„Santaka“ / Senatvine silpnaprotyste sergančiųjų artimieji patiria psichologinį išsekimą / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Medicinos psichologė Edita Žilienė pabrėžia, kad senatvine demencija sergantis žmogus apskritai nepajėgus priimti naujovių, tad prisitaikyti turėtų sveikieji.

Autorės nuotr.


Senatvine silpnaprotyste sergančiųjų artimieji patiria psichologinį išsekimą

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kam sunkiau: Alzheimerio liga sergantiems pacientams ar juos slaugantiems artimiesiems? Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus psichologė Edita Žilienė neabejoja, kad sunkesnius išgyvenimus patiria slaugantieji ligonį.

Visuomenė sensta

Jei vertintume mūsų rajoną pagal gyventojų amžiaus vidurkį, akivaizdu, jog visuomenė sensta. Vadinasi, nemaža dalis šeimų susiduria su skaudžia problema – turi artimųjų, kuriems progresuoja senatvinė silpnaprotystė. Ja skundžiasi kas dvidešimtas žmogus, sulaukęs 65 metų, o tarp įkopusiųjų į devintą dešimtį – kas trečias.

Vieniems šios ligos simptomai pasireiškia anksčiau, kitiems – vėliau. Tačiau senėjimo procesas neišvengiamai paveikia visus organizmo audinius, įskaitant ir nervines smegenų ląsteles, dėl to prastėja protinė veikla. Kita vertus, ne visiems ši liga progresuoja vienodu tempu ir kai kuriuos procesus įmanoma pristabdyti medikamentais.

E. Žilienė sakė, kad į ją kreipiasi daug Alzheimerio liga sergančių rajono gyventojų. O skaudžiausia, jog ši liga „valgo“ protingus, intelektualius žmones. Nors daugelis žino, kad lavinant atmintį, duodant darbo smegenims galima kiek atitolinti senatvinę silpnaprotystę, visiškai jos išvengti nepadės nei knygų skaitymas, nei kryžiažodžių sprendimas.

Svarbu laiku pastebėti

Alzheimerio liga – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos sulėtėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Tiesioginių išgydymo priemonių ar profilaktikos būdų nėra, o skiriamas gydymas tik palengvina simptomus, sulėtina ligos progresavimą ar padeda psichologiškai.

Anot E. Žilienės, labai svarbu laiku pastebėti prasidedančios negalios simptomus. Mat į medikus dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai liga gerokai pažengusi.

– Geriau ateiti anksčiau nei reikia, nei pavėluoti, – sakė E. Žilienė, – nes sergant šia liga kelio atgal nėra. Galima tik pristabdyti jos eigą, tačiau grąžinti į ankstesnę stadiją neįmanoma.

Trinka atmintis

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia užmaršumu, kalbos sutrikimais. Žmogus pamiršta kasdien naudojamų daiktų pavadinimus. Vėliau atsiranda asmenybės pokyčių: ligonis nebenori eiti praustis, persirengti, nesiorientuoja laike, užmiršta, kur pasidėjo daiktus, ir randa juos neįprastose vietose, pvz., telefoną šaldytuve ar laikrodį spintoje, užmiršta, kur ėjo ir ką darė. Dažnai pasikeičia valgymo ypatumai: sergantysis nebenori imti peilio ir šakutės, o viską valgo šaukštu ar tiesiog rankomis. Nors atrodytų, jog tai nieko blogo, į šiuos simptomus reikėtų atkreipti dėmesį.

Ligos pradžioje pats žmogus supranta, kad kažkas su juo ne taip. Todėl dažnu atveju ligonis dėl to kremtasi, situaciją priima skaudžiai. Tačiau, ligai progresuojant, jis jau nebesuvokia situacijos tragiškumo.

Žmogui, kuris suserga silpnaprotyste, viskas aplinkui nustoja egzistuoti, svarbus lieka tik jis pats ir jo poreikiai. Visi interesai ima sietis tik su savo reikmių patenkinimu. O galų gale nelieka jokių kitų poreikių, tik fiziologiniai.

– Dažnai išgirdę, kad jų tėčiui ar mamai prasidėjo Alzheimerio liga, vaikai sutrinka ir klausia, ką jiems dabar daryti, – pasakojo E. Žilienė. – Pirmiausia jiems sakau, jog tai reikia tiesiog priimti ir nieko pakeisti neįmanoma. Reikėtų nustoti komanduoti, barti, aiškinti, mokyti, nes tuo nieko nebepasieksite. Geriausia ligoniui leisti elgtis taip, kaip jis nori.

Sunku susitaikyti

Psichologė sakė, kad ne be reikalo egzistuoja posakiai, jog senas žmogus suvaikėja – sugrįžta į vaikystę. Iš tiesų, senstant proto lygis grįžta į tokį, koks yra dvejų–trejų metų vaiko.

Tačiau artimiesiems su tuo susitaikyti labai sunku. Jie negali suvokti, kaip mama ar tėtis, buvę išmintingi, intelektualūs žmonės, patarėjai ir mokytojai, staiga tampa silpnapročiai, nebesugebantys savimi pasirūpinti.

– Dažnai artimieji nesuvokia realios situacijos ir įsivaizduoja, kad senolis specialiai elgiasi ne taip, kaip derėtų, – pasakojo medicinos psichologė. – Artimiesiems atrodo, jog senukas specialiai juos erzina, neklauso, tiesiog tyčiojasi. Mano pareiga išaiškinti, kad ne žmogus dėl to kaltas, o pasireiškusi liga – senatvinė demencija.

E. Žilienė pripažįsta, jog psichologams kartais tenka ilgai aiškinti artimiesiems, kaip elgtis su Alzheimeriu sergančiu senoliu. Jie turi susitaikyti ir priimti situaciją natūraliai. Juk niekas nepyksta ant mažo vaiko, kai šis ką nors išlieja ar sudaužo. Taip reikėtų vertinti ir silpnaprotystės paveiktų senų žmonių poelgius.

Rūpintis savimi

Psichologė pabrėžė, kad labai svarbu nekeisti ligonio aplinkos, jeigu tai įmanoma. Pakeitus aplinką, Alzheimeriu sergantis žmogus išvis nebesugeba suvokti, kur esąs ir kaip elgtis. Reikėtų suprasti, jog senatvine demencija sergantis žmogus apskritai nepajėgus priimti naujovių, tad prisitaikyti turėtų sveikieji.

Progresuojant senatvinei demencijai ligonis pradeda nebepažinti artimųjų. Galop jo vieno palikti nebegalima, nes toks senolis gali palikti atsuktas dujas, vandenį, namuose susikurti laužą ar pan. Tokioje stadijoje jokie vaistai padėti nebegali. Artimiesiems tenka spręsti, ar atsisakyti savo gyvenimo ir jį paaukoti ligonio slaugai, ar kreiptis į tokias paslaugas teikiančias įstaigas.

Slaugyti svetimą Alzheimerio liga sergantį žmogų daug paprasčiau nei artimąjį. Mat būnant svetimam lengviau atsiriboti, kai neveikia emocijos ir prisiminimai. Tuomet ligonis yra tiesiog ligonis, kuriam reikalinga pagalba.

Psichologai pastebi, jog dažnai senatvine silpnaprotyste sergančius tėvus slaugantys vaikai, ypač dukterys, praranda savo gyvenimą. Jos taip įsijaučia į pasiaukojimo reikalaujantį vaidmenį, kad išsenka tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tad neretu atveju psichologų pagalbos prireikia nebe ligoniui, o jo artimiesiems.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas