„Santaka“ / Laiške iš anapus – kaltinimai artimiesiems / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Senatvinė negalia žmogų paverčia priklausomu nuo artimųjų.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Laiške iš anapus – kaltinimai artimiesiems

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nedažnai redakciją pasiekia laiškai žmonių, kurie juos išsiuntę pasirenka mirtį. Juolab kad šįkart laiškai iš anapus pasiekė ne tik redakciją. Paskutinį kartą popieriuje apraudojusi savo lemtį ir maldavusi tai paviešinti, senolė tiesiog išėjo.

Likimas nelepino

Janinos laišką redakcijai perdavė paštininkė, kuriai prieš pasitraukdama iš gyvenimo senolė paliko ne vieną voką. Laikraščius po kaimą nešiojusi moteris dažnai pasišnekėdavo su devintą dešimtį įpusėjusia močiute, tačiau niekada nenujautė, kad senolė turi tokių slogių ketinimų. Laiškus redakcijai, kaimynams bei kitame Lietuvos krašte gyvenančiai dukteriai išsiųsti prašiusi Janina sakė ketinanti išvykti, tačiau apie kelionės tikslą neužsiminė. Todėl sužinojusi, kas nutiko, paštininkė sutriko. Jai kilo minčių laiškus perduoti policijos pareigūnams.

Vis dėlto redakciją pasiekė paskutinis Janinos laiškas – šeši seno žmogaus rašysena išvedžioti puslapiai. Jie kupini nuoskaudų ir gėlos. Laiške Janina pasakoja apie jaunystę, kai anksti liko našlė su trimis nedideliais vaikais. Kaip giminės siūlėsi užauginti jaunėles dukteris, tačiau moteris jų neatidavusi ir vargą vargusi viena. Kaip turėjo galimybę dar kartą ištekėti, tačiau bijojusi, kad svetimas vyras bus blogas jos vaikams.

Janina aprašo, kaip džiaugėsi, kai dukterys užaugo, ištekėjo, sukūrė savo gyvenimus. Pati tuomet dar buvo stipri, gyveno savarankiškai savo namuose ir nė nemanė prašytis vaikų pagalbos.

Kai vyresniajai dukteriai vienas po kito gimė vaikai, tuomet prireikė Janinos pagalbos. Tad duktė prisikalbino mamą gyventi drauge. Močiutė nuo mažų dienų augino anūkus, gamino maistą, dirbdavo ūkyje.

Janina laiške guodėsi, kad labai norėjusi padėti dukteriai, tačiau žento charakteris nuo pat pradžių buvęs nepakenčiamas. Vis dėlto ji nutarė parduoti ūkį ir gautus pinigus išdalyti visiems trims vaikams.

Kraustėsi ne kartą

Deja, Janinos žentui neatrodė teisinga, kad pas jį atsikrausčiusi uošvė pinigus išdalijo ir kitoms dukterims. Nuo to laiko, anot laiško autorės, dar paaštrėjo nesutarimai. Moteriai ne tik reikėjo triūsti namuose, bet ir dirbti sunkiausius ūkio darbus: tampyti bulvių maišus, semti srutas kibirais. Galop konfliktas kilęs ir tarp jos su dukterimi, paskui motinos buvo paprašyta mokėti nuomą už kambarį.

Po šio konflikto mamą pas save išsivežė jaunėlė. Janina pasakojo su šia dukterimi puikiai sutarusi, tačiau žentas labai gėręs, kol gyventi tapo nebeįmanoma. Tad duktė su vaikais išvyko gyventi į užsienį, o Janinai po septynerių pas jaunėlę pragyventų metų teko kraustytis į sesers namus.

Drebančia ranka laiške išvedžiotos eilutės liudija, kad pas seserį Janina išgyveno kiek daugiau nei metus, o vėliau ją vėl parsiviliojo vyriausioji duktė. Senutė jau buvo susitaupiusi pinigų, tad davė žentui 5 tūkst. litų, kad suremontuotų jos kambarį. Tačiau, Janinos teigimu, paklojęs linoleumą ir išdažęs sienas vyras pradėjo reikalauti daugiau pinigų, o papildomai duotų 2 tūkst. litų jam nebeužteko – konfliktai vis gilėjo.

Anot Janinos, žentas jau tuomet ją būtų išvijęs iš namų, tačiau prisiminė, kad žemė, kurią dirba, priklauso uošvei. Tad tuokart liovėsi ujęs.
Pareigūnai remiasi liudininkų parodymais, o laiško turinį palieka artimųjų sąžinei.


Aplinkiniai nepastebėjo

Kai prieš ketverius metus pašlijo senutės sveikata, kalba pasisuko apie tai, kad žemę reikia perrašyti dukters šeimai. Tačiau pinigų paprašiusi senolė visai užsitraukė žento nemalonę.

Laiške Janina graudinosi, kad nuo to momento dukters šeima visai apribojo jos laisvę: neleido naudotis pirtimi, užsuko dujas, gesindavo šviesą. Nors dukters šeima naudojosi jos žeme, bulvių neduodavo. Kaimynų tekdavo prašyti, kad nuvežtų į kaimo parduotuvę, o prie šeimos stalo močiutė valgyti drauge negalėjo.

Laiško pabaigoje senutė rašė, kad kaimynai jos vargus puikiai žino, tačiau ji norinti, kad apie tai sužinotų viso rajono žmonės, kad viešumas bent kiek sukirbintų jos artimųjų sąžinę.

Janinos laišką redakcijai perdavusi paštininkė sakė negalinti atsigauti dėl tokio jos nuolatinės klientės poelgio.

Senolei spaudą atnešdavusi moteris sakė visuomet ją išklausydavusi, paguosdavusi, tačiau niekada nepagalvojo, kad viskas gali baigtis taip tragiškai.

Seniūnijos, kurioje gyveno Janina, vadovai sakė taip pat neįžvelgę nelaimės požymių. Senutė niekada nesiskundė artimaisiais, o šie atrodo padorūs, kaime gerbiami žmonės.

Skaitant nuoskaudų persmelktas eilutes sunku patikėti, kad artimieji galėjo taip elgtis su sena, neįgalia moterimi. Tad kyla įvairių minčių.

Įrodyti sunku

Ikiteisminį tyrimą dėl senolės mirties pradėję policijos pareigūnai apklausė gimines ir kaimynus. Tačiau niekas nenurodė, kad artimųjų elgesys galėjo tapti savižudybės priežastimi. Kai kurie tvirtino, kad Janina, kaip ir daugelis devintą dešimtį įpusėjusių žmonių, kentė nuo senatvinės demencijos, tad kartais aplinkinių veiksmus vertino perdėtai jautriai ar net neadekvačiai.

Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė sakė, jog net įtarus, kad žmogus buvo sukurstytas ar privestas prie savižudybės, įrodymus surinkti būtų labai sunku. Iš gyvenimo pasitraukusio žmogaus laiškas nėra svarus įrodymas, mat vien iš teksto neįmanoma nustatyti, ar jame išdėstyti faktai atitinka tikrovę. Taip pat neįmanoma įvertinti žmogaus psichinės būklės ir sužinoti, ar jis pasaulį vertino adekvačiai, ar senatvinė demencija nesukėlė paranojos, kitų sutrikimų.

Tad pareigūnai šioje situacijoje remiasi liudininkų parodymais, o senolės laiške išlietas nuoskaudas palieka jos artimųjų sąžinei.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas