„Santaka“ / Baltijos šalių reklamos rinka augo 4,4 proc. / Tyrimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Tyrimas

Dalinkitės:  


Baltijos šalių reklamos rinka augo 4,4 proc.


2018 metais Baltijos šalių reklamos rinka, augo 4, 4 proc. ir buvo 305, 5 mln. eurų. Daugiausiai lėšų sugeneravo Lietuvos reklamos rinka – 116 mln. eurų. Tai parodė „Kantar“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta Baltijos šalių reklamos rinkos analizė.

„Reklamos rinkos pokytis ir tendencijos labai panašios visose Baltijos šalyse. Didžiausią biudžeto dalį atsiriekianti televizija augo tuo pačiu tempu kaip ir pernai – apie 3 procentus. Visose trijose šalyse labiausiai augo kino, lauko ir radijo reklamos rinkos dalys, panašią rinkos dalį užima banerinė interneto reklama“, – sakė duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovės „Kantar“ Reklamos monitoringo vadovė Lietuvoje Giedrė Juronienė.

Pagal reklamos investicijas gyventojui gerokai pirmauja estai

Bendrame Baltijos šalių reklamos rinkos pyrage, Lietuvos reklamos rinka užima didžiausią dalį, tačiau pagal vienam gyventojui tenkančias reklamos lėšas, jau daugelį metų pirmauja Estija. Čia vienam gyventojui skiriama 79, 1 euro reklamos investicijų, Latvijoje – 44, 1, Lietuvoje – kone perpus mažiau nei Estijoje, 41, 3 euro.


Daugiausia reklamos lėšų tenka TV

Pernai Baltijos šalyse daugiausia pinigų teko televizijai – 113, 2 mln. eurų arba 37 proc. viso biudžeto ir jis per metus paaugo dar trim procentais. Reklamos internete dalis taip pat augo ir buvo 20 proc. arba 61 mln. eurų.

„Reklamos rinka Lietuvoje per metus ūgtelėjo 4, 3 proc. – beveik tiek pat, kiek Baltijos šalių vidurkis. Tai buvo spartesnis augimas nei Estijoje (ten 3, 1 proc.), bet gerokai mažesnis nei Latvijoje (6, 1 proc.)”, – duomenis analizavo G.Juronienė.

Lauko reklamos investicijos pernai buvo 38, 9 mln. eurų ir augo 11, 9 proc. – tai sparčiausias augimas neskaitant kino reklamos. Radijo reklamai skirtos lėšos pernai paaugo įspūdingai – 8, 8 proc., šiai sričiai buvo skirta 33, 2 mln. eurų.

Reklama laikraščiuose ėmė didėti

Reklamos laikraščiuose dalis sudarė 9, 5 proc. arba 28, 9 mln. eurų ir pernai po kelerių metų stagnacijos pamažu pradėjo didėti. Reklama žurnaluose, mažėdama 6, 6 proc., sudarė 18 mln. eurų – mažėjimą lėmė daugiausia Lietuvos ir Estijos rinkos, mat Latvijoje šis segmentas šiek tiek augo. Reklamos kino teatruose rinka matuojama Lietuvoje ir Latvijoje, sugeneravo sąlyginai nedaug – 2, 1 mln. eurų (0, 7 proc. rinkos), tačiau per metus augo itin sparčiai – 41, 2 proc.


Lauko reklamos, radijo reklamos ir reklamos žurnaluose dalys sudarė atitinkamai 12, 7 proc., 10, 9 proc. ir 5, 9 proc. visos rinkos.

2018 metų Baltijos šalių reklamos analizei duomenis pateikė duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovės „Kantar“ Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, taip pat Latvijos reklamos asociacija.



Publikuota: 2019-04-30 10:45:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai