„Santaka“ / Jautri tema pravirkdė spektaklio žiūrovus / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Medikų nuosprendis: šitas vaikas bus kitoks.

Vizualiųjų menų būrelio nuotr.


Jautri tema pravirkdė spektaklio žiūrovus

Eglė MIČIULIENĖ


Į spektaklį „Kitoks“ jo režisierė Ilona Viltrakienė atėjo mūvėdama skirtingų spalvų kojines. Ne todėl, kad būtų labai išsiblaškiusi, o palaikydama Dauno sindromu sergančius žmones.

Viena chromosoma per daug

Pagrindinis spektaklio „Kitoks“ herojus Benediktas turėjo tik viena chromosoma per daug, tačiau ši mikroskopinė ląstelės dalelytė nulėmė jo ligą ir netgi likimą. Dėl Dauno sindromą turinčio apsigimusio kūdikio šeimą paliko tėtis, o pats vaikas augo kitoks – toks, kaip jam gimus ir žadėjo visi daktarai. Tačiau Benediktas, kaip bet kuris kitas paauglys, nori būti pripažintas, mylimas, nori turėti draugų.

Vaidinimo tema ir buvo „kitoks“ žmogus: kaip į jį reaguoja visuomenė ir kaip jaučiasi bei gyvena jis pats. Spektaklį Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro (VJC) vaidybinių improvizacijų būrelio vadovė I. Viltrakienė pastatė pagal Lauros Varslauskaitės knygą paaugliams „Mano didelis mažas aš“.

– Bendradarbiaujame su Vilkaviškio savivaldybės viešąja biblioteka. Pernai artėjant Metų knygos rinkimams mūsų paprašė pastatyti siužetą pagal vieną iš šių kūrinių. Perskaičiau visas penkias paauglių knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas ir labiausiai sudomino Dauno sindromą turinčio vaiko istorija, – pasakojo I. Viltrakienė.


Planai pasikeitė

Pagal L. Varslauskaitės knygą vyriausiems vaidybinių improvizacijų būrelio aktoriams vadovė ir pasiūlė suvaidinti trumpą siužetą. Kadangi vaidinimas puikiai pavyko, Ilona nusprendė jį išplėtoti ir sukurti didesnį spektaklį, kuriame vaidintų visi norintys Vilkaviškio VJC vaikai.

Tokios patirties vadovė jau turi. „Kitoks“ yra ketvirtas I. Viltrakienės pastatytas masinis spektaklis, kai pasirodyti kviečiami ne tik vaidybinių improvizacijų, bet ir kitų būrelių nariai.

Pasikalbėjusi su kolegėmis iš VJC, vadovė pradėjo planuoti, kaip įtraukti kuo daugiau vaikų, kaip sujungti jų pasirodymus. Tačiau rugsėjį Ilona sužinojo, jog į užsienį gyventi išvyko Benedikto vaidmens atlikėjas Dovydas.

– Turėjome apsispręsti: arba nestatyti spektaklio, arba ieškoti kito pagrindinio vaidmens atlikėjo. Juk vaidmuo sudėtingas, o ir Dauno sindromu sergantį vaiką vaidinti sutiks tikrai ne kiekvienas paauglys. Galiausiai sutiko Lukas. Beje, jis ir pasiūlė į spektaklį pakviesti knygos autorę. Suabejojau, ar L. Varslauskaitė norės pas mus važiuoti, bet parašiau jai. O ši labai apsidžiaugė ir tą pačią dieną man atrašė labai šiltą bei entuziastingą laišką, – pasakojo I. Viltrakienė.


Skaudi ir rimta tema

Spektaklis apie „kitokį“ vaiką buvo puiki prevencija prieš patyčias, gera socialinė žinutė tiek suaugusiesiems, tiek paaugliams. Vaidinimo pabaigoje Benedikto draugu tapęs Oskaras jam pasako labai gražią frazę, kurią turėtų išgirsti ir prisiminti visi: „Juk mes visi kitokie! Nepastebėjai?“

Beje, pradėjusi kurti spektaklį Ilona suprato, jog mažieji aktoriai apie šį dažniausiu apsigimimu laikomą sindromą beveik nieko nežino.

