|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Prezidento rinkimai / Referendumai 2019
|
|
|
Kuo skiriasi dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas? Nenumaldomai artėjant gegužės 12 d. vyksiančiam referendumui, tai – vienas esminių klausimų, kuris vis dar neduoda ramybės visuomenės nariams, turėsiantiems atiduoti savo balsą. Kas konkrečiai šiuo referendumu bus sprendžiama ir kas pasikeistų, jeigu dauguma nubalsuotų teigiamai?
Nors referendumo pavadinime aiškiai įvardyta, kad tai – referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, „Spinter research“ atlikto tyrimo išvados teigia, kad referendumas visuomenėje vis dar labiau tapatinamas su dvigubos pilietybės klausimu. Net 20 procentų apklaustųjų mano, kad dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas yra vienas ir tas pats klausimas, 52 procentai – kad tai labai panašūs klausimai. Vos 6 procentai referendumo formuluotę spontaniškai įvardijo kaip „LR pilietybės išsaugojimas“.
Kuo šie dalykai skiriasi ir kodėl skirtumas reikšmingas?
Vienas svarbiausių skirtumų yra tai, kad šiuo referendumu nebus siekiama įteisinti galimybės užsienio piliečiams įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Net ir nubalsavus teigiamai, užsienio šalių piliečiai negaus teisės ar lengvatos drauge įgyti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
Referendumo tikslas – suteikti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvažiavo po 1990 m. kovo 11 d., išlaikyti turimą Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tuo atveju, kai, gyvendami kitoje valstybėje, nuspręstų priimti ir tos valstybės pilietybę. Dar daugiau – ši teisė būtų suteikta tik tiems lietuviams, kurie drauge norėtų turėti Lietuvai draugiškų Vakarų Europos, JAV ir Kanados valstybių pilietybę.
Kitaip tariant, referendume sprendžiamas pilietybės išsaugojimo klausimas tiesiogiai liečia tuos mūsų tautiečius, kurie šiuo metu gyvena už Lietuvos teritorijos ribų. Statistikos duomenimis jų šiuo metu yra ne mažiau kaip pusė milijono.
Būtent dėl didelio emigrantų skaičiaus ir vis spartėjančių emigracijos tempų pilietybės išsaugojimo klausimas tampa be galo svarbus. Tai – jau ne kurios nors vienos piliečių grupės, tačiau valstybės reikšmės klausimas, lemsiantis Lietuvos, kaip piliečių bendruomenės, ateitį.
Referendumu priėmus pilietybės išsaugojimo teisę, tai taptų neabejotina galimybe sukurti veiksmingus teisinius ir politinius mechanizmus, kurie leistų išvykusiesiems palaikyti kuo glaudesnius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Lietuva, o galbūt ir paskatintų vieną dieną grįžti gyventi į Lietuvą, čia dirbti ir auginti vaikus bei anūkus.
Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt
Kuo skiriasi dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas? Nenumaldomai artėjant gegužės 12 d. vyksiančiam referendumui, tai – vienas esminių klausimų, kuris vis dar neduoda ramybės visuomenės nariams, turėsiantiems atiduoti savo balsą. Kas konkrečiai šiuo referendumu bus sprendžiama ir kas pasikeistų, jeigu dauguma nubalsuotų teigiamai? |
Nors referendumo pavadinime aiškiai įvardyta, kad tai – referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, „Spinter research“ atlikto tyrimo išvados teigia, kad referendumas visuomenėje vis dar labiau tapatinamas su dvigubos pilietybės klausimu. Net 20 procentų apklaustųjų mano, kad dviguba pilietybė ir pilietybės išsaugojimas yra vienas ir tas pats klausimas, 52 procentai – kad tai labai panašūs klausimai. Vos 6 procentai referendumo formuluotę spontaniškai įvardijo kaip „LR pilietybės išsaugojimas“.
Kuo šie dalykai skiriasi ir kodėl skirtumas reikšmingas?
Vienas svarbiausių skirtumų yra tai, kad šiuo referendumu nebus siekiama įteisinti galimybės užsienio piliečiams įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Net ir nubalsavus teigiamai, užsienio šalių piliečiai negaus teisės ar lengvatos drauge įgyti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
Referendumo tikslas – suteikti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvažiavo po 1990 m. kovo 11 d., išlaikyti turimą Lietuvos Respublikos pilietybę net ir tuo atveju, kai, gyvendami kitoje valstybėje, nuspręstų priimti ir tos valstybės pilietybę. Dar daugiau – ši teisė būtų suteikta tik tiems lietuviams, kurie drauge norėtų turėti Lietuvai draugiškų Vakarų Europos, JAV ir Kanados valstybių pilietybę.
Kitaip tariant, referendume sprendžiamas pilietybės išsaugojimo klausimas tiesiogiai liečia tuos mūsų tautiečius, kurie šiuo metu gyvena už Lietuvos teritorijos ribų. Statistikos duomenimis jų šiuo metu yra ne mažiau kaip pusė milijono.
Būtent dėl didelio emigrantų skaičiaus ir vis spartėjančių emigracijos tempų pilietybės išsaugojimo klausimas tampa be galo svarbus. Tai – jau ne kurios nors vienos piliečių grupės, tačiau valstybės reikšmės klausimas, lemsiantis Lietuvos, kaip piliečių bendruomenės, ateitį.
Referendumu priėmus pilietybės išsaugojimo teisę, tai taptų neabejotina galimybe sukurti veiksmingus teisinius ir politinius mechanizmus, kurie leistų išvykusiesiems palaikyti kuo glaudesnius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Lietuva, o galbūt ir paskatintų vieną dieną grįžti gyventi į Lietuvą, čia dirbti ir auginti vaikus bei anūkus.
Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt
Publikuota: 2019-05-06 14:22:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|