Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-16 09:22

---

Gydytoja V.Zaikauskaitė nesigaili, kad pasirinko sunkią ir dažnai nemoteriška vadinamą reanimatologės profesiją.

Kai į ligoninę greitoji atveža leisgyvį, sunkios būklės žmogų, kurio gyvybė gali kiekvieną akimirką užgesti, jis skubiai gabenamas į Reanimacijos skyrių. Nuo šiame skyriuje budinčių gydytojų reanimatologų dažnai priklauso tolesnis ligonio likimas.

Mažiausias skyrius

Reanimacijos skyrius Vilkaviškio ligoninėje yra pats mažiausias. Jame – tik 4 lovos. Tačiau ligonių per metus gydoma ne mažiau nei kituose skyriuose – apie 1,5 tūkstančio. Mat ligoniui intensyvios terapijos paprastai reikia trumpai – pusdienį, parą ar kelias paras. Po to pacientai iškeliami į kitus skyrius.

Vedėja Vida Zaikauskaitė sakė, jog būna dienų, kai lovų skyriuje pritrūksta. Tačiau tokios „bangos“ pasitaiko nedažnai, be to, rajono ligoninės Reanimacijos skyriui pagal aptarnaujamų gyventojų skaičių priklauso ne daugiau kaip 6 lovos.

Palyginus su visa ligonine, Reanimacijos skyrius gan jaunas. Jis įkurtas tik prieš dvylika metų. Prieš tai net ir labai sunkūs ligoniai gulėdavo bendruose skyriuose, o jiems prie lovų buvo statomi plaučių ventiliavimo aparatai, kita intensyvios terapijos įranga.

Seniau ligonius gydę tik dieną, o skubiais atvejais iškviečami iš namų, jau antri metai reanimatologai anesteziologai yra įkūrę budinčią brigadą. Kad reanimatologai ligoninėje budėtų ištisą parą, prireikė trijų papildomų etatų. Dabar šiame skyriuje – šeši gydytojai. Be vedėjos V.Zaikauskaitės, skyriuje dirba reanimatologai anesteziologai Eugenija Didžbalienė bei Linas Blažaitis. Dar trys medikai budėti naktimis atvyksta iš Kauno.

Pagalba – akimirksniu

V.Zaikauskaitė Reanimacijos skyriuje dirba nuo pat jo įkūrimo. Studijuodama svajojusi pasirinkti ramesnį vidaus ligų gydytojos darbą, Vida dabar nesigaili tapusi reanimatologe anesteziologe. Jai patinka intensyvus, daug dvasinių jėgų reikalaujantis darbas, kurio ir rezultatas matomas greičiausiai. Ką tik ant gyvybės ir mirties slenksčio stovėjęs pacientas dažnai atsigavęs net nesuvokia, jog kelios akimirkos ir profesionalus medikų darbas lėmė, kad jis sugrįžo iš anapus.

Paprastai visi į ligoninę guldomi pacientai pirmiausia pristatomi į Priėmimo skyrių, tik po to išskirstomi į palatas. Į Reanimacijos skyrių ligoniai dažnai atgabenami tiesiai iš greitosios pagalbos automobilio. Tokiais atvejais delsti negalima nė minutės. Gydytojas reanimatologas turi akimirksniu priimti sprendimą, kokią pagalbą būtina suteikti pirmiausia.

– Svarbiausi du dalykai – ligonis turi kvėpuoti ir plakti jo širdis, – aiškino gydytoja V.Zaikauskaitė. – Jei nekvėpuoja, ligoniui skubiai prijungiamas plaučių ventiliavimo aparatas. Jei stoja širdis, būtina atlikti širdies masažą. Širdies ir kvėpavimo funkcijas būtina grąžinti nedelsiant. Tik po to žiūrime, koks tolesnis gydymas reikalingas pacientui, ar reikia į pagalbą kviesti traumatologus, chirurgus, neurologus.

Į Reanimacijos skyrių patenka ligoniai, kuriuos ištinka insultas, infarktas, netekus sąmonės, sutrikus širdies ritmui, kvėpavimui, po sunkių traumų, esant vidiniam kraujavimui – tiems, kuriems reikalingas intensyvus gydymas. Taip pat į Reanimacijos skyrių ligoniai guldomi po įvairių operacijų.



Šiuolaikinė įranga

Reanimacijos skyrius turi naujos, šiuolaikinės medicininės technikos bei įrangos, padedančios ne tik atgaivinti ligonį, suteikti jam pagalbą, bet ir leidžiančios stebėti jo būklę. Stebėjimo monitoriuje gydytojai mato paciento širdies veiklą, kraujospūdžio lygį, kvėpavimą. Aparatas parodo, ar į ligonio kraują patenka pakankamai deguonies, ar tolygi širdies veikla. Tokie medicininės technikos „stebuklai“ yra prie visų Reanimacijos skyriaus lovų. Įranga nuolat atnaujinama.

Skyriaus medikai gali pasigirti ir šiuolaikiniu kvėpavimo kontrolės aparatu, kuris prisitaiko prie ligonio poreikių. Senesnieji aparatai nereagavo į ligonio kvėpavimo pasikeitimus. Naujieji, įsigyti prieš pusantrų metų, įvertina, ar pacientui reikia tik padėti kvėpuoti, ar jis pats kvėpuoti negali. Širdies ritmui atstatyti nupirktas naujas defibriliatorius (žmonių vadinamas „elektrošoku“), automatiniai švirkštai, patys dozuojantys vaistus.

Populiariausia – spinalinė nejautra

Gydytojai reanimatologai anesteziologai ne tik gydo intensyvios terapijos skyriuje gulinčius ligonius, bet ir suteikia narkozę įvairių operacijų metu. Jie turi apskaičiuoti tinkamą narkozės vaistų kiekį ir stebėti ligonio būklę per visą operaciją.

– Operacijų metu taikoma bendroji, spinalinė bei laidinė nejautra, – aiškino gydytoja V.Zaikauskaitė. – Bendrosios anestezijos metu pacientas užmigdomas. Jis visiškai nieko nejaučia. Šis nejautros būdas – greičiausias, jei reikia skubėti atlikti operaciją. Pastaruoju metu dažnai taikoma spinalinė nejautra, kai vaistai suleidžiami į stuburo kanalą. Pacientas viską mato, girdi, bet nejaučia skausmo.

Ši nejautra labai populiari tarp gimdyvių. Jos pačios renkasi, ar gimdymas bus nuskausminamas šiuo būdu. Spinalinė nejautra taikoma ir atliekant Cezario pjūvį.



Leidžia išsimiegoti

Anot gydytojos, pacientai dažnai klaidingai mano, jog spinalinė nejautra – pavojinga, nes medikas gali nepataikyti į stuburo kanalą ir žmogus liks luošas.

– Galbūt taip galėjo nutikti seniau, kai spinalinei najautrai buvo naudojamos gan storos adatos. Dabartinės yra plauko storio, tad kalbėti apie tokias komplikacijas net neverta, – sakė V.Zaikauskaitė. – Mes šią nejautrą taikome labai dažnai ne tik akušerijoje, bet ir per traumatologijos, chirurgijos operacijas.

Pastaruoju metu anesteziologija labai patobulėjo. Jai naudojami nauji vaistai, dujos. Ligoniai po narkozės lengvai atsibunda, jų nepykina. Be to, pacientas per prievartą nebudinamas, jam leidžiama pailsėti, kol iš organizmo pasišalins narkozę sukėlusios medžiagos. Seniau per prievartą tuoj po operacijos prižadinti ligoniai jausdavo didelį diskomfortą.



Kai jautiesi bejėgis

Reanimacijos skyriaus vedėja V.Zaikauskaitė pripažįsta, jog tarp malonių darbo akimirkų, kai žmogui išgelbstima gyvybė, būna ir labai skaudžių. Per metus skyriuje miršta apie 50 ligonių, tad kiekviena paciento netektis gydytojus sukrečia. Tai tenka priimti kaip neišvengiamą mediko darbo pusę. Tačiau būna atvejų, kai net visko mačiusi reanimatologė pravirksta balsu. Gydytoja niekada neužmirš jausmo, kai reanimatologų akyse užgeso jaunos, nėščios moters gyvybė. Ji buvo sunkiai sužalota autoavarijoje.

– Be galo skaudu, kai miršta vaikai. Tuomet stovi ir nevalingai rieda ašaros. Atrodo, padarytum viską, bet jautiesi visiškas bejėgis, nes padėti negali, – skaudžias darbo akimirkas prisiminė V.Zaikauskaitė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---