. Tarp jų ir tokios šalys, kuriose gyvena daug mūsų tautiečių – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Airija, taip pat nedidelės šalys – Belgija, Kipras, Čekija, Latvija, Liuksemburgas ar Malta. 2018 m. gruodį sprendimą įteisinti daugybinę pilietybę priėmė ir Norvegija – ji nuo 1899 m. tai draudė.
Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt
Publikuota: 2019-05-08 10:39:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|