|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-18 08:36
|
|
|
Rudeniop ant šio akmens prie mokyklos tikriausiai bus užrašytas Pilviškių gimnazijos vardas.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Įvertins autoritetinga
komisija
Pilviškių vidurinė mokykla šiuos mokslo metus pradėjo siekdama pakankamai aiškios įstaigos perspektyvos – vidurinio ugdymo programos akreditacijos, o po to – gimnazijos statuso pripažinimo. Rudenį rajono Taryba patvirtino mokyklos rėmimo programą, Švietimo skyrius numatė pagalbos planą.
Šiam naujam žingsniui mokyklos bendruomenė ruoštis pradėjo dar anksčiau. 2005 metais mokyklos mokytojų taryba priėmė sprendimą dalyvauti pirmajame akreditacijos etape. „Buvome suplanavę, jog akredituosimės 2007 metų rudenį. Kadangi 2006 metų bendrojo ugdymo baigiamieji rodikliai pagal brandos egzaminų rezultatus bei lankomumą yra sėkmingi, tai apsisprendėme akredituotis anksčiau. Apskrityje jau patvirtintas planas, jog akredituosimės šių metų antrąjį ketvirtį“, – sakė mokyklos direktorius Arūnas Kiulkis.
Šiuo metu mokykla atitinka įvairius akreditacijos kriterijus – iš viso jų yra devyni ir susidaro iš daugybės punktų. Kad ugdymo procesas būtų atitinkamai įvertintas, reikia įvairiais dokumentais įrodyti, jog iš tikrųjų vieni ar kiti darbai daromi. Į vertinimo kriterijus įeina 11–12 klasių mokinių pažangumo, lankomumo, brandos egzaminų rodikliai, dalyvavimas olimpiadose ir kt. Apskrities sudaryta komisija, kurioje bus Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, pavasarį lankysis mokykloje ir stebės bei įvertins situaciją. Po to vertinimo grupė parengs ataskaitą ir pažymoje suformuluos išvadą dėl vidurinio ugdymo programos akreditavimo.
„Jei viskas bus gerai įvertinta, tai nuo 2007 metų rugsėjo pirmos dienos turėtume keisti pavadinimą“, – sakė mokyklos direktorius.
Vardą užrašys ant akmens
Dar 2002 metais buvusio mokytojo A.Kiko iniciatyva prie mokyklos iš melioruojamų laukų buvo atvežtas didžiulis riedulys, o praėjusiais metais, vykdant renovacijos darbus, jis buvo įbetonuotas. Pilviškiečiai pasitarė ir dabartinio mokyklos pavadinimo nutarė neskubėti užrašyti.
Mokyklos direktorius praėjusių mokslo metų paskutinio skambučio šventėje apeliavo į abiturientus – nuo jų baigiamųjų egzaminų rezultatų priklausysią, ar atsiras gimnazijos užrašas, ar toliau akmuo stovės tuščias, be pavadinimo.
Gal prieš 6–8 metus Pilviškių krašto rezistentams, daliai miestelio bendruomenės narių buvo kilusi mintis mokyklą pavadinti „Tauro“ apygardos partizanų vado A.Baltūsio-Žvejo vardu, tačiau dalis bendruomenės šį siūlymą vertino skeptiškai. Pasak direktoriaus, gal ir gražiau skambėtų gimnazijos pavadinimas su kokiu nors vardu, tačiau galvojant apie istorinę asmenybę tai būtų ilgesnis procesas.
Prieš keletą metų buvo iškelta ir suformuota mokyklos herbo bei vėliavos sukūrimo idėja, tačiau žuvus jos iniciatorei, dailės mokytojai G.Zaveckienei, sumanymas išblėso. Direktoriaus nuomone, mokykla, kaip ir valstybė, turėtų turėti savo simbolius, todėl pastaruoju metu šios idėjos vėl buvo prisimintos.
Surinkti visi specialistai
Vilkaviškio rajone kol kas yra viena – Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, o Vilkaviškyje jos vizija nukelta tolimesnei ateičiai.
Įsijungdami į gimnazijos kūrimosi procesą pilviškiečiai domėjosi, kaip šio statuso siekė kybartiečiai. Pilviškių mokykla yra kaimo vietovėje, todėl jai nekeliamas reikalavimas „išsigryninti“ – keisti struktūrą. Po tuo pačiu stogu liks mokytis visos klasės.
Tačiau ir būsimoji gimnazija neišsivadavusi iš daugelį švietimo įstaigų slegiančių rūpesčių. Trūksta kai kurių sričių specialistų, todėl mokytojų krūviai dideli, nemažai mokytojų į darbą važinėja iš Vilkaviškio, dirba pensinio amžiaus žmonės, o jaunimas į kaimo mokyklos pusę net nežiūri. Iš pernai mokyklą baigusių abiturientų gal keturi įstojo mokytis pedagoginių specialybių, tik maža vilties, ar jie panorės savo ateitį ir profesinę veiklą susieti su Pilviškiais.
Šie mokslo metai yra pirmieji, kai Pilviškių vidurinė mokykla turi visus reikalingus specialistus ne mokytojus – dirba ir psichologas, ir socialinis pedagogas, ir spec. pedagogas bei mokytojo padėjėjas. „Pagal kadrų kvalifikaciją esame suformavę stiprų pedagogų kolektyvą, kai kurie specialistai baigs studijas šį pavasarį“, – dabartine padėtimi džiaugėsi mokyklos vadovas A.Kiulkis.
Džiugina rezultatai
Vienas iš akreditacijos vertinimo punktų yra tai, kad praėjusių metų abiturientų laidos egzaminų rezultatai turi būti aukštesni nei rajono vidurkis. Mokyklos vadovas pasidžiaugė, jog to ir pasiekta. Vienos iš gausiausių mokyklos istorijoje laidų visi moksleiviai išlaikė baigiamuosius egzaminus. „Svarbiausia, kad jie buvo darbštūs ir turėjo tikslą“, – sakė direktorius.
Tačiau Pilviškių pedagogai, kaip ir daugelis, kasdieniniame darbe susiduria su mokinių ir jų tėvų abejingumu, neretai šeimos problemos per vaikus persikelia į mokyklą, o ši yra nepajėgi įtikinti tėvus rūpintis savo vaikais. Nepaisant kasdienybės kartėlio, mokykla turi progų pasidžiaugti mokinių laimėjimais fizikos, chemijos, matematikos, biologijos olimpiadose, nacionaliniuose konkursuose, sporto rodikliais.
Mokinių dar nemažėja
Gimnazija tapti besiruošianti Pilviškių vidurinė mokykla ypatinga tuo, kad stovi rajono Savivaldybės pakraštyje, o geografine padėtimi patogi gretimų Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo ir Šakių rajono Baltrušių, Barzdų ir kitų aplinkinių kaimų vaikams, kurie ir „gelbsti“ Pilviškių demografinę padėtį. Mokyklą (su Ramoniškių skyriumi) šiemet lanko 685 mokiniai, iš jų pavežama per 200 mokinių.
Mokykla šiuo metu persiorientuoja į anglų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, mokymą. Tačiau sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti tiek vokiečių, tiek anglų kalbas. Praėjusių metų abiturientai buvo pirmieji, kurie pasirinko laikyti anglų kalbos brandos egzaminą, nors šios disciplinos mokėsi tik nuo šeštos klasės.
Turtina ir atnaujina
Dar 2004 metais, tarpininkaujant Seimo nariui A.Butkevičiui, buvo skirta lėšų mokyklos pastato renovacijai – pakeisti langai. Mokyklai ruošiantis tapti gimnazija 2005 metais buvo skirtos nemenkos investicijos materialinei bazei stiprinti. Ugdymo įstaiga įsigijo pagrindinių priemonių už 80 tūkst. litų, nusipirko autobusiuką, kompiuterių, sporto salės įrangos, įtaisė rūbus šokėjams ir t.t. Mokykla kasmet turi galimybę iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų nemažą sumą skirti mokymo priemonėms įsigyti. Praėjusių metų pabaigoje už 27 tūkst. litų ugdymo įstaiga užsisakė mokyklinių baldų, per 3 tūkstančius litų skyrė fizikos kabineto įrangai. Šiemet atsirado naujų poreikių – per 40 tūkst. litų prireikė elektros kabeliui pakeisti.
Švietimo skyrius taip pat nepamiršta Pilviškių – skyrė kompiuterių klasės įrangą, keturių klasių baldų komplektus, nemažai mokymo priemonių.
„Jei mokinio krepšelio pinigus būtų leista panaudoti vien ugdymo procesui aprūpinti, mes gyventume kur kas geriau“, – sakė direktorius A.Kiulkis.
Vardas – kaip
pasididžiavimas
Mokyklos direktoriaus nuomone, gavus gimnazijos statusą, mokytojams niekas nepasikeis. „Negali didžiuotis, kad esi turtingas, nes gali pasidaryti vargšas, – nėra ko „pasikelti“, kad būsime gimnazija. Tai yra toks švietimo reformos procesas, kuriam mes subrendome“, – sakė A.Kiulkis. Tačiau vadovas neslėpė vilties, jog naujasis vardas miesteliui, o ypač gimnazistams, turėtų sužadinti pasididžiavimo jausmą. Juk vienas iš mokyklos bendruomenės tikslų, net vizija būtų išlikti kultūriniu informaciniu miestelio centru. Bus siekiama ir toliau palaikyti gražų bendradarbiavimą su Pilviškių bei Antanavo bendruomenėmis, puoselėjamos senosios mokyklos sportinės, kultūrinės tradicijos.
Pilviškių vidurinė mokykla šiuos mokslo metus pradėjo siekdama pakankamai aiškios įstaigos perspektyvos – vidurinio ugdymo programos akreditacijos, o po to – gimnazijos statuso pripažinimo. Rudenį rajono Taryba patvirtino mokyklos rėmimo programą, Švietimo skyrius numatė pagalbos planą.
Šiam naujam žingsniui mokyklos bendruomenė ruoštis pradėjo dar anksčiau. 2005 metais mokyklos mokytojų taryba priėmė sprendimą dalyvauti pirmajame akreditacijos etape. „Buvome suplanavę, jog akredituosimės 2007 metų rudenį. Kadangi 2006 metų bendrojo ugdymo baigiamieji rodikliai pagal brandos egzaminų rezultatus bei lankomumą yra sėkmingi, tai apsisprendėme akredituotis anksčiau. Apskrityje jau patvirtintas planas, jog akredituosimės šių metų antrąjį ketvirtį“, – sakė mokyklos direktorius Arūnas Kiulkis.
Šiuo metu mokykla atitinka įvairius akreditacijos kriterijus – iš viso jų yra devyni ir susidaro iš daugybės punktų. Kad ugdymo procesas būtų atitinkamai įvertintas, reikia įvairiais dokumentais įrodyti, jog iš tikrųjų vieni ar kiti darbai daromi. Į vertinimo kriterijus įeina 11–12 klasių mokinių pažangumo, lankomumo, brandos egzaminų rodikliai, dalyvavimas olimpiadose ir kt. Apskrities sudaryta komisija, kurioje bus Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, pavasarį lankysis mokykloje ir stebės bei įvertins situaciją. Po to vertinimo grupė parengs ataskaitą ir pažymoje suformuluos išvadą dėl vidurinio ugdymo programos akreditavimo.
„Jei viskas bus gerai įvertinta, tai nuo 2007 metų rugsėjo pirmos dienos turėtume keisti pavadinimą“, – sakė mokyklos direktorius.
Dar 2002 metais buvusio mokytojo A.Kiko iniciatyva prie mokyklos iš melioruojamų laukų buvo atvežtas didžiulis riedulys, o praėjusiais metais, vykdant renovacijos darbus, jis buvo įbetonuotas. Pilviškiečiai pasitarė ir dabartinio mokyklos pavadinimo nutarė neskubėti užrašyti.
Mokyklos direktorius praėjusių mokslo metų paskutinio skambučio šventėje apeliavo į abiturientus – nuo jų baigiamųjų egzaminų rezultatų priklausysią, ar atsiras gimnazijos užrašas, ar toliau akmuo stovės tuščias, be pavadinimo.
Gal prieš 6–8 metus Pilviškių krašto rezistentams, daliai miestelio bendruomenės narių buvo kilusi mintis mokyklą pavadinti „Tauro“ apygardos partizanų vado A.Baltūsio-Žvejo vardu, tačiau dalis bendruomenės šį siūlymą vertino skeptiškai. Pasak direktoriaus, gal ir gražiau skambėtų gimnazijos pavadinimas su kokiu nors vardu, tačiau galvojant apie istorinę asmenybę tai būtų ilgesnis procesas.
Prieš keletą metų buvo iškelta ir suformuota mokyklos herbo bei vėliavos sukūrimo idėja, tačiau žuvus jos iniciatorei, dailės mokytojai G.Zaveckienei, sumanymas išblėso. Direktoriaus nuomone, mokykla, kaip ir valstybė, turėtų turėti savo simbolius, todėl pastaruoju metu šios idėjos vėl buvo prisimintos.
Vilkaviškio rajone kol kas yra viena – Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, o Vilkaviškyje jos vizija nukelta tolimesnei ateičiai.
Įsijungdami į gimnazijos kūrimosi procesą pilviškiečiai domėjosi, kaip šio statuso siekė kybartiečiai. Pilviškių mokykla yra kaimo vietovėje, todėl jai nekeliamas reikalavimas „išsigryninti“ – keisti struktūrą. Po tuo pačiu stogu liks mokytis visos klasės.
Tačiau ir būsimoji gimnazija neišsivadavusi iš daugelį švietimo įstaigų slegiančių rūpesčių. Trūksta kai kurių sričių specialistų, todėl mokytojų krūviai dideli, nemažai mokytojų į darbą važinėja iš Vilkaviškio, dirba pensinio amžiaus žmonės, o jaunimas į kaimo mokyklos pusę net nežiūri. Iš pernai mokyklą baigusių abiturientų gal keturi įstojo mokytis pedagoginių specialybių, tik maža vilties, ar jie panorės savo ateitį ir profesinę veiklą susieti su Pilviškiais.
Šie mokslo metai yra pirmieji, kai Pilviškių vidurinė mokykla turi visus reikalingus specialistus ne mokytojus – dirba ir psichologas, ir socialinis pedagogas, ir spec. pedagogas bei mokytojo padėjėjas. „Pagal kadrų kvalifikaciją esame suformavę stiprų pedagogų kolektyvą, kai kurie specialistai baigs studijas šį pavasarį“, – dabartine padėtimi džiaugėsi mokyklos vadovas A.Kiulkis.
Vienas iš akreditacijos vertinimo punktų yra tai, kad praėjusių metų abiturientų laidos egzaminų rezultatai turi būti aukštesni nei rajono vidurkis. Mokyklos vadovas pasidžiaugė, jog to ir pasiekta. Vienos iš gausiausių mokyklos istorijoje laidų visi moksleiviai išlaikė baigiamuosius egzaminus. „Svarbiausia, kad jie buvo darbštūs ir turėjo tikslą“, – sakė direktorius.
Tačiau Pilviškių pedagogai, kaip ir daugelis, kasdieniniame darbe susiduria su mokinių ir jų tėvų abejingumu, neretai šeimos problemos per vaikus persikelia į mokyklą, o ši yra nepajėgi įtikinti tėvus rūpintis savo vaikais. Nepaisant kasdienybės kartėlio, mokykla turi progų pasidžiaugti mokinių laimėjimais fizikos, chemijos, matematikos, biologijos olimpiadose, nacionaliniuose konkursuose, sporto rodikliais.
Gimnazija tapti besiruošianti Pilviškių vidurinė mokykla ypatinga tuo, kad stovi rajono Savivaldybės pakraštyje, o geografine padėtimi patogi gretimų Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo ir Šakių rajono Baltrušių, Barzdų ir kitų aplinkinių kaimų vaikams, kurie ir „gelbsti“ Pilviškių demografinę padėtį. Mokyklą (su Ramoniškių skyriumi) šiemet lanko 685 mokiniai, iš jų pavežama per 200 mokinių.
Mokykla šiuo metu persiorientuoja į anglų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, mokymą. Tačiau sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti tiek vokiečių, tiek anglų kalbas. Praėjusių metų abiturientai buvo pirmieji, kurie pasirinko laikyti anglų kalbos brandos egzaminą, nors šios disciplinos mokėsi tik nuo šeštos klasės.
Dar 2004 metais, tarpininkaujant Seimo nariui A.Butkevičiui, buvo skirta lėšų mokyklos pastato renovacijai – pakeisti langai. Mokyklai ruošiantis tapti gimnazija 2005 metais buvo skirtos nemenkos investicijos materialinei bazei stiprinti. Ugdymo įstaiga įsigijo pagrindinių priemonių už 80 tūkst. litų, nusipirko autobusiuką, kompiuterių, sporto salės įrangos, įtaisė rūbus šokėjams ir t.t. Mokykla kasmet turi galimybę iš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų nemažą sumą skirti mokymo priemonėms įsigyti. Praėjusių metų pabaigoje už 27 tūkst. litų ugdymo įstaiga užsisakė mokyklinių baldų, per 3 tūkstančius litų skyrė fizikos kabineto įrangai. Šiemet atsirado naujų poreikių – per 40 tūkst. litų prireikė elektros kabeliui pakeisti.
Švietimo skyrius taip pat nepamiršta Pilviškių – skyrė kompiuterių klasės įrangą, keturių klasių baldų komplektus, nemažai mokymo priemonių.
„Jei mokinio krepšelio pinigus būtų leista panaudoti vien ugdymo procesui aprūpinti, mes gyventume kur kas geriau“, – sakė direktorius A.Kiulkis.
Mokyklos direktoriaus nuomone, gavus gimnazijos statusą, mokytojams niekas nepasikeis. „Negali didžiuotis, kad esi turtingas, nes gali pasidaryti vargšas, – nėra ko „pasikelti“, kad būsime gimnazija. Tai yra toks švietimo reformos procesas, kuriam mes subrendome“, – sakė A.Kiulkis. Tačiau vadovas neslėpė vilties, jog naujasis vardas miesteliui, o ypač gimnazistams, turėtų sužadinti pasididžiavimo jausmą. Juk vienas iš mokyklos bendruomenės tikslų, net vizija būtų išlikti kultūriniu informaciniu miestelio centru. Bus siekiama ir toliau palaikyti gražų bendradarbiavimą su Pilviškių bei Antanavo bendruomenėmis, puoselėjamos senosios mokyklos sportinės, kultūrinės tradicijos.
Publikuota: 2007-01-18 08:36:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|