„Santaka“ / Sodmenis miškasodžiui miškininkai išaugina patys / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Buhalterė ieško papildomo darbo. Tvarko įmonių, ūkininkų buhalteriją. Tel. 8 678 70 201.
Galioja iki: 2019-05-31 16:30:41

3 greta esančius sodus „Pasagos“ bendrijoje. Bendras plotas 12 a. Tel. 8 637 22 279.
Galioja iki: 2019-06-01 15:31:53



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Sėklinėse pušies plantacijose surinkti pušies kankorėžiai: jų sėklos išbyra kankorėžius atvėrus.

Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka


Sodmenis miškasodžiui miškininkai išaugina patys

Šiuo metu pats miško sodinimo darbymetis – kelerių metų gležni sodinukai šaknis suleidžia į miško žemę.

Tačiau ne vienas VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkas pasakytų, kad miškas prasideda daug anksčiau – nuo sėklos. Įmonės sėklų saugykloje kasmet saugoma beveik 11 tonų įvairių medžių sėklų, o miškasodžiui miškininkai kasmet išaugina apie 50 mln. vienetų sodmenų.

2019 metais valstybiniuose miškuose bus pasodinta apie 20 mln. vienetų eglių bei pušų sodmenų ir apie 9, 2 mln. vienetų juodalksnio, beržo, ąžuolo, klevo, liepos ir kitų lapuočių medžių sodmenų. Visus šiuos sodmenis išaugina Valstybinių miškų urėdijos medelynai iš pačių miškininkų surinktų sėklų. Įmonė miško sodmenimis aprūpina ir privačių miškų savininkus. Kasmet privatiems klientams parduodama apie 15 mln. vienetų sodmenų. Urėdijos medelynuose užaugintų sodmenų kokybę vertina ir užsieniečiai, ypač skandinavai. Apie 5 mln. vienetų sodmenų yra skiriama eksportui.

„Tam, kad šiandien miško sodinimo darbai vyktų sklandžiai ir būtų paruoštas reikiamas kiekis kokybiškų miško sodmenų, mes pradedame ruoštis prieš keletą metų. Pirmiausiai reikia turėti gerą sėklą, o juk gamtos nesuplanuosi, būna ir nederlingų metų, todėl visuomet skaičiuojame ir planuojame, kad sėklų atsargų užtektų keliems metams į priekį“, – apie miško auginimo subtilybes pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.

Patyręs specialistas vardija, kad paprastosios pušies sėklų įprastai prikaupiama 3 metams, o paprastosios eglės – net 7 metams į priekį. Šių medžių sėklų būtinos didesnės atsargos, mat didžiąją Lietuvos miškų dalį sudaro spygliuočiai, tad eglių ir pušų sodmenų miškasodžiui irgi reikia daugiausiai. Spygliuočių sodmenys sudaro du trečdalius visų miškasodyje panaudojamų sodmenų, likęs trečdalis – lapuočių sodmenys.

„Šių metų žiemą eglė visai nederėjo, jos kankorėžių net nerinkome. Pušies derlius buvo visai neblogas, nors dėl oro sąlygų pušų kankorėžius pavyko surinkti tik žiemos pabaigoje. Iš 5 tonų surinktų pušies kankorėžių išaižėme apie 300 kg pušies sėklų“, – apie įprastus miško sėklų rinkimo darbus pasakoja M. Bernotavičius.

Tokio sėklų kiekio užtektų paruošti pušies sodmenis tik vienam miškasodžiui. Mat iš 1 kilogramo paprastosios pušies sėklų išauginama apie 80 tūkst. vienetų pušies sėjinukų, iš 1 kilogramo paprastosios eglės sėklų – apie 50 tūkst. vnt. sėjinukų, iš 1 kilogramo beržo ir juodalksnio sėklų – apie 25 tūkst. vnt. sėjinukų. Iš sėklų sudygę sėjinukai yra persodinami ir dar kelerius metus puoselėjami medelynuose, kol paaugę, sutvirtėję ir pasiekę numatytus kokybės standartus sodinami miške.

Priklausomai nuo medžio rūšies, sėklos renkamos skirtingu metų laiku, ir ne nuo bet kokių medžių, o tik sėklinės miško bazės objektuose – tai yra iš sėklinių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonų rinkinių. Valstybinių miškų urėdijos administruojamuose miškuose veši 264 hektarai paprastosios pušies, 388 hektarai – paprastosios eglės, 95 hektarai – paprastojo ąžuolo, 76 hektarai – juodalksnio, 40 hektarų – liepos, 11 hektarų – beržo sėklinių plantacijų.

„Sėklinių plantacijų įveisimas – kruopštus ir atsakingas darbas: iš vienodo amžiaus medžių išrenkami patys perspektyviausi ir gražiausiai išaugę savo rūšies atstovai. Tada nuo jų kerpamos šakelės ir jos įskiepijamos į tos pačios rūšies medžius. Taip motininio augalo genai persiduoda palikuoniams, o Valstybinių miškų urėdija savo regioninius padalinius ir privačių miškų savininkus gali aprūpinti kokybiškais miško sodmenimis, išaugintais iš selekciškai atrinktų ir genetiškai patikimų sėklų“, – pasakoja Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas.

2019 metais planuojama iš viso atkurti 8663 hektarų valstybinių miškų ir įveisti 523 hektarus naujų. Susipažinti, kaip užgimsta miškas, Valstybinių miškų urėdija visuomenę pakvies š. m. balandžio 27 d. – į bendrą šventę „Nacionalinį miškasodį 2019“. Graži pavasario šventė įprasmina Valstybinių miškų urėdijos strateginį tikslą „Kad Lietuvoje visada oštų miškas. Kad miške visiems būtų gera“. Daugiau informacijos pateikta įmonės interneto svetainėje www.vivmu.lt

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pilviškiečiai džiaugiasi pasirinkę gėlininkystės verslą
* Rašytojos Dainos Opolskaitės knyga įvertinta solidžia premija
* Paramos renginiai padeda augti talentams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kas Jums svarbiausia darbovietėje?
Kolektyvo mikroklimatas.
Aiškios atsakomybės.
Įmonės patikimumas.
Karjeros galimybės.
Atlygis ir finansinis skatinimas.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas veiksmažodis „įdabartinti“?
Taip, naujadaras įdabartinti vartojamas reikšme „perkelti į dabartį; padaryti prieinamą dabartyje; suteikti dabarties pavidalą“. Pvz.: Režisieriai savo filmuose stengiasi įdabartinti istoriją. Bendrojoje vartosenoje prigijo ir daiktavardis įdabartinimas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas