„Santaka“ / Dar kartą apie širdies ir kraujagyslių ligas / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Dar kartą apie širdies ir kraujagyslių ligas


Žmogus manė, kad yra sveikas, bet ištiko infarktas. Dalį tokių širdies smūgių gydytojai vadina sekmadienio infarktu. Tokios diagnozės nėra tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau infarktas smogia tada, kai po sunkios dienos žmogus ilsisi ar miega. Apie šią ligą ir jos riziką kalbamės su gydytoja kardiologe, medicinos mokslų daktare Milda KOVAITE.

– Ar kiekvienam žmogui gresia pavojus patirti infarktą?

– Vadindamas save sveiku keturiasdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis nebūtinai yra sveikas. Tai rodo rizikos veiksniai, apie kuriuos žmogus galbūt nė neįtaria. Apie juos sužino, kai prasideda komplikacijos: miokardo infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas. Padidėjęs blogasis cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, pakilęs kraujospūdis, antsvoris – tai rizikos veiksniai, pasireiškiantys komplikacijomis.

Kadangi dėl šių pokyčių nieko neskauda, žmogus gali net neįtarti, kad jam gresia širdies ir kraujagyslių ligos. Dažnai į ligoninę atvežti pacientai tvirtina, jog iki tol jautėsi sveiki. Jie negali pasakyti, koks jų kraujospūdis, koks cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje.

Koronarinės širdies ligos pirmas pasireiškimas net 60 proc. vyrų yra būtent miokardo infarktas. Vadinasi, daugiau nei pusė infarktą patyrusių vyrų sužino, kad serga, tik tada, kai patenka į medikų rankas. Koronarinė širdies liga nepasigaili ir moterų, tačiau miokardo infarktas, kaip pirmas signalas, joms būna rečiau, ištinka apie 40 proc. moterų.


– Kaip su amžiumi keičiasi kraujo sudėtis?

– Jei yra arterotrombozės rizikos veiksnių, stiprėja ir kraujo krešumas, didėja jo klampumas. Jei yra pažeistas vidinis kraujagyslės sluoksnis, kur kas greičiau formuojasi krešuliai ir jie labiau limpa prie kraujagyslių sienelių. Kita vertus, yra specialių apsauginių medžiagų, trukdančių formuotis trombams.

Jei trombai užkemša arteriją, tai ypač pavojinga. Viena pavojingiausių vietų – širdį maitinančios vainikinės kraujagyslės. Pasveikęs po miokardo infarkto žmogus visą gyvenimą turi vartoti vaistus.

– Kai kurie žmonės mano, kad cholesterolis neviršys normos, jeigu jie nevalgys riebaus maisto.

– Vidutinio amžiaus žmonių grupėje vienas labiausiai paplitusių rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolis. Didžiąją dalį cholesterolio, apie 75 proc., gamina pats organizmas. Žinoma, tam tikros aplinkybės gali pabloginti medžiagų apykaitą. Kita vertus, nėra garantijos, kad sveikai maitindamasis žmogus neturės padidėjusio cholesterolio. Žmogus gali būti apkūnus, mėgstantis riebiai pavalgyti, bet jo cholesterolis gali būti normalus.

Įtarimų dėl padidėjusio cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors buvo patyręs miokardo infarktą ar insultą ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių. Tai gali reikšti paveldimą dislipidemiją – cholesterolio apykaitos sutrikimą.


– Kas atsitinka, kai sumažėja kraujagyslių skersmuo?

– Būtina suprasti, kad biologinis amžius gali neatitikti kraujagyslių amžiaus. Pavyzdžiui, žmogus sulaukė tik keturiasdešimties, o jo kraujagyslės – kaip devyniasdešimtmečio, bet būna ir atvirkščiai.
Norint atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas ypač svarbu peržiūrėti valgiaraštį. Yra įrodyta, kad nedidelis riebalų kiekis maiste yra sveikiau nei valgyti vien tai, kas neturi riebalų.


Kraujagyslių bėda yra aterosklerozė. Iš pradžių atsiranda kraujagyslės sienelės uždegimas, tada ima storėti vidinis kraujagyslės sluoksnis, kuris yra raumeninis. Vėliau ant kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai ir įvairios suirusios ląstelės, taip susidaro aterosklerotinių plokštelių. Dėl jų mažėja kraujagyslių spindis ir prateka kur kas mažiau kraujo. Jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, tokiu atveju kraujagyslės dirba padidinto krūvio sąlygomis. Kita vertus, susiaurėjusioms kraujagyslėms būna sunkiau atsipalaiduoti. Ateina diena, kai kraujagyslė užsikemša.

– Kiek kraujagyslėms svarbi mityba?

– Jei pacientas turi tam tikrų rizikos veiksnių, dar nereiškia, kad gydytojas išrašys cheminių vaistų receptą. Pats žmogus gali pradėti koreguoti šiuos veiksnius, keisdamas mitybą, didindamas fizinį aktyvumą, mažindamas antsvorį, keisdamas įpročius.


Norint atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas ypač svarbu peržiūrėti valgiaraštį. Yra įrodyta, kad nedidelis riebalų kiekis maiste yra sveikiau nei valgyti vien tai, kas neturi riebalų.

Iš tikrųjų nereikėtų atsisakyti riebalų, tačiau didžiąją jų dalį turėtų sudaryti polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar moliūgų aliejuje. Konditerijos kepiniai nėra sveika kraujagyslėms, jų reikėtų vengti kaip ir saldumynų, pyragų, įvairių desertų.

– Kaip galima sau padėti? Ar įmanoma apsaugoti kraujagysles be medikamentų?

– Turime neužmiršti apsilankyti pas gydytoją, pasidaryti tyrimus. Vyrai turi planuoti tokį vizitą sulaukę 40–50 metų, o moterys – šiek tiek vėliau. Jei šeimoje kas nors sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tikrintis sveikatą reikia kur kas anksčiau.

Saugant kraujagysles būtina atsisakyti rūkymo. Šio įpročio žala įrodyta dar prieš 50 metų. Alkoholis taip pat kenkia kraujagyslėms, todėl jį reikėtų vartoti saikingai.







Simona KRASAUSKIENĖ



Publikuota: 2019-03-28 10:26:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai