|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Atvirlaiškyje panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.
Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei inauguracijos šimtmečiui paminėti išleistas atvirlaiškis, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.
Pirmieji Prezidento rinkimai įvyko praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d.
Valstybės vadovo rinkimai buvo surengti Kaune prieš šimtą metų – 1919 m. balandžio 4 d. Beveik visi rinkikai – Lietuvos Valstybės Tarybos nariai – savo balsus atidavė už vienintelį kandidatą į Prezidento postą. Iš 28 asmenų už A. Smetoną balsavo 25.
Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 1919 m. balandžio 6 d. Tų pačių metų rugsėjį Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra.
Nors istorikai tebediskutuoja dėl A. Smetonos asmenybės ir jo įtakos Lietuvos istorijai, aišku viena: būti pirmuoju Prezidentu buvo nelengva. Tuo metu dar nebuvo susiformavusios institucinės atsakomybės ir praktika. Be to, Vilniaus siekė Lenkija, o Vokietija visomis įmanomomis priemonėmis bandė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje.
Pirmuoju Prezidentu A. Smetona išbuvo šiek tiek daugiau nei metus – iki 1920 m. birželio 19 d.
1926 m. gruodžio 19 d. jis vėl tapo Prezidentu – tąkart ketvirtuoju ir ilgesniam laikotarpiui.
1940 m. birželio 15 d. Prezidentas A. Smetona gavo Maskvos ultimatumą, o Lietuvos Valstybės Taryba atsisakė priešintis. Prezidentas su šeima per Kybartus pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, kol galiausiai pasiekė JAV ir ten apsistojo.
1944 m. sausio 9 d. A. Smetona mįslingomis aplinkybėmis žuvo per gaisrą savo namuose Klivlende, JAV.
Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei inauguracijos šimtmečiui paminėti išleistas atvirlaiškis, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos. |
Pirmieji Prezidento rinkimai įvyko praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d.
Valstybės vadovo rinkimai buvo surengti Kaune prieš šimtą metų – 1919 m. balandžio 4 d. Beveik visi rinkikai – Lietuvos Valstybės Tarybos nariai – savo balsus atidavė už vienintelį kandidatą į Prezidento postą. Iš 28 asmenų už A. Smetoną balsavo 25.
Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 1919 m. balandžio 6 d. Tų pačių metų rugsėjį Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra.
Nors istorikai tebediskutuoja dėl A. Smetonos asmenybės ir jo įtakos Lietuvos istorijai, aišku viena: būti pirmuoju Prezidentu buvo nelengva. Tuo metu dar nebuvo susiformavusios institucinės atsakomybės ir praktika. Be to, Vilniaus siekė Lenkija, o Vokietija visomis įmanomomis priemonėmis bandė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje.
Pirmuoju Prezidentu A. Smetona išbuvo šiek tiek daugiau nei metus – iki 1920 m. birželio 19 d.
1926 m. gruodžio 19 d. jis vėl tapo Prezidentu – tąkart ketvirtuoju ir ilgesniam laikotarpiui.
1940 m. birželio 15 d. Prezidentas A. Smetona gavo Maskvos ultimatumą, o Lietuvos Valstybės Taryba atsisakė priešintis. Prezidentas su šeima per Kybartus pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, kol galiausiai pasiekė JAV ir ten apsistojo.
1944 m. sausio 9 d. A. Smetona mįslingomis aplinkybėmis žuvo per gaisrą savo namuose Klivlende, JAV.
Publikuota: 2019-04-10 10:17:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|