|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-18 09:01
|
|
|
Žemės tvarkymo departamento vadovė I.Kneizevičienė ir Marijampolės apskrities viršininkas A.Mitrulevičius pateikė regiono žemės grąžinimo situacijos analizę.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Marijampolės apskritis, pirmoji iš dešimties, jau baigia atkurti nuosavybės teises į žemę. Šiuo metu grąžinta 99,4 procentai plotų jų teisėtiems savininkams. Iš esmės būtų galima pradėti valstybės žemės pardavimą ir žemių konsolidaciją, bet kai kurios detalės ir atgarsiai iš sostinės kelia nerimą. Dėl kitų apskričių keblios situacijos gali būti priimti sprendimai, kurie pristabdys Marijampolės regiono vystymąsi.
Kaitaliojo įstatymus
Pasak apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, procesas užsitęsė labai ilgai – grąžinant žemę dirbama jau keturiolika metų. Per tą laiką kaitaliojosi įstatymai, Vyriausybės nutarimai. Tai irgi pristabdė procesą. Vyriausybė šiais metais numačiusi šį darbą užbaigti.
– Mano nuomone, žemė neturėjo virsti kilnojamuoju turtu. Ją reikėjo grąžinti toje vietoje, kur ji turėta anksčiau, – sakė apskrities viršininkas. – Toks kilnojimas atnešė daug painiavos. Grąžinimas keliems pretendentams taip pat neišėjo į gera, todėl šiandien mes turime daug suskaidytų mažų ir vidutinių ūkių.
Pretendentai neatsiliepia
Viršininkas sakė, kad be reikalo buvo dalijami trihektariai visiems, gyvenantiems kaime. Ne visi norėjo tą žemę dirbti. Pasekmės jaučiamos po šiai dienai. Yra žmonių, kuriems žemė paskirta, bet jie neatsiliepia, užtat dalijimo darbai ir nesibaigia.
Nors būta daug problemų, visgi tarp apskričių Marijampolė su šia užduotimi susitvarkė pirmoji. Beliko tik tie, kuriems jų žemė turbūt nelabai rūpi, kiti neapsisprendžia, kokia forma norėtų atgauti nuosavybę. Kai kurie žmonės išvykę į užsienį.
Pripažįsta klaidas
Pasak A.Mitrulevičiaus, neblogus rezultatus lėmė tai, jog Marijampolės apskritis yra žemdirbių regionas. Daug reikšmės tam turėjo ir nuoseklus žemėtvarkos tarnybų darbas, kurį nuo pat pradžių kuravo Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė.
Ne visi žmonės liko patenkinti. Anot apskrities viršininko, galėjo būti ir klaidų, bet viską stengtasi ištaisyti.
Liko sunkiausias darbas
– Ta pusė procento, kur liko, be abejo, bus sunkiausias etapas, – sakė A.Mitrulevičius. – Į likusį plotą nuosavybės atkūrimas truks ilgai. Daug kas kviečiami neatvyksta, paveldėtojai mirę, o jų artimieji nežino, kad velionis turėjo teisę į žemę. Kiti dėl subjektyvių priežasčių nesutinka su grąžinamo sklypo ribomis, savininkų turėtoji žemė yra valstybės išperkama (vadinasi, toje vietoje negrąžinama), o kito būdo jie nenori rinktis. Į šitą pusę procento įskaičiuojama ir ta žemė, kurią reikia grąžinti pagal tik šiuo metu pateikiamas išvadas apie nuosavybės teisę. Jei jų iš kitų apskričių dar bus pateikta, plotas, į kurį teks atkurti nuosavybės teises, savaime didės. Taigi procesas galutinai ir nesibaigia.
Išmokėtos kompensacijos
Pasak I.Kneizevičienės, už apskrityje turėtą žemę piniginės kompensacijos apskaičiuotos daugiau nei dešimčiai tūkstančių piliečių. Joms išmokėti priskaičiuota suma – bemaž 124 milijonai litų. Šiuo metu išmokėta 76 procentai visos sumos. Įstatymo nustatyta tvarka tam tikrai grupei asmenų iki šių metų pradžios jau išmokėtos visos kompensacijos. Viskas sumokėta ir piliečiams, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą ligų sąrašą.
Perkels iš kitur
Kol kas šalyje diskutuojama, ar verta tęsti laisvos valstybės žemės pardavimą ir net konsolidacijos projektų rengimą, nes kai kuriose apskrityse nėra tiek žemių, kiek norima atkurti nuosavybės teisėmis. Kai kurie pretendentai į žemę gali pageidauti gauti jos ir mūsų apskrityje. Viskas priklauso nuo išvadų pateikimo. Jei jos būtų atsiųstos anksčiau, sklypai, skirti grąžinimui, jau būtų suprojektuoti.
Prašymus pirkti laisvą valstybės žemę pateikė beveik 3750 asmenų trisdešimties tūkstančių hektarų plote. Beveik vienuolikoje tūkstančių hektarų plote sklypai jau suprojektuoti. Daugiausiai tai nedideli plotai, kuriuos ūkininkai nori prijungti prie jau turimų. Daugeliu atvejų žemdirbiai tuos sklypus nuomojasi, jie yra įtraukti į deklaruojamų pasėlių plotus ir žemėnaudą, kuri apskaityta projektuose, pateiktuose lėšoms iš ES gauti. Pasak I.Kneizevičienės, sustabdžius valstybės žemės pirkimą būtų sutrukdytas žemės rinkos ir racionalaus ūkio formavimas.
Kentės vietiniai
Suprantama, kad nuosavybės atkūrimas negali būti ginčijamas, tačiau daugeliu atvejų šiuo metu likusią žemę Marijampolės apskrityje gautų piliečiai, kurie gyvena kitur ir nuosavybę turėjo kitose vietovėse.
Tuo tarpu ūkius stambinti nori vietiniai ūkininkai. I.Kneizevičienės nuomone, tarp šių dviejų interesų grupių kompromiso reikėtų ieškoti labai apgalvotai.
Mažėja projektuotojų
Departamento direktorė sakė, kad žemę ypač sudėtinga grąžinti, kai išvados pateikiamos po vieną. Ir valstybei, ir projekto rengėjui tai labai nuostolinga. Laukti, kol projektų susikaups daugiau, nepriimtina žmonėms. Dėl sunkaus ir prastai apmokamo darbo projektų rengėjų mažėja, sunku surasti tinkamos kvalifikacijos specialistų, tad pabaigti darbus darosi vis sudėtingiau.
Pamiršo žemę
Paklaustas, kokia padėtis Vilkaviškio rajone, A.Mitrulevičius sakė, kad čia iškilo ypač daug problemų ir dėl pačių žmonių neapsisprendimo, ir dėl projektuotojų kaitos. Kai kurie vilkaviškiečiai net ir užmiršę, kad rajono Savivaldybės tarybos sprendimu jiems paskirta žemė. Šiuo metu rajone grąžinta 99,27 procentai atkurtos žemės. Patenkinta apie 14 tūkstančių prašymų ir išdalyta žemės 82 tūkst. hektarų plote.
Stabdymas neparankus
Iš viso apskrities žemėtvarkos specialistai per keturiolika metų „išklampojo“ daugiau nei 266 tūkstančius hektarų žemės. Kasmet vidutiniškai gaunama apie 300 piliečių skundų.
Iš Europos Sąjungos finansuojama žemės konsolidacija turėtų būti baigta iki kitų metų liepos 1 dienos, vėliau tektų verstis savomis lėšomis. Tad proceso stabdymas būtų ypač neparankus.
Marijampolės apskritis, pirmoji iš dešimties, jau baigia atkurti nuosavybės teises į žemę. Šiuo metu grąžinta 99,4 procentai plotų jų teisėtiems savininkams. Iš esmės būtų galima pradėti valstybės žemės pardavimą ir žemių konsolidaciją, bet kai kurios detalės ir atgarsiai iš sostinės kelia nerimą. Dėl kitų apskričių keblios situacijos gali būti priimti sprendimai, kurie pristabdys Marijampolės regiono vystymąsi. |
Pasak apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, procesas užsitęsė labai ilgai – grąžinant žemę dirbama jau keturiolika metų. Per tą laiką kaitaliojosi įstatymai, Vyriausybės nutarimai. Tai irgi pristabdė procesą. Vyriausybė šiais metais numačiusi šį darbą užbaigti.
– Mano nuomone, žemė neturėjo virsti kilnojamuoju turtu. Ją reikėjo grąžinti toje vietoje, kur ji turėta anksčiau, – sakė apskrities viršininkas. – Toks kilnojimas atnešė daug painiavos. Grąžinimas keliems pretendentams taip pat neišėjo į gera, todėl šiandien mes turime daug suskaidytų mažų ir vidutinių ūkių.
Viršininkas sakė, kad be reikalo buvo dalijami trihektariai visiems, gyvenantiems kaime. Ne visi norėjo tą žemę dirbti. Pasekmės jaučiamos po šiai dienai. Yra žmonių, kuriems žemė paskirta, bet jie neatsiliepia, užtat dalijimo darbai ir nesibaigia.
Nors būta daug problemų, visgi tarp apskričių Marijampolė su šia užduotimi susitvarkė pirmoji. Beliko tik tie, kuriems jų žemė turbūt nelabai rūpi, kiti neapsisprendžia, kokia forma norėtų atgauti nuosavybę. Kai kurie žmonės išvykę į užsienį.
Pasak A.Mitrulevičiaus, neblogus rezultatus lėmė tai, jog Marijampolės apskritis yra žemdirbių regionas. Daug reikšmės tam turėjo ir nuoseklus žemėtvarkos tarnybų darbas, kurį nuo pat pradžių kuravo Žemės tvarkymo departamento direktorė Irena Kneizevičienė.
Ne visi žmonės liko patenkinti. Anot apskrities viršininko, galėjo būti ir klaidų, bet viską stengtasi ištaisyti.
– Ta pusė procento, kur liko, be abejo, bus sunkiausias etapas, – sakė A.Mitrulevičius. – Į likusį plotą nuosavybės atkūrimas truks ilgai. Daug kas kviečiami neatvyksta, paveldėtojai mirę, o jų artimieji nežino, kad velionis turėjo teisę į žemę. Kiti dėl subjektyvių priežasčių nesutinka su grąžinamo sklypo ribomis, savininkų turėtoji žemė yra valstybės išperkama (vadinasi, toje vietoje negrąžinama), o kito būdo jie nenori rinktis. Į šitą pusę procento įskaičiuojama ir ta žemė, kurią reikia grąžinti pagal tik šiuo metu pateikiamas išvadas apie nuosavybės teisę. Jei jų iš kitų apskričių dar bus pateikta, plotas, į kurį teks atkurti nuosavybės teises, savaime didės. Taigi procesas galutinai ir nesibaigia.
Pasak I.Kneizevičienės, už apskrityje turėtą žemę piniginės kompensacijos apskaičiuotos daugiau nei dešimčiai tūkstančių piliečių. Joms išmokėti priskaičiuota suma – bemaž 124 milijonai litų. Šiuo metu išmokėta 76 procentai visos sumos. Įstatymo nustatyta tvarka tam tikrai grupei asmenų iki šių metų pradžios jau išmokėtos visos kompensacijos. Viskas sumokėta ir piliečiams, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą ligų sąrašą.
Kol kas šalyje diskutuojama, ar verta tęsti laisvos valstybės žemės pardavimą ir net konsolidacijos projektų rengimą, nes kai kuriose apskrityse nėra tiek žemių, kiek norima atkurti nuosavybės teisėmis. Kai kurie pretendentai į žemę gali pageidauti gauti jos ir mūsų apskrityje. Viskas priklauso nuo išvadų pateikimo. Jei jos būtų atsiųstos anksčiau, sklypai, skirti grąžinimui, jau būtų suprojektuoti.
Prašymus pirkti laisvą valstybės žemę pateikė beveik 3750 asmenų trisdešimties tūkstančių hektarų plote. Beveik vienuolikoje tūkstančių hektarų plote sklypai jau suprojektuoti. Daugiausiai tai nedideli plotai, kuriuos ūkininkai nori prijungti prie jau turimų. Daugeliu atvejų žemdirbiai tuos sklypus nuomojasi, jie yra įtraukti į deklaruojamų pasėlių plotus ir žemėnaudą, kuri apskaityta projektuose, pateiktuose lėšoms iš ES gauti. Pasak I.Kneizevičienės, sustabdžius valstybės žemės pirkimą būtų sutrukdytas žemės rinkos ir racionalaus ūkio formavimas.
Suprantama, kad nuosavybės atkūrimas negali būti ginčijamas, tačiau daugeliu atvejų šiuo metu likusią žemę Marijampolės apskrityje gautų piliečiai, kurie gyvena kitur ir nuosavybę turėjo kitose vietovėse.
Tuo tarpu ūkius stambinti nori vietiniai ūkininkai. I.Kneizevičienės nuomone, tarp šių dviejų interesų grupių kompromiso reikėtų ieškoti labai apgalvotai.
Departamento direktorė sakė, kad žemę ypač sudėtinga grąžinti, kai išvados pateikiamos po vieną. Ir valstybei, ir projekto rengėjui tai labai nuostolinga. Laukti, kol projektų susikaups daugiau, nepriimtina žmonėms. Dėl sunkaus ir prastai apmokamo darbo projektų rengėjų mažėja, sunku surasti tinkamos kvalifikacijos specialistų, tad pabaigti darbus darosi vis sudėtingiau.
Paklaustas, kokia padėtis Vilkaviškio rajone, A.Mitrulevičius sakė, kad čia iškilo ypač daug problemų ir dėl pačių žmonių neapsisprendimo, ir dėl projektuotojų kaitos. Kai kurie vilkaviškiečiai net ir užmiršę, kad rajono Savivaldybės tarybos sprendimu jiems paskirta žemė. Šiuo metu rajone grąžinta 99,27 procentai atkurtos žemės. Patenkinta apie 14 tūkstančių prašymų ir išdalyta žemės 82 tūkst. hektarų plote.
Iš viso apskrities žemėtvarkos specialistai per keturiolika metų „išklampojo“ daugiau nei 266 tūkstančius hektarų žemės. Kasmet vidutiniškai gaunama apie 300 piliečių skundų.
Iš Europos Sąjungos finansuojama žemės konsolidacija turėtų būti baigta iki kitų metų liepos 1 dienos, vėliau tektų verstis savomis lėšomis. Tad proceso stabdymas būtų ypač neparankus.
Publikuota: 2007-01-18 09:01:13
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|