|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-01-18 09:01
Žemės tvarkymo departamento vadovė I.Kneizevičienė ir Marijampolės apskrities viršininkas A.Mitrulevičius pateikė regiono žemės grąžinimo situacijos analizę.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Pasak apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, procesas užsitęsė labai ilgai – grąžinant žemę dirbama jau keturiolika metų. Per tą laiką kaitaliojosi įstatymai, Vyriausybės nutarimai. Tai irgi pristabdė procesą. Vyriausybė šiais metais numačiusi šį darbą užbaigti. – Mano nuomone, žemė neturėjo virsti kilnojamuoju turtu. Ją reikėjo grąžinti toje vietoje, kur ji turėta anksčiau, – sakė apskrities viršininkas. – Toks kilnojimas atnešė daug painiavos. Grąžinimas keliems pretendentams taip pat neišėjo į gera, todėl šiandien mes turime daug suskaidytų mažų ir vidutinių ūkių. Viršininkas sakė, kad be reikalo buvo dalijami trihektariai visiems, gyvenantiems kaime. Ne visi norėjo tą žemę dirbti. Pasekmės jaučiamos po šiai dienai. Yra žmonių, kuriems žemė paskirta, bet jie neatsiliepia, užtat dalijimo darbai ir nesibaigia. Nors būta daug problemų, visgi tarp apskričių Marijampolė su šia užduotimi susitvarkė pirmoji. Beliko tik tie, kuriems jų žemė turbūt nelabai rūpi, kiti neapsisprendžia, kokia forma norėtų atgauti nuosavybę. Kai kurie žmonės išvykę į užsienį. Pasak A.Mitrulevičiaus, neblogus rezultatus lėmė tai, jog Marijampolės apskritis yra žemdirbių regionas. Daug reikšmės tam turėjo ir nuoseklus žemėtvarkos tarnybų darbas, kurį nuo pat pradžių kuravo Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė. Ne visi žmonės liko patenkinti. Anot apskrities viršininko, galėjo būti ir klaidų, bet viską stengtasi ištaisyti. – Ta pusė procento, kur liko, be abejo, bus sunkiausias etapas, – sakė A.Mitrulevičius. – Į likusį plotą nuosavybės atkūrimas truks ilgai. Daug kas kviečiami neatvyksta, paveldėtojai mirę, o jų artimieji nežino, kad velionis turėjo teisę į žemę. Kiti dėl subjektyvių priežasčių nesutinka su grąžinamo sklypo ribomis, savininkų turėtoji žemė yra valstybės išperkama (vadinasi, toje vietoje negrąžinama), o kito būdo jie nenori rinktis. Į šitą pusę procento įskaičiuojama ir ta žemė, kurią reikia grąžinti pagal tik šiuo metu pateikiamas išvadas apie nuosavybės teisę. Jei jų iš kitų apskričių dar bus pateikta, plotas, į kurį teks atkurti nuosavybės teises, savaime didės. Taigi procesas galutinai ir nesibaigia. Pasak I.Kneizevičienės, už apskrityje turėtą žemę piniginės kompensacijos apskaičiuotos daugiau nei dešimčiai tūkstančių piliečių. Joms išmokėti priskaičiuota suma – bemaž 124 milijonai litų. Šiuo metu išmokėta 76 procentai visos sumos. Įstatymo nustatyta tvarka tam tikrai grupei asmenų iki šių metų pradžios jau išmokėtos visos kompensacijos. Viskas sumokėta ir piliečiams, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą ligų sąrašą. Kol kas šalyje diskutuojama, ar verta tęsti laisvos valstybės žemės pardavimą ir net konsolidacijos projektų rengimą, nes kai kuriose apskrityse nėra tiek žemių, kiek norima atkurti nuosavybės teisėmis. Kai kurie pretendentai į žemę gali pageidauti gauti jos ir mūsų apskrityje. Viskas priklauso nuo išvadų pateikimo. Jei jos būtų atsiųstos anksčiau, sklypai, skirti grąžinimui, jau būtų suprojektuoti. Prašymus pirkti laisvą valstybės žemę pateikė beveik 3750 asmenų trisdešimties tūkstančių hektarų plote. Beveik vienuolikoje tūkstančių hektarų plote sklypai jau suprojektuoti. Daugiausiai tai nedideli plotai, kuriuos ūkininkai nori prijungti prie jau turimų. Daugeliu atvejų žemdirbiai tuos sklypus nuomojasi, jie yra įtraukti į deklaruojamų pasėlių plotus ir žemėnaudą, kuri apskaityta projektuose, pateiktuose lėšoms iš ES gauti. Pasak I.Kneizevičienės, sustabdžius valstybės žemės pirkimą būtų sutrukdytas žemės rinkos ir racionalaus ūkio formavimas. Suprantama, kad nuosavybės atkūrimas negali būti ginčijamas, tačiau daugeliu atvejų šiuo metu likusią žemę Marijampolės apskrityje gautų piliečiai, kurie gyvena kitur ir nuosavybę turėjo kitose vietovėse. Tuo tarpu ūkius stambinti nori vietiniai ūkininkai. I.Kneizevičienės nuomone, tarp šių dviejų interesų grupių kompromiso reikėtų ieškoti labai apgalvotai. Departamento direktorė sakė, kad žemę ypač sudėtinga grąžinti, kai išvados pateikiamos po vieną. Ir valstybei, ir projekto rengėjui tai labai nuostolinga. Laukti, kol projektų susikaups daugiau, nepriimtina žmonėms. Dėl sunkaus ir prastai apmokamo darbo projektų rengėjų mažėja, sunku surasti tinkamos kvalifikacijos specialistų, tad pabaigti darbus darosi vis sudėtingiau. Paklaustas, kokia padėtis Vilkaviškio rajone, A.Mitrulevičius sakė, kad čia iškilo ypač daug problemų ir dėl pačių žmonių neapsisprendimo, ir dėl projektuotojų kaitos. Kai kurie vilkaviškiečiai net ir užmiršę, kad rajono Savivaldybės tarybos sprendimu jiems paskirta žemė. Šiuo metu rajone grąžinta 99,27 procentai atkurtos žemės. Patenkinta apie 14 tūkstančių prašymų ir išdalyta žemės 82 tūkst. hektarų plote. Iš viso apskrities žemėtvarkos specialistai per keturiolika metų „išklampojo“ daugiau nei 266 tūkstančius hektarų žemės. Kasmet vidutiniškai gaunama apie 300 piliečių skundų. Iš Europos Sąjungos finansuojama žemės konsolidacija turėtų būti baigta iki kitų metų liepos 1 dienos, vėliau tektų verstis savomis lėšomis. Tad proceso stabdymas būtų ypač neparankus. Publikuota: 2007-01-18 09:01:13 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|