|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-01-18 09:05
Kartais ir dabar tenka išgirsti sakant: „Aš esu stipri moteris, geriantis vyras niekaip manęs neveikia“. Bet tai tokia pat saviapgaulė, kaip nerūkančiam, nuolatos būnančiam tarp rūkalių galvoti, kad jo sveikatai tabako dūmai nekenksmingi. Dešimt metų pragyvenau su geriančiu vyru. Paskutinieji dveji santuokos metai buvo tikras košmaras. Šiandien galiu dėkoti Dievui, kad nepadariau pačios didžiausios nuodėmės – žmogžudystės. Kaimynės išgirdusios, kad ruošiamės skirtis, nenorėjo tikėti – juk neteko girdėti jokių barnių. Vyras išgėrinėjo, dvejus metus niekur nedirbo, bet juk būna ir blogiau, kai moteris su vaikais turi slėptis, vyrui grįžus „su kvapeliu“. Ir nieko – gyvena. Aš pradėjau galvoti apie skyrybas ne dėl to, kad vyras gėrė daugiau nei kiti kaimo stipriosios lyties atstovai, net ne dėl to, kad teko jį išlaikyti, – juk moterys kantrios, išlaiko ligonius vyrus, kurie negali dirbti. Labiausiai pyktis apimdavo tuomet, kai nerasdavau vaiko batams užslėptų pinigėlių, kai pastebėdavau, jog dingo remontui nupirkta dažų skardinė ar jo mamos gimtadieniui skirta dovana, kurią rinkome abu drauge. Jau nekalbant apie tokias „smulkmenas“, kaip nusemti grūdai, nežinia kur išgaravę keli maišai bulvių ir pan. Po tokių „staigmenų“ pasijusdavau ypač silpna ir pažeminta, atrodydavo, jog galiu padaryti bet ką namų vagiui, kuris tuo metu gulėdavo nieko nejausdamas, palaimingai nugrimzdęs į girtą miegą. Atrodydavo, jog užtektų paimti kirvį ar duonriekį peilį ir viskam padaryti galą. Kas, kad lauktų kalėjimas, – galvodavau, jog ten jau negali būti blogiau. Vaikai būtų išvežti į vaikų namus, nes kas gi juos apsiimtų prižiūrėti. Bet gal net tenai jiems būtų geriau, nei gyventi su be laisvadienių dirbančia, nuolatos prastos nuotaikos mama bei vos ne kasdien geriančiu tėvu. Ten ir pavalgytų sočiau, ir rūbelius gražesnius gautų, ir žaislų daugiau turėtų... Nusprendžiau skirtis. Dėl visų šeimyninių bėdų kaltinau vien tik vyrą. Po skyrybų laukiau, kad ateis ramybė. Gyventi atskirai iš tiesų buvo lengviau. Atrodė, jog visos neigiamos emocijos pasiliko praeityje. Tačiau užaugo sūnus. Pradėjo su draugais savaitgaliais išlenkti taurelę. Ir grįžo mano pyktis. Vėl, kaip ir santuokos metais, pasijutau, kad tik aš viena žinau, kaip reikia tinkamai elgtis, grasindavau išpilti alų ar sidrą, liepdavau išeiti draugams. Labai bijojau, kad sūnus nepasektų tėvo pėdomis, o dar labiau – kad aš pati pradėsiu taip nekęsti savo vaiko, kaip kažkada nekenčiau jo tėvo. Taigi alkoholizmo sukelta liga niekur nedingo. Labai sunku pasijusti bejėgiam, kad negali valdyti savo gyvenimo. Prisimenu anoniminiams alkoholikams skirtoje literatūroje perskaitytą mintį, jog drauge su išgeriančiu šeimos nariu namuose apsigyvena nematomas dramblys. Jis nuolat auga, plečiasi, palikdamas vis mažiau ir mažiau vietos visiems šeimos nariams. Alkoholizmas paliečia ir iškreipia ne tik geriančiojo gyvenimą. Gydytis nuo alkoholizmo padarinių reikia ir alkoholikų artimiesiems. Čia nepadės medikamentai. Aš galvoju, kad sielos ramybę galima rasti nuolatos stiprinant savo dvasią, bendraujant su panašią patirtį įgijusiais žmonėmis, medituojant. Jei kas nors turite panašių bėdų, išdrįskite penktadieniais 18 val. apsilankyti Vilkaviškio parapijos namuose, kur vyksta Al-Anono draugijos susirinkimai. Sunkiausia yra pripažinti pačiam sau, kad jau negali suvaldyti jausmų ir žodžių, o dar vėliau – veiksmų. Galima pakeisti tik savo, bet ne geriančio artimo gyvenimą. Kai patys tapsime geresni, tai pajus ir su mumis gyvenantys žmonės. Tad kviečiu pasiryžti ir gyvenimą pradėti keisti nuo savęs. Violeta Al-Anono narių tikslas vienas – padėti sau ir alkoholikų šeimoms. Mes tai darome praktikuodami „Dvylikos žingsnių“ programą, priimdami naujus alkoholikų šeimos narius ir teikdami jiems pagalbą, taip pat rodydami supratimą ir padrąsindami pačius alkoholikus. Mus rasite Vilkaviškio parapijos salės patalpose. Telefonas pasiteirauti – (8 614) 05 899. Publikuota: 2007-01-18 09:05:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|