|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-16 09:23
|
|
|
Europoje gimdos kaklelio vėžys kasmet vidutiniškai diagnozuojamas 33,5 tūkst. dailiosios lyties atstovių. Deja, kasmet apie 15 tūkst. moterų miršta, kas valandą nuo šios ligos Amžinybėn iškeliauja vidutiniškai dvi moterys. Lietuva pirmauja Europoje pagal moterų mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Kasmet ši liga diagnozuojama apie 500 moterų. Lietuvoje ir Europoje 16–44 metų moterims diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių mirties priežasčių. Skaičiai iš tiesų verčia susimąstyti ir atsakingai pasirūpinti savo sveikata.
Kiekvienai moteriai būtina žinoti, kad Lietuvoje jau keleri metai yra vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa. Ji suteikia galimybę kiekvienai 30–60 metų amžiaus moteriai, kuri yra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per 3 metus profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
Kauno apskrityje per 2006 m. 10 mėnesių dėl gimdos kaklelio vėžio planuota patikrinti 34 710, o patikrinta 16 084 moterys, t.y. 46,3 proc. Marijampolės apskrityje planuota patikrinti 8 261, patikrinta 3 493 moterys (42,3 proc.). Kauno mieste planuota patikrinti 20 615, o patikrinta 10 154 (49,2 proc.) moterų.
Iš viso Kauno ir Marijampolės apskrityse buvo informuota 58,4 proc. moterų. Geriausiai informavimo paslaugą Marijampolės apskrityje atlieka A.Žvirblio pirminės sveikatos priežiūros centras – 104 proc., R.Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centras – 66 proc., UAB „Jogimeda“ – 61 proc. ir UAB „Marimeda“ – 61 proc.
Blogiausiai informavimo paslaugą Marijampolės apskrityje atlieka Vištyčio ambulatorija – 3 proc., Virbalio ambulatorija – 12 proc. ir Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras – 9 proc. (Vilkaviškio raj.) bei Lekėčių ambulatorija – 14 proc.
Išanalizavus situaciją aiškėja, kad kai kuriose asmens sveikatos gydymo įstaigose pacientės, net informuotos pakartotinai, vis tiek nenori pasitikrinti pas ginekologą ir atlikti gimdos citologinį tyrimą.
2006 m. iki lapkričio 1 d. Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančioms moterims ištirta 20 350 gimdos citologinių tepinėlių, t.y. 47,4 proc. planuoto jų kiekio. Reikėtų pabrėžti, kad minėti tepinėlių paėmimo rezultatai priklauso ne nuo gydytojų (skirtingai nuo jų atidumo kiekvienai pacientei suteikiant informavimo paslaugą), bet nuo kiekvienos pacientės individualaus požiūrio į savo sveikatą. Juk jei moteris nenorės atlikti tyrimo, jis ir nebus atliktas...
2004 m. pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, padaugėjo ikivėžinių būklių ir ankstyvųjų vėžio stadijų diagnozių. Kaip žinoma, vėžio galima išvengti anksti pastebėjus pokyčius ir pradėjus gydymą. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei ji būtų pastebėta laiku. Štai kodėl ankstyvasis gimdos kaklelio tyrimas yra pakankamai svarbus ir aktualus.
Norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį, kad 30–60 metų amžiaus moterims už gimdos kaklelio citologinį tyrimą mokėti nereikia, už jį gydymo įstaigoms sumoka teritorinės ligonių kasos. Dėl nemokamo citologinio gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo prašome kreiptis į savo poliklinikos (ambulatorijos, šeimos sveikatos centro ar pirminės sveikatos priežiūros centro) šeimos gydytoją arba akušerį ginekologą. Beje, tyrimas atliekamas greitai ir yra neskausmingas.
Norėtume dar kartą paraginti jaunas ir vyresnes moteris aktyviau pasirūpinti savo sveikata, rasti laiko atvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti, o vėliau nepamiršti pasidomėti tyrimų rezultatais (nes ne visada pacientės, atlikusios tyrimą, kreipiasi dėl jo rezultatų). O gydytojams norėtųsi palinkėti, kad kuo suprantamiau išaiškintų kiekvienai pacientei apie profilaktinio tyrimo svarbą jos savijautai bei sveikatai.
Veronika PEČKIENĖ
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Europoje gimdos kaklelio vėžys kasmet vidutiniškai diagnozuojamas 33,5 tūkst. dailiosios lyties atstovių. Deja, kasmet apie 15 tūkst. moterų miršta, kas valandą nuo šios ligos Amžinybėn iškeliauja vidutiniškai dvi moterys. Lietuva pirmauja Europoje pagal moterų mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Kasmet ši liga diagnozuojama apie 500 moterų. Lietuvoje ir Europoje 16–44 metų moterims diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių mirties priežasčių. Skaičiai iš tiesų verčia susimąstyti ir atsakingai pasirūpinti savo sveikata. |
Kiekvienai moteriai būtina žinoti, kad Lietuvoje jau keleri metai yra vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa. Ji suteikia galimybę kiekvienai 30–60 metų amžiaus moteriai, kuri yra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per 3 metus profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
Kauno apskrityje per 2006 m. 10 mėnesių dėl gimdos kaklelio vėžio planuota patikrinti 34 710, o patikrinta 16 084 moterys, t.y. 46,3 proc. Marijampolės apskrityje planuota patikrinti 8 261, patikrinta 3 493 moterys (42,3 proc.). Kauno mieste planuota patikrinti 20 615, o patikrinta 10 154 (49,2 proc.) moterų.
Iš viso Kauno ir Marijampolės apskrityse buvo informuota 58,4 proc. moterų. Geriausiai informavimo paslaugą Marijampolės apskrityje atlieka A.Žvirblio pirminės sveikatos priežiūros centras – 104 proc., R.Bernoto pirminės sveikatos priežiūros centras – 66 proc., UAB „Jogimeda“ – 61 proc. ir UAB „Marimeda“ – 61 proc.
Blogiausiai informavimo paslaugą Marijampolės apskrityje atlieka Vištyčio ambulatorija – 3 proc., Virbalio ambulatorija – 12 proc. ir Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras – 9 proc. (Vilkaviškio raj.) bei Lekėčių ambulatorija – 14 proc.
Išanalizavus situaciją aiškėja, kad kai kuriose asmens sveikatos gydymo įstaigose pacientės, net informuotos pakartotinai, vis tiek nenori pasitikrinti pas ginekologą ir atlikti gimdos citologinį tyrimą.
2006 m. iki lapkričio 1 d. Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančioms moterims ištirta 20 350 gimdos citologinių tepinėlių, t.y. 47,4 proc. planuoto jų kiekio. Reikėtų pabrėžti, kad minėti tepinėlių paėmimo rezultatai priklauso ne nuo gydytojų (skirtingai nuo jų atidumo kiekvienai pacientei suteikiant informavimo paslaugą), bet nuo kiekvienos pacientės individualaus požiūrio į savo sveikatą. Juk jei moteris nenorės atlikti tyrimo, jis ir nebus atliktas...
2004 m. pradėjus vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, padaugėjo ikivėžinių būklių ir ankstyvųjų vėžio stadijų diagnozių. Kaip žinoma, vėžio galima išvengti anksti pastebėjus pokyčius ir pradėjus gydymą. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei ji būtų pastebėta laiku. Štai kodėl ankstyvasis gimdos kaklelio tyrimas yra pakankamai svarbus ir aktualus.
Norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį, kad 30–60 metų amžiaus moterims už gimdos kaklelio citologinį tyrimą mokėti nereikia, už jį gydymo įstaigoms sumoka teritorinės ligonių kasos. Dėl nemokamo citologinio gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo prašome kreiptis į savo poliklinikos (ambulatorijos, šeimos sveikatos centro ar pirminės sveikatos priežiūros centro) šeimos gydytoją arba akušerį ginekologą. Beje, tyrimas atliekamas greitai ir yra neskausmingas.
Norėtume dar kartą paraginti jaunas ir vyresnes moteris aktyviau pasirūpinti savo sveikata, rasti laiko atvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti, o vėliau nepamiršti pasidomėti tyrimų rezultatais (nes ne visada pacientės, atlikusios tyrimą, kreipiasi dėl jo rezultatų). O gydytojams norėtųsi palinkėti, kad kuo suprantamiau išaiškintų kiekvienai pacientei apie profilaktinio tyrimo svarbą jos savijautai bei sveikatai.
Veronika PEČKIENĖ
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Publikuota: 2007-01-16 09:23:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|