„Santaka“ / Vietoj medžioklės mūsų rajone ministras renkasi miškasodį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje, automobilį SAAB (2007 m., 2,7 l, benzinas, 184 kW, TA iki 2020 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-01-26 13:57:02

Atlieka vidaus apdailos darbus Vilkaviškio rajone. Dirba pagal naujausias technologijas. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-01-30 08:24:38

Pirktų 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-01-30 09:05:54

Parduoda 2 kambarių butą su daliniais patogumais Virbalyje (I a., atskiras įėjimas). Šalia yra parduotuvė, ambulatorija, vaistinė, vandentiekis, sava pakura. Tel. 8 650 59 709.
Galioja iki: 2020-01-31 13:03:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-04-08 17:02

Dalinkitės:  


Kęstutis Mažeika (centre), kaip ir kiti talkininkai, buvo puikiai nusiteikęs ir džiaugėsi gražia idėja šiukšlyno vietoje pasodinti mišką.

Autorės nuotr.


Vietoj medžioklės mūsų rajone ministras renkasi miškasodį

Eglė MIČIULIENĖ

Daug metų šiukšlynu paverstam žemės plotui šį savaitgalį suteikta nuostabi perspektyva ateityje tapti gražiu mišku. Medeliais apsodintas hektaras Navininkų kaimo teritorijos. Kartu su talkininkais dirbo ir naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Sekmadienį priešpiet valstybinės žemės sklype, vietinių vadinamame Tysliavyne, susirinko didelis būrys žmonių. Suvažiavo Karklinių kaimo bendruomenės žmonės, Keturvalakių seniūnijos atstovai. Be abejo, atvyko ir patys medžių sodinimo iniciatoriai: „Karklinių“ medžiotojų klubo žmonės, o tarp jų – ir naujasis aplinkos ministras K. Mažeika, kuris jau nemažai metų yra šio būrelio narys.

Į talką su savo atžalomis susirinko apie pusšimtis žmonių.

„Kai man paskambino „Karklinių“ medžiotojų klubo vadovas Leonardas Gvazdaitis ir paprašė pakviesti talkininkų sodinti miško, apsidžiaugiau. Šia naujiena pasidalijome Karklinių feisbuko paskyroje, perdavėme žinią iš lūpų į lūpas. O iniciatyva nepaprastai gera: įsivaizduokite, vietoje šiukšlyno augs ąžuolynas! Tai kaip gali tokios idėjos nepalaikyti? Todėl ir prisirinko tiek žmonių, suvažiavo su šeimomis, vaikais. Labai džiaugiamės, kad medžiotojai ne tik žvėris medžioja, bet ir miškus sodina“, – kalbėjo Karklinių kaimo bendruomenės pirmininkė Jolita Tekorienė.

Pats „Karklinių“ medžiotojų klubo vadovas L. Gvazdaitis sakė, jog mintį šiukšlyną paversti mišku jiedu su marijampoliečiu klubo nariu K. Mažeika puoselėjo jau daugiau nei metus. Beje, ministras medžius sakė sodinantis ne pirmą kartą: sodų bendrijoje, nederlingoje savo tėvų sklypo žemėje, jis per keletą metų pasodino visą savo parkelį, kuriam dabar jau 20 metų.

Vadinamojoje Tysliavynėje žemė taip pat prasta, molinga. Kažkas šioje vietoje kadaise kasė žvyrą, o į likusias duobes kaimo žmonės dar kolūkio laikais ėmė vežti šiukšles.

Nepriklausomybei atėjus savininkai prasto sklypo nenorėjo atsiimti, tad jame augo tik kiečiai ir kitos piktžolės.

Sekmadienį talkininkų būrys per keletą valandų šioje nederlingoje, bet, anot K. Mažeikos, ąžuolams labai tinkamoje žemėje pasodino 2000 ąžuoliukų, 1000 eglaičių ir kelis šimtus berželių. Naujasis miškas bus valstybinės miškų urėdijos dispozicijoje. Tačiau ir patys talkininkai tvirtino neatsisakysiantys vėl susirinkti į būrį, kai jaunus medelius reikės prižiūrėti, ugdyti, vaduoti iš piktžolių.






Praėjusią savaitę Prezidentės patvirtintas naujasis Ministrų kabineto narys, aplinkos ministras K. Mažeika atokvėpio metu sutiko pasikalbėti ir su žurnalistais.

– Ministre, pirmiausia paklausime, kaip sekėsi įveikti Prezidentės barjerą?

– Buvau girdėjęs įvairiausių kalbų, pagąsdinimų iš kolegų, kurie jau turėjo akistatą su Prezidente. Tačiau iš tiesų pokalbis buvo puikus ir konstruktyvus. Prezidentė bendravo šiltai ir nustebino gerąja prasme, netgi davė nemažai patarimų. Man tai paliko labai gerą įspūdį.

– Ar Dalia Grybauskaitė netikrino Jūsų anglų kalbos žinių?

– Nei anglų kabos, nei kokių nors kitokių. Manau, nuomonę Prezidentė galėjo susidaryti įvertinusi mano darbą komitete (K. Mažeika yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas – red. past.).

– Tapęs ministru žadėjote suspenduoti savo, kaip medžiotojo, veiklą, bet vis tiek atvykote su savo kolegomis, „Karklinių“ klubo medžiotojais, sodinti medelių.

– Narystės klube kaip nors formaliai nesustabdžiau – tiesiog dirbdamas ministru nemedžiosiu. Sodinsiu medelius, – šyptelėjo K. Mažeika. – Kalbant apie šį plotą, visai neseniai čia buvo didžiulis sąvartynas. Savivaldybės ir vietinių ūkininkų dėka jis sutvarkytas, užpiltas žemėmis, o joms susigulėjus sugalvojome, kad būtų gražu šabakštyną apželdinti ir įveisti mišką. Tai lyg ir simbolis to, jog aplinka keičiasi. Smagu, kad gerą darbą gali daryti visi kartu: medžiotojai, ūkininkai, Karklinių bendruomenė, net ir Savivaldybės administracijos atstovai. Šiandien Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. hektarų apleistų žemės plotų, kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija perdavė Valstybinei miškų urėdijai. Dalies jų paskirtis jau pakeista miškui įveisti, dėl kitos dalies dar vyksta derinimo procedūros. Tad tikiuosi, jog vis daugiau tokių buvusių šiukšlynų ir dykynių bus apželdinta mišku.

– Jei jau kalbame apie miškus, šia tema pastaruoju metu verda ypač aktyvios diskusijos. Girininkai teigia, kad Lietuvoje miškų vis daugėja. Visuomenė piktinasi, jog jaunuolynai brandžių miškų neatstoja. Eilinis žmogus medį vertina kitaip nei miškininkas. Kokia Jūsų pozicija?

– Manau, turime rasti balansą tarp visuomenės poreikių ir miško kirtimo pramonės. Tai – didžiausias iššūkis ir su tuo yra susiję vieni pirmųjų darbų. Turime išsiaiškinti, kiek miško eksportuojama į užsienį, užtikrinti, kad ir vietos perdirbėjai turėtų pakankamai žaliavos. Valstybiniuose miškuose nustatytos kirtimo normos, tad daugiausiai aistrų turbūt kyla dėl privačių miškų. Pakilusios medienos kainos skatina savininkus miškus parduoti. Šiuo metu su kolegomis esame užregistravę įstatymo projektą dėl miško žemės valdos dydžio, nes matome, jog miškai koncentruojasi kelių didelių pirkėjų rankose, ir ypač nerimą kelia, kad tai yra užsienio juridiniai asmenys. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių, tad įstatymas, kuriam parengtas projektas, ribotų miško žemės valdos dydį.

– Kokias dar problemas artimiausiu metu imsitės spręsti? Jų aplinkosaugos srityje turėtų būti nemažai, jei jau Jūsų pirmtakui Kęstučiui Navickui teko atsisveikinti su pareigomis?

– Nesinori žmogaus teisti, kol nėra įrodymų, tad pirmas darbas bus veiklos auditas. Dar yra vėluojančių įstatymų, ypač kalbant apie Europos Sąjungos direktyvas. Jei nespėsime direktyvinių dalykų persikelti į savo įstatymų bazę, Lietuvai grės sankcijos. Taigi, turime įvertinti, kokią stadiją yra pasiekę šie įstatymai. Atsiliekame ir su klimato kaitos mažinimo planu, kurį jau turėjome patvirtinti balandžio 1 d. Privalome pranešti, kokiomis priemonėmis mažinsime anglies dioksido kiekį, aplinkos teršimą kietosiomis dalelėmis ir kt. Pavyzdžiui, plane bus numatytos priemonės automobilių taršai mažinti, tik ne draudimais, apribojimais ar mokesčiais, o per motyvaciją. Turime gerokai išaugusį klimato kaitos programos lėšų biudžetą, tad šiuos pinigus planuojama investuoti į žmonių motyvaciją, įvairiais būdais skatinant atsisakyti senų taršių automobilių.

– Remiate idėją išplėsti užstato sistemą, įtraukiant į ją naujas pakuočių rūšis, pavyzdžiui, vyno ar stipriųjų gėrimų butelius.

– Patys matome ir gauname visuomenės signalų, jog įvesta depozito sistema tikrai yra patraukli. Ji galėtų išsiplėsti ir kito alkoholio tara tokiu būdu irgi galėtų būti priimama. Šitoks žingsnis būtų tikrai logiškas. Žinoma, tuomet galbūt taptų nereikalingi stiklui skirti konteineriai. Tad reikia įvertinti, kiek tai pareikalaus papildomų sąnaudų, skaičiuoti, kad dideli kaštai neišbrangintų sistemos ir paties produkto.

– Kaip vertinate Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų viešųjų ryšių darbą? Visuomenei išplatinama informacija apie tai, kaip važiuojant automobiliu aplenkti migruojančias varles, bet nė žodžiu viešai neužsimenama apie mūsų rajone brakonierių nušautą elnią. Niekas nenori komentuoti ir fakto apie keistą aplinkosaugos įstaigų reorganizaciją, kai didesni padaliniai jungiami prie mažų.

– Komunikacijos prasme matau didelę problemą, taip būti tikrai neturėtų. Nėra strateginio komunikacijos aparato, nėra kam sudėlioti prioritetus. Šioje srityje tikrai reikėtų pokyčių. Dėl aplinkosaugos sistemos reformų taip pat dar sėsime kalbėtis ir aiškinsimės.

– Dabar, kai nutarėte nebemedžioti, ar žadate lankytis mūsų rajone?

– Dar man būnant Aplinkos komiteto pirmininku esame suplanavę važiuoti į Vištyčio regioninį parką, kur kalbėsimės apie saugomų teritorijų reikalus. Ankstesnio ministro pozicija buvo kurti daugiau draustinių. Gamtą saugoti būtina, bet nemanau, jog visur turime pristeigti rezervatų. Žmones reikia šviesti ir skatinti taip, kad jie patys norėtų saugoti gamtą, o ne ją teršti. Būtina kalbėtis su ūkininkais, rūpintis, jog į aplinką nepatektų chemikalų, vengti oro taršos. Pavyzdžiui, labai sureikšminama pakrantės apsaugos juosta, ten nieko negalima daryti, tad viskas apauga krūmais, menkaverčiais medžiais, pažeidžiamos melioracijos sistemos.

Tačiau požiūris į aplinkosaugą jau yra pasikeitęs, reikia daugiau žmonėmis pasitikėti. Štai ir į šią vietą kažkada gyventojai vežė šiukšles, o dabar visi draugiškai sodino mišką. Labai noriu, kad šis miškas, išaugęs ant buvusio šiukšlyno, būtų saugomas ir mylimas, bet tai nereiškia, jog jį reikia paversti draustiniu. Tikiu, kad žmonės patys jį puoselės ir šiukšlių čia nebeveš.





Galerija: Miškasodis





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Traumas patyrę žmonės keikia šaligatvį ir grasina valdžiai
* Vaisiai ir daržovės: nebūtinai gražūs, svarbiausia – saugūs
* Aukštas rajono švietimo lygis stebina net ministeriją
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip pragyvenate iš savo pajamų?
Pinigų pakanka viskam.
Būtinoms reikmėms užtenku.
Vos suduriu galą su galu.
Pajamų neturiu, esu išlaikomas (-a).



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodžių junginys „dvigubas dublis“?
Junginys dvigubas dublis (angl. double double ) gali būti vartojamas kalbant apie žaidėją, kuris per vienas rungtynes pelnė dviženklį skaičių taškų, atkovojo dviženklį skaičių kamuolių ir kt. Verta žinoti, kad bendrinėje kalboje pirmenybė teiktina junginiui dvigubas (trigubas) dviženklis.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas