|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-03-25 16:24
|
|
|
Pirmojo mūsų valstybės istorijoje lietuviško spektaklio autorius Juozas Vilkutaitis-Keturakis.
Pirmojo lietuviško spektaklio autorius. Gulbiniškių kaimo valstiečio sūnus, kurio kūrinys skatino lietuvybę. Keturakio slapyvardis tapo sinonimu lietuviškai scenai, viešam vaidinimui. Vasarą bus 120-osios klojimo teatro laikais pastatyto spektaklio metinės ir 150-asis Juozo Vilkutaičio-Keturakio gimtadienis.
Trijų dalių komedija „Amerika pirtyje“ 1899 m. pirmą kartą lietuviškai suvaidinta Palangoje. Pasirodymas vyko grafo Tiškevičiaus prekių sandėlyje. Tai buvo didelis įvykis lietuviškos spaudos draudimo laikais. Tuo metu buvo uždrausta bet kokia kultūrinė veikla. Spektaklio režisierius buvo Povilas Višinskis, o organizatoriai ir aktoriai – knygnešiai, studentai, gimnazistai.
Kaip tautiškai susipratęs inteligentas, vaidinimo žiūrėti atvyko ir grafas Tiškevičius. Į kompaniją pasikvietė kunigaikščius Oginskius, Radvilas. Tiškevičius, kalbėdamas lenkiškai, jautė pagarbą lietuvių kultūrai, todėl padengė dalį spektaklio išlaidų.
Lietuviai padarė daug namų darbų, kad vaidinimas apskritai įvyktų. Gubernatorius niekaip nesutiko išduoti leidimo. Po įkyrių lietuvių prašymų valdžia nusiplovė rankas ir leidimo išdavimo klausimą pavedė Palangos milicijos viršininkui. Jis neprieštaravo, tačiau spektaklio vaidinimo dieną pareiškė, kad savo žodį atšaukia ir veikalo lietuvių kalba nebus. Organizatoriai pareikalavo, jog tokiu atveju būtų atlygintos patirtos išlaidos. Tik po ilgų derybų milicininkas pabūgo lietuvių pasipriešinimo ir leido vaidinti.
Lenkai prieš renginį skleidė gandus, kad lietuviai yra tamsūs, neišsilavinę, nekultūringi, todėl vaidinimas niekam nebus įdomus. Tačiau į Palangą plūdo minios žmonių iš tolimų kaimų ir valsčių. Inteligentai suvažiavo iš visos Lietuvos. Aplink skambėjo lietuviškos dainos, kurios oficialiai buvo draudžiamos. Pabrėžiama, jog surinktas pelnas buvo skirtas sunkiai sirgusio Vinco Kudirkos gydymui. Deja, himno autorius prabėgus trims mėnesiams po renginio mirė.
Vaidinimas daugelį „prikėlė iš tautinio miego ir išspaudė gėdos ašaras. Gėdos, nes tik dabar kai kurie suprato, kad ne lenkais, rusais gimę, o lietuviais.“ Pabrėžiama, kad įspūdžiai po spektaklio sklido iš lūpų į lūpas. Buvo teigiama, jog lietuvių širdyse užsiliepsnojo patriotinė ugnis.
Per caro valdžios klaidą į viešumą iškilęs lietuviškas spektaklis greitai buvo uždraustas. Kuršo gubernijai priklausiusi Palanga buvo laikoma nieko bendro su lietuvybe neturinčiu regionu. Kai rusų režimas suprato, kad pajūris yra etnografinė lietuvių žemė, spektaklio vaidinimas buvo nutrauktas.
Valdžia staiga pradėjo persekioti spektaklio organizatorius. Liudas Vaneikis buvo ištremtas į Rytų Sibirą. Toks pats likimas laukė ir A. Janulaičio, tačiau jis spėjo pabėgti į Prūsiją.
„Amerika pirtyje“ kurį laiką buvo vaidinama slaptai. Dažniausiai tai vykdavo ūkininkų seklyčiose. Susirinkdavo kviestinė kelių dešimčių žiūrovų publika. Žmonėms patiko scenoje matomas lietuvio širdžiai artimas kaimo ir sodžiaus gyvenimas. Tokie slapti vaidinimai 1901–1903 m. dažniausiai vykdavo aplink Marijampolę, Kalvariją ir Liudvinavą.
1904 m. panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Marijampolėje įvyko pirmasis viešas vakaras. Gulbiniškių kaimo Keturakiu save vadinęs kūrėjas pagaliau užlipo ant scenos. Gerbėjai degė nekantrumu išvysti, kas ilgus metus slėpėsi už Keturakio slapyvardžio. Spektakliai Lietuvoje pasipylė kaip grybai po lietaus. Vis dėlto „Amerikai pirtyje“ lygių nebuvo.
1939 m. Lietuva minėjo spektaklio vaidinimo 40-ąsias metines. Ramiai gyvendamas Prienuose 70-metį šventė ir tautos veteranu vadinamas Juozas Vilkutaitis. „Suvalkų krašto“ žurnalistas svečiavosi dramaturgo namuose ir pamatė jį „linksmai nusiteikusį, nė kiek nesusilenkusį, dar nepasenusį“. Pabrėžiama, kad jis atrodo bent dešimt metų jaunesnis. Keturakio pravardę gavo dar vaikystėje, todėl ir slapyvardį tokį pasirinko.
Mokėjo kelias kalbas, o komediją „Amerika pirtyje“ parašė būdamas jaunuolis. Niekada nebuvo akyse regėjęs jokio teatro, bet dažnai skaitydavo kitomis kalbomis parašytus panašius scenos veikalus. Rašydamas lietuviškai bandė įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti tikrasis teatras.
Leidinys „Amerika pirtyje“ 1895 m. pirmą kartą išspausdintas Prūsijoje 5000 egzempliorių tiražu. Nustatyta pardavimo kaina – 10 kapeikų. Prabėgus devyniems metams Eduardas Volteris jį išspausdino Petrapilyje. Kūrinys buvo labai populiarus, todėl dar tris kartus išleistas nepriklausomoje Lietuvoje. Apie paskutinį leidimą autorius teigė pats jau nieko nežinojęs, tik girdėjęs, kad daugiausiai jo knygų pardavinėjama knygyne „Antikvaras“.
Daugelis Keturakį painiodavo su anksti mirusiu broliu inžinieriumi Antanu. Vizualiai jie buvo labai panašūs. Spėjama, kad abu prisidėjo prie „Amerikos pirtyje“ kūrybos, nors Keturakio dukra laiškuose lietuviams tai paneigė. Gruzijoje 2012 m. atidengtas paminklas broliui Antanui, kuris vadovavo geležinkelio tiesimo darbams Boržomio mieste. Prabėgęs šimtmetis gruzinams nebuvo pretekstas užmiršti kitataučio inžinieriaus nuveiktų darbų.
Keturakis gimė 1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškių kaime, buvo savamokslis. Didžiąją dalį savo jaunystės praleido Gudelių kaime pas dėdę kunigą. Šis globojo mažąjį giminaitį, skaitė rusų ir lenkų knygas. Carinės okupacijos metais J. Vilkutaitis dirbo Balbieriškio valsčiaus teisėju, vėliau apsigyveno Prienuose ir visą laiką dirbo notaru. Užaugino du sūnus ir keturias dukras. Sūnus Viktoras tapo smetoninės kariuomenės kapitonu, ulonų pulke pasiekė vado adjutanto pareigas.
1944 m. visa šeima pasitraukė į Vokietijos pabėgėlių stovyklą. Keturakis mirė 1948 m. Augsburge, Vokietijoje. Vaikai išvyko į JAV. 1929 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas įsteigė J. Vilkutaičio-Keturakio atminimo medalius. 2015 m. ant Prienų kultūros centro sienos atidengta atminimo lenta.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondas
Pirmojo lietuviško spektaklio autorius. Gulbiniškių kaimo valstiečio sūnus, kurio kūrinys skatino lietuvybę. Keturakio slapyvardis tapo sinonimu lietuviškai scenai, viešam vaidinimui. Vasarą bus 120-osios klojimo teatro laikais pastatyto spektaklio metinės ir 150-asis Juozo Vilkutaičio-Keturakio gimtadienis. |
Trijų dalių komedija „Amerika pirtyje“ 1899 m. pirmą kartą lietuviškai suvaidinta Palangoje. Pasirodymas vyko grafo Tiškevičiaus prekių sandėlyje. Tai buvo didelis įvykis lietuviškos spaudos draudimo laikais. Tuo metu buvo uždrausta bet kokia kultūrinė veikla. Spektaklio režisierius buvo Povilas Višinskis, o organizatoriai ir aktoriai – knygnešiai, studentai, gimnazistai.
Kaip tautiškai susipratęs inteligentas, vaidinimo žiūrėti atvyko ir grafas Tiškevičius. Į kompaniją pasikvietė kunigaikščius Oginskius, Radvilas. Tiškevičius, kalbėdamas lenkiškai, jautė pagarbą lietuvių kultūrai, todėl padengė dalį spektaklio išlaidų.
Lietuviai padarė daug namų darbų, kad vaidinimas apskritai įvyktų. Gubernatorius niekaip nesutiko išduoti leidimo. Po įkyrių lietuvių prašymų valdžia nusiplovė rankas ir leidimo išdavimo klausimą pavedė Palangos milicijos viršininkui. Jis neprieštaravo, tačiau spektaklio vaidinimo dieną pareiškė, kad savo žodį atšaukia ir veikalo lietuvių kalba nebus. Organizatoriai pareikalavo, jog tokiu atveju būtų atlygintos patirtos išlaidos. Tik po ilgų derybų milicininkas pabūgo lietuvių pasipriešinimo ir leido vaidinti.
Lenkai prieš renginį skleidė gandus, kad lietuviai yra tamsūs, neišsilavinę, nekultūringi, todėl vaidinimas niekam nebus įdomus. Tačiau į Palangą plūdo minios žmonių iš tolimų kaimų ir valsčių. Inteligentai suvažiavo iš visos Lietuvos. Aplink skambėjo lietuviškos dainos, kurios oficialiai buvo draudžiamos. Pabrėžiama, jog surinktas pelnas buvo skirtas sunkiai sirgusio Vinco Kudirkos gydymui. Deja, himno autorius prabėgus trims mėnesiams po renginio mirė.
Vaidinimas daugelį „prikėlė iš tautinio miego ir išspaudė gėdos ašaras. Gėdos, nes tik dabar kai kurie suprato, kad ne lenkais, rusais gimę, o lietuviais.“ Pabrėžiama, kad įspūdžiai po spektaklio sklido iš lūpų į lūpas. Buvo teigiama, jog lietuvių širdyse užsiliepsnojo patriotinė ugnis.
Per caro valdžios klaidą į viešumą iškilęs lietuviškas spektaklis greitai buvo uždraustas. Kuršo gubernijai priklausiusi Palanga buvo laikoma nieko bendro su lietuvybe neturinčiu regionu. Kai rusų režimas suprato, kad pajūris yra etnografinė lietuvių žemė, spektaklio vaidinimas buvo nutrauktas.
Valdžia staiga pradėjo persekioti spektaklio organizatorius. Liudas Vaneikis buvo ištremtas į Rytų Sibirą. Toks pats likimas laukė ir A. Janulaičio, tačiau jis spėjo pabėgti į Prūsiją.
„Amerika pirtyje“ kurį laiką buvo vaidinama slaptai. Dažniausiai tai vykdavo ūkininkų seklyčiose. Susirinkdavo kviestinė kelių dešimčių žiūrovų publika. Žmonėms patiko scenoje matomas lietuvio širdžiai artimas kaimo ir sodžiaus gyvenimas. Tokie slapti vaidinimai 1901–1903 m. dažniausiai vykdavo aplink Marijampolę, Kalvariją ir Liudvinavą.
1904 m. panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Marijampolėje įvyko pirmasis viešas vakaras. Gulbiniškių kaimo Keturakiu save vadinęs kūrėjas pagaliau užlipo ant scenos. Gerbėjai degė nekantrumu išvysti, kas ilgus metus slėpėsi už Keturakio slapyvardžio. Spektakliai Lietuvoje pasipylė kaip grybai po lietaus. Vis dėlto „Amerikai pirtyje“ lygių nebuvo.
1939 m. Lietuva minėjo spektaklio vaidinimo 40-ąsias metines. Ramiai gyvendamas Prienuose 70-metį šventė ir tautos veteranu vadinamas Juozas Vilkutaitis. „Suvalkų krašto“ žurnalistas svečiavosi dramaturgo namuose ir pamatė jį „linksmai nusiteikusį, nė kiek nesusilenkusį, dar nepasenusį“. Pabrėžiama, kad jis atrodo bent dešimt metų jaunesnis. Keturakio pravardę gavo dar vaikystėje, todėl ir slapyvardį tokį pasirinko.
Mokėjo kelias kalbas, o komediją „Amerika pirtyje“ parašė būdamas jaunuolis. Niekada nebuvo akyse regėjęs jokio teatro, bet dažnai skaitydavo kitomis kalbomis parašytus panašius scenos veikalus. Rašydamas lietuviškai bandė įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti tikrasis teatras.
Leidinys „Amerika pirtyje“ 1895 m. pirmą kartą išspausdintas Prūsijoje 5000 egzempliorių tiražu. Nustatyta pardavimo kaina – 10 kapeikų. Prabėgus devyniems metams Eduardas Volteris jį išspausdino Petrapilyje. Kūrinys buvo labai populiarus, todėl dar tris kartus išleistas nepriklausomoje Lietuvoje. Apie paskutinį leidimą autorius teigė pats jau nieko nežinojęs, tik girdėjęs, kad daugiausiai jo knygų pardavinėjama knygyne „Antikvaras“.
Daugelis Keturakį painiodavo su anksti mirusiu broliu inžinieriumi Antanu. Vizualiai jie buvo labai panašūs. Spėjama, kad abu prisidėjo prie „Amerikos pirtyje“ kūrybos, nors Keturakio dukra laiškuose lietuviams tai paneigė. Gruzijoje 2012 m. atidengtas paminklas broliui Antanui, kuris vadovavo geležinkelio tiesimo darbams Boržomio mieste. Prabėgęs šimtmetis gruzinams nebuvo pretekstas užmiršti kitataučio inžinieriaus nuveiktų darbų.
Keturakis gimė 1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškių kaime, buvo savamokslis. Didžiąją dalį savo jaunystės praleido Gudelių kaime pas dėdę kunigą. Šis globojo mažąjį giminaitį, skaitė rusų ir lenkų knygas. Carinės okupacijos metais J. Vilkutaitis dirbo Balbieriškio valsčiaus teisėju, vėliau apsigyveno Prienuose ir visą laiką dirbo notaru. Užaugino du sūnus ir keturias dukras. Sūnus Viktoras tapo smetoninės kariuomenės kapitonu, ulonų pulke pasiekė vado adjutanto pareigas.
1944 m. visa šeima pasitraukė į Vokietijos pabėgėlių stovyklą. Keturakis mirė 1948 m. Augsburge, Vokietijoje. Vaikai išvyko į JAV. 1929 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas įsteigė J. Vilkutaičio-Keturakio atminimo medalius. 2015 m. ant Prienų kultūros centro sienos atidengta atminimo lenta.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: „Amerika pirtyje“
Publikuota: 2019-03-25 16:24:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|