Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-25 16:06

---

Prie Virgilijaus Jaugelio kapo.

Autorės nuotr.

Praeitą sekmadienį Kybartuose paminėtos kunigo Virgilijaus Jaugelio mirties 25-osios metinės. Krikščionybės Jubiliejaus metais šis tik 32-ejus metus gyvenęs kunigas įrašytas į XX amžiaus kankinių – tikėjimo liudytojų sąrašą.

Minėjimas prasidėjo bažnyčioje mišiomis, kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo Vilkaviškio ir Telšių vyskupai Rimantas Norvila ir Jonas Boruta, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, vyskupijos Kunigų seminarijos rektorius Kęstutis Žemaitis ir seminaristai, dar keletas kunigų, Seimo narys, finansų ministras Algirdas Butkevičius.

Pamokslą pasakė vyskupas Jonas Boruta. Iškilmingumo mišių liturgijai suteikė parapijos suaugusiųjų ir jaunimo chorų, choralo grupės giesmės, įprasminanti kunigo V.Jaugelio gyvenimo moto atnašų procesija. Po mišių gausus būrys jų dalyvių, dvasininkai sustojo prie Virgilijaus Jaugelio kapo pagerbdami atminimą malda. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas apgailestavo, jog dabar Lietuvai trūksta tokių idealistų, koks buvo jaunasis kunigas.

Po to renginys tęsėsi pripildytoje Kultūros centro salėje.

Žvilgsniai krypo į išradingai papuoštą sceną su kunigo Virgilijaus nuotrauka. Beaidinčių varpų dūžius pakeitė paukštelių čiulbesys, muzikos fone tariami Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivių kompozicijos „Sėjėjas“ žodžiai pagal Evangeliją apie grūdą, beriamą į skirtingą dirvą ir skirtingai įsitvirtinantį bei nevienodai duodantį derlių. Vyresniųjų kybartiečių montaže atsispindėjo prieš 25–30 metų Kybartuose išgyventi įvykiai, Virgilijaus Jaugelio gyvenimo faktai, jo herojiška laikysena susidūrus su saugumiečiais, savąja kančia.… Kalbėjo vyskupas R.Norvila, prisiminimais dalijosi arkivyskupas S.Tamkevičius. Dažną širdį užgavo momentas, kai scenoje greta šiandieninių pasipuošusių giedančių bažnyčios jaunųjų choristų, patarnautojų sustojo ir tie, kurie prieš 20–30 metų būdami dar vaikai sukiojosi prie altoriaus greta savo klebono S.Tamkevičiaus.

Arkivyskupas ne šiaip sau pasakė, jog kiekvieną kartą atvažiavęs į Kybartus pamiršta savo dabartines pareigas, nuskęsta prisiminimuose. Juk 1975 metais, atvykęs klebonauti į Kybartus, su seselėmis vienuolėmis ir kitais uoliais talkininkais drąsiai gynė tikėjimą, čia kryžiavosi pogrindyje leidžiamos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos, platinamos religinės, tautinės literatūros keliai.

– Mes nežinojome ir nesidomėjome, kaip Kybartuose atsirado Virgilijus, – sakė anuometinio „kovojusio jaunimo“ atstovė Audronė Jūraitė. – Atsirado kaip daugelis pogrindinės veiklos žmonių.

Ji ir jos bendraamžiai Romas Žemaitis, kunigas Antanas Mickevičius prisiminė gerą laiką, praleistą kunigo Virgilijaus draugijoje. Arkivyskupas S.Tamkevičius akcentavo tai, jog jei šiuo metu Kybartuose prie bažnyčios buriasi daug daugiau jaunimo nei kuriose kitose Lietuvos parapijose, tai yra ir Virgilijaus Jaugelio nuopelnas – jis visu savo gyvenimu liudijo evangelinį radikalumą.

Virgilijus Jaugelis gimė 1948 metų rugsėjo 9 dieną Kaune. Tačiau dar jam negimus šeima susidūrė su skaudžia pokario metų tikrove. Tėvas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti. Motina liko su vyresniuoju sūnumi Augustinu. Pasaulį išvydusiam Virgilijui nuo pat vaikystės teko patirti badą, šaltį. Tačiau motina, pakeldama didžiulius išbandymus, sugebėjo įskiepyti savo vaikams tiesos, gėrio ilgesį, nepalaužiamą pasitikėjimą Dievu. Virgilijus jaunas pradėjo dirbti paprasčiausius darbus – kroviko, vairuotojo. Tačiau nuo vaikystės jo didžiausia svajonė buvo tapti kunigu.

Po to, kai sovietinė valdžia kelis metus neleido įstoti į Kunigų seminariją, jaunuolis ruošėsi pogrindyje. Tiesos siekiantis Virgilijus 1972 metais uoliai rinko parašus po Lietuvos katalikų memorandumu, kuriuo iš sovietinės valdžios buvo reikalaujama tikėjimo laisvės, platino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, maldaknyges, religinę ir tautinę literatūrą. Už tai 1974 m. lapkričio 21 dieną sovietinis teismas Virgilijų Jaugelį nuteisė kalėti.

Dveji metai Pravieniškių kalėjime kartu su kriminaliniais nusikaltėliais ir dar po to, kai pastarieji jį primušė, jaunuolį visiškai išsekino. Jį kankinusi negalia progresavo ir peraugo į onkologinį susirgimą. 1975 metais kaip nepagydomas ligonis buvo paleistas iš kalėjimo.

Virgilijus, nujausdamas, kad jo gyvenimas būsiąs trumpas, visada visiems sakė, jog jam reikia skubėti. Nusilpęs, skausmų varginamas neatsisakė savo didžiausio troškimo – atlaikyti nors vienerias šv. Mišias. Šiek tiek atsigavęs ir sustiprėjęs vaikinas apsigyveno Kybartuose, kur jau klebonavo anksčiau jam pažįstamas Sigitas Tamkevičius. Jo netenkino vien zakristijono pareigos. Jis atkakliai ruošėsi kunigystei, kurios šventimus 1976 metais suteikė vyskupas tremtinys Vincentas Sladkevičius. Ligos kamuojamas mišias aukodavo savo kambarėlyje senojoje Kybartų klebonijoje. Galop klebonas surizikavo ir sutiko išleisti jaunąjį kunigą į viešumą. Kybartų parapijos žmonių dideliam nustebimui su kunigo rūbu aukoti mišių jis pirmą kartą išėjo 1978 metų lapkričio 1-osios vakare, per Visų Šventųjų šventę.

Prisiminimais dalydamiesi anų laikų mišių patarnautojai sakė manę, jog Virgilijus juokauja, o mergaitės iki skausmo spaudusios kumščius, kai jis pradėjo sakyti savo pirmąjį pamokslą, kurio iš jaudulio taip ir nepasakė. „Kovojusio jaunimo“ atmintyje iškilo tiek daug prisiminimų, jog specialiai jiems nutarė paskirti kitą laiką – liepos pirmą savaitgalį vėl susirinkti Kybartuose.

Arkivyskupas akcentavo, jog Virgilijaus heroizmo esmė glūdėjo mokėjime nugalėti save ir padaryti tai, kas reikalinga daryti, ką diktuoja sąlygos.

Sirgdamas pasižymėjo nepaprastu kantrumu, jį aplankantiems sugebėdavo šypsotis, paklausti apie jų reikalus ir niekada nesiskųsti savo kančia. Visiškai išsekęs jaunasis kunigas mirė 1980 metų vasario 17 dieną.

Tai, kad Virgilijus Jaugelis amžinajam poilsiui atgulė bažnyčios varpinės bokšte, anot S.Tamkevičiaus, „prisidėjo“ ir tuometinė valdžia, kuri niekaip būtų nesutikusi leisti laidoti šventoriuje.

Šio renginio svarbiausi organizatoriai – Kybartų parapijos jaunimo centro seselės vienuolės Bernadeta Mališkaitė ir Onutė Šarakauskaitė su pagalbininkais vaikais, jaunimu pasirūpino, kad kiekvienas iš salės išeitų nešinas prie javų varpos pritvirtintame lapelyje įrašytomis Virgilijaus Jaugelio prasmingomis sentencijomis. Įteikdami kiekvienam po tokį suvenyrą įdavė ir viltingą priesaką, kad žmonės savo aplinkos dirvose sodintų ir daugintų, puoselėtų ir skleistų gėrį bei tiesą, tikėjimą ir meilę.

Po renginio žmonės dar buvo pakviesti agapei. Fojė galima buvo apžiūrėti, pasiskaitinėti įvairių pogrindinius laikus menančių nuotraukų, tekstų, prisiliesti prie Virgilijaus Jaugelio asmeninių daiktų. Ateityje tai numatoma eksponuoti visiems prieinamoje vietoje. Šis Virgilijaus Jaugelio minėjimas buvo pirmasis surengtas plačiajai visuomenei.

Ankstesniais metais jis būdavo prisimenamas jaunimo centre, kurį kybartiečiai neseniai pavadino Virgilijaus Jaugelio vardu.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---