– Kai pradėjau pasakoti, apie ką bus spektaklis, vienas penkiametis man ir sako: mokytoja, nesikeikit! Jam žodis daunas turėjo vienintelę reikšmę – keiksmažodžio. Tada įsijungiau kompiuterį ir pradėjau pasakoti, rodyti vaizdus. Kažkuris mažiukas, išgirdęs spektaklio temą, suabejojo: gal mes geriau vaidinkime piratus... – kalbėjo vadovė.

Svarbūs jaučiasi visi

Sukurti spektaklį su šimtu scenoje turinčių pasirodyti vaikų lengva nebuvo. Visus epizodus sujungti režisierei reikėjo tik mintyse, mat visų būrelių vaikai rinkosi ir vaidino skirtingomis dienomis, o kartais ir skirtingose vietose. Tiktai per generalinę repeticiją viskas buvo sujungta į visumą.

Be to, anot I. Viltrakienės, jokios garantijos nėra, kad spektaklyje viskas pavyks taip pat gerai, kaip per repeticiją. Juk vaikus veikia jaudulys, žinojimas, kad juos stebi tiek daug žmonių. Buvo nerimo ir dėl to, jog kuris nors mažasis aktorius paskutiniu momentu gali persigalvoti ir nevaidinti, nes per repeticijas buvo visko...


Ir nors žiūrovui kartais gali pasirodyti, kad tuo momentu scenoje nieko ypatingo nevyksta, aktoriui, ypač jei jam tėra penkeri, tegu ir penkiolika metų, jo vaidmuo yra ypatingai svarbus. Net ir tada, kai tereikia ištarti vos vieną žodį.

– Pavyzdžiui, atrodo, kas čia tokio – pereiti su pižama per sceną. Tačiau vaikai taip jaudinosi, nerimavo, klausinėjo, ar tinkamos jų pižamos... Vienas norėjo eiti į sceną, bet taip ir neišdrįso, – kalbėjo I. Viltrakienė.

Sugraudino ir autorę

Prieš porą metų žiūrėdami masinį I. Viltrakienės vaidinimą „Kur bėga Šešupė“ tėvai tai kvatojo, tai garsiai plojo. Spektaklis „Kitoks“ buvo... kitoks. Kitą dieną jaunieji aktoriai vienas per kitą pasakojo, kad jų mamos, matydamos sergančio berniuko istoriją, vis braukė ašaras. Vaidinimą stebėjusi knygos autorė pati sakė net keletą kartų susigraudinusi.

L. Varslauskaitė nuoširdžiai džiaugėsi, jog vilkaviškiečiai pasirinko vaidinti spektaklį pagal jos knygą. Kūrėja buvo nustebusi, kad provincijoje galima pastatyti vaidinimą su šimtu vaikų. Po spektaklio gerdama arbatą su pagrindiniais aktoriais rašytoja padėkojo jiems už vaidybą, už tai, kad Benediktas spektaklyje netapo labai silpnu, užuojautą ir gailestį keliančiu personažu.

Įdomu, jog L. Varslauskaitės močiutė yra kilusi iš Vilkaviškio, tad rašytojai buvo smagu apvažiuoti mūsų kraštą lydimai puikios gidės, Vilkaviškio VJC vadovės Elenos Savickienės.



FAKTAI



• Dauno sindromas – tai genetinis sutrikimas, kai asmuo turi dalinę papildomą 21-ąją chromosomą. Tai bene dažniausias apsigimimas. Ši liga pasireiškia vėluojančių pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu atsilikimu bei sutrikusiu arba vėluojančiu fiziniu augimu.



• Kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Tą dieną visame pasaulyje žmonės kviečiami išreikšti solidarumą ir mūvėti skirtingas kojines. Jos yra tapusios tarptautiniu tolerancijos žmonėms, gimusiems su Dauno sindromu, simboliu, nes tokia forma yra labai panaši į chromosomos.





Galerija: Kitoks




Publikuota: 2019-04-03 09:44:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